Šiais laikais medžioklė tikrai nėra tokia pati, kokia būdavo dar prieš 20-30 metų. Ne tik patys medžiotojai daugiau keliauja, medžiodami Lietuvoje ir užsienyje, bet vystosi ir komercinės medžioklės sritis, medžiotojų bendruomenės bei medžioklės turizmo operatoriai, kurie užsienio svečiams siūlo vis daugiau galimybių medžioti Lietuvoje. Šaudymo sportas irgi išgyvena pakilimą, ir visi šie žmonės keliauja su savo ginklais.
Pradėdamas pokalbį apie ginklų laikymą, Vidas Silvestravičius išreiškė susirūpinimą galima šios srities plėtra bei raginimais keisti įstatymą ir sugriežtinti ginklų laikymo saugos reikalavimus. „Daug keliauju po pasaulį, dalyvauju šaudymo sporto varžybose ir medžioju. Mano patirtis rodo, kad kuo valstybės režimas panašesnis į totalitarizmą, tuo griežtesni ir kartais absurdiškesni yra reikalavimai ginklų savininkams.
Laimė, nesame panašūs į totalitarinio režimo valstybes ir Lietuvoje reikalavimai ginklų savininkui, vykstančiam į medžioklę ar varžybas, yra panašūs į kitų normalių valstybių. Susisiekusi su Policijos departamentu, redakcija gavo Komunikacijos skyriaus vadovo Ramūno Matonio paaiškinimą dėl ginklų laikymo reikalavimų keliaujant: „Keliaujant, viešbutyje, sporto renginiuose, medžioklėje už ginklo laikymo saugumą atsako pats ginklo savininkas. Tokiu atveju ginklo laikymo reikalavimai nustatyti Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 30, 31 ir 32 straipsniuose.“
V. Silvestravičius irgi pabrėžė, kad ginklo saugumu turi rūpintis pats medžiotojas: „Visada yra galimybė, kad ginklą kas nors pavogs, tačiau tai gali įvykti ir namuose. Atvejų, kai kas nors atsitiko su medžiotojo ar sportininko ginklu, yra niekingai mažai, ir daugiausia kaltas pats savininkas, o ne piktadariai.
Pasak policijos atstovų, statistika apie ginklo laikymo pažeidimus ir tikrinimo praktiką nėra kaupiama, o statistiką apie Lietuvoje padaromus administracinius nusižengimus galima rasti svetainėje www.epolicija.lt, skiltyje „Statistika“. Neoficialiai dauguma pažeidimų susiję su netinkamu gabenimu per medžioklę, saugos technikos nesilaikymu, užmaršumu ir kitomis žmogiškomis klaidomis.
Trumpalaikio saugojimo galimybės
R. Matonis papasakojo, kad prireikus įvairios kultūros, visuomeninės, valstybinės ar savivaldybių įstaigos gali įrengti seifus ginklams laikyti. Masiniuose renginiuose, kai nėra galimybės trumpą laiką saugoti ginklo, ginklo priedėlių ir šaudmenų patalpose, ginklai ir šaudmenys gali būti priimami ir ne patalpose. Metalinė dėžė ar spinta gali būti įrengta automobilyje arba kitoje vietoje (ne patalpoje).
Kitos situacijos
Remiantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, matomoje vietoje ilgąjį šaunamąjį ginklą ar trumpąjį šaunamąjį ginklą dėkle gali nešiotis uniformuotas valstybės tarnautojas, uniformuotas šaulys, kai vykdo tarnybines funkcijas, ar asmuo, turintis ginklą profesinei veiklai vykdyti. Šie apribojimai netaikomi medžioklėje, tiruose, šaudyklose ir kitose vietose, susijusiose su tiesioginiu ginklo naudojimu, apžiūra ar eksponavimu. Ginklus gabenti į kitą vietą (ginklo laikymo vietą, šaudyklą ir kitur) būtina neužtaisytus ir įdėtus į dėklą ar kitą tinkamą daiktą.
Dėtuvė turi būti išimta iš ginklo, šaudmenys išimti iš dėtuvės, būgnelio ir vamzdžio. Draudžiama nešiotis parengtą šaudyti ginklą (šovinys yra įleistas į šovinio lizdą, revolveris - atlaužtu gaiduku, templinis ginklas - su įdėta strėle ir įtempta temple), išskyrus atvejus, kai tiesiogiai susiklosto aplinkybės, dėl kurių iškyla grėsmė asmens gyvybei ar sveikatai.
Draudžiama ilgąjį šaunamąjį ginklą nešiotis medžioklės plotuose neturint teisės medžioti. Ginklų, šaudmenų savininkai ir naudotojai privalo užtikrinti, kad ginklai ir šaudmenys būtų saugomi.
Ginklo laikymas namuose
Lietuvos nuolatinių gyventojų ginklų laikymas namuose apibrėžtas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. 5-V-180 patvirtintų Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių laikymo, saugojimo ir laikino saugojimo reikalavimų VIII skyriuje. Čia galima rasti detaliai aprašytas ginklų laikymo sąlygas (3 straipsnio 6-10 punktuose nurodytų ginklų, A kategorijos ginklų priedėlių, taip pat B kategorijos ginklų ir jų šaudmenų) - iki 5 ginklų, nuo 5 iki 12 ginklų ir daugiau kaip 12 ginklų.
Įstatymas nenumato apribojimų, kiek asmuo gali turėti ginklų. C kategorijos ginklai ir jų šaudmenys, D kategorijos ginklai ir jų šaudmenys, ginklų priedėliai (išskyrus A kategorijos ginklų priedėlius) turi būti laikomi taip, kad jais negalėtų pasinaudoti pašaliniai asmenys.
„Kalbant paprastai, namie turi būti įrengtas tinkamas seifas. Ginklai laikomi gyvenamojoje vietoje ir (ar) kitoje su apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu suderintoje vietoje prie pastato konstrukcijų nejudamai pritvirtintoje metalinėje spintoje (seife), kuri atitinka Europos Sąjungoje seifams ir saugyklų durims galiojantį standartą EN 1143-1 ar standarto EN-14450 S1 arba S2 klasės metalinėms spintoms keliamus reikalavimus, arba kurios sienelės turi būti ne plonesnės kaip 3 mm ir kuri užrakinta vidine raktine arba kodine spyna, įtvirtinta metalinės spintos (seifo) viduje taip, kad būtų apsaugota nuo mechaninio poveikio iš išorės (išorinėje metalinės spintos (seifo) durelių pusėje yra tik anga raktui į spyną įkišti). Galima įsirengti sunkų seifą, sveriantį daugiau kaip 300 kilogramų, arba atskirą patalpą, kur bus laikomi ginklai ir šaudmenys“, - nurodė R. Matonis. Ginklų kolekcijai gabenti galima įrengti atskirą patalpą, kuri turi atitikti konkrečius reikalavimus pagal Policijos generalinio komisaro įsakymą Nr. 5-V-180.
Ginklų laikymo kontrolė
Ginklų laikymo sąlygos tikrinamos pagal policijos vidaus teisės aktuose nustatytus algoritmus, taip pat policijos organizuojamų akcijų metu. R. Matonis paaiškino, kad teisę prižiūrėti ginklų laikymo reikalavimų laikymąsi turi vidaus reikalų statutinės įstaigos ir Lietuvos Respublikos muitinė, vadovaudamosi Viešojo administravimo įstatymu.
„Asmenys, įgalioti kontroliuoti ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartą, turi teisę apžiūrėti ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis ir jų gamybos, taisymo, prekybos, laikymo ir sandėliavimo, saugojimo, realizavimo, perdirbimo ir naudojimo vietas; reikalauti, kad asmenys pateiktų dokumentus ir kitą informaciją, reikalingą kontrolei atlikti; nustatę pažeidimų, duoti privalomus nurodymus asmenims šiuos pažeidimus pašalinti; įeiti į nuosavybės, nuomos teise ar kitu teisėtu pagrindu valdomas ir (ar) priklausančias patalpas“, - rašoma Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme.
Asmenų, teisėtai turinčių šaunamuosius ginklus (įskaitant medžioklės tikslams), pareigos yra apibrėžtos šio įstatymo VII ir VIII skyriuose.
Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių ir (ar) kitų medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas, išskyrus šio straipsnio 3, 4, 5, 7, 8 dalyse numatytus pažeidimus, užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 30 iki 90 eurų.
Medžiojimas, kai tai daro neblaivus (nustatytas vidutinis (nuo 1,5 promilės iki 2,5 promilės) ar sunkus (nuo 2,5 promilės ir daugiau) neblaivumas) ar atsisakęs pasitikrinti dėl neblaivumo arba apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų asmuo, arba medžiojimas draudžiamais įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės būdais, nustatytais Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse, užtraukia baudą nuo 600 iki 1700 eurų. Pakartotinai - užtraukia baudą nuo 1400 iki 3000 eurų.
Už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas administracinio nusižengimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimas. Už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti kilpų konfiskavimą. Už šio straipsnio 5, 6, 7, 8 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti administracinio nusižengimo padarymo įrankių, transporto priemonių, kurios buvo panaudotos gyvūnams sumedžioti ir (ar) sumedžiotiems gyvūnams gabenti, ir kitų administracinio nusižengimo padarymo priemonių konfiskavimą.
Administracinės atsakomybės neužtraukia Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse nustatyta tvarka įforminti gyvūno, kurį sumedžioti medžiotojas neturi teisės, sumedžiojimo atvejai.
Konfiskuotas ginklas
Kaip atgauti už kurį nors pažeidimą iš medžiotojo konfiskuotą ginklą? R. Matonis paaiškino, kad ginklai ir šaudmenys gali būti paimami įtarus, kad jie galėjo būti administracinio nusižengimo, nusikalstamos veikos įrankis ar objektas. Jei ginklai įstatymų nustatyta tvarka konfiskuojami, jų atgauti galimybių nėra, nebent asmuo neprarado teisės tokius ginklus laikyti (nešiotis) arba po kurio laiko (pavyzdžiui, po trejų metų) iš naujo įgijo teisę laikyti (nešiotis) ginklus. Tuomet tokį konfiskuotą ginklą galima būtų įsigyti per subjektus, prekiaujančius ginklais bendraisiais pagrindais.
Sprogmens gamybos, saugojimo ar perdirbimo pastatai turi bkti vieno aukato, I atsparumo ugniai, be rksio. Js vidinei ir iaorinei apdailai, apailtinimui ir kitiems tikslams panaudotos med~iagos turi bkti ne ~emesns kaip A2 degumo klass (nedegios).
Sprogisjs patalps, kuriose gali bkti sprogstamsjs med~iags dulkis, sienos ir lubos turi bkti lygios, kad bkts galima lengvai nuvalyti vis js pavirais.
Vidiniai ar iaoriniai pastato nutekamieji grioveliai ir vamzd~iai, vdinimo ortakiai, elektros kabeliai /rengiami taip, kad jais negalts plisti sprogimas ar gaisras ir bkts lengva juos pri~ikrti. Viss sprogisjs ir gaisro at~vilgiu pavojings patalps siens, grinds ir lubs apdailos elementai bei komunikacijos (vdinimo ortakiai, vamzd~iai ir kt.) turi bkti /rengiami ia nedegisjs med~iags, elektros laidai ir kabeliai sunkiai degks (nepalaikantys degimo).
Sprogisjs patalps viduje turi bkti aiakiai pa~ymti prajimai, ant js negali bkti laikomi jokie daiktai, /ranga, inventorius, kds ir pan., galintys sutrukdyti skubi darbuotojs evakuacij.
Ia sprogiosios patalpos, kurioje vienu metu gali bkti 15 ir daugiau ~monis, turi bkti ne ma~iau kaip du evakuaciniai iajimai, pro kuriuos vienu metu galts iaeiti penki ~mons. Trims penkiems ~monms gali bkti skirtas vienas evakuacinis iajimas, ne siauresnis kaip 1,40 m. iai ~monis skirtas evakuacinis iajimas negali bkti siauresnis negu 1,80 m.
Evakuacijai ia sprogisjs patalps leid~iamas maksimalus 25 m evakuacinio kelio ilgis nuo patalpos tolimiausios vietos, kur gali bkti ~mons, iki apsaugotos nuo sprogimo pavojingo poveikio zonos (nuo sprogimo ir gaisro pavojings veiksnis apsaugotoje zonoje lauke ar tam skirtoje patalpoje ir pan.).
Iajimo ia sprogisjs patalps durys turi atsidaryti / iaor. Jos turi bkti lengvai varstomos.
Patalps, kuriose yra smkgiui jautris sprogmens, durys ir langai turi u~sidarinti avelniai, be smkgis.
Visos darbo vietos, kuriose yra sprogimo pavojus, nuo iajimo ar patikimos slptuvs turi bkti nutolusios ne toliau negu 7 metrus.
Bktina periodiakai tikrinti darbo viets, kuriose yra nuodings, degisjs ar sprogisjs dulkis, dujs ar gars iasiskyrimo pavojus, darbo aplink.
Sprogiosiose patalpose turi bkti nuolat palaikoma avara. Nusdusias dulkes reikia nuolat aluostyti, kad susikaups didelis js kiekis nesukelts pavojaus.
Pagaminti sprogmenys turi atitikti saugos reikalavimus, nurodytus 1 priede.
Sprogmens gamybos patalpose negali bkti jokios nereikalingos /rangos ar /rankis, jokis paaalinis med~iags. Pasinaudojus /ranga ar /rankiais ar pasibaigus darbo dienai jie tinkamai iavalomi ir tvarkingai sudedami. Darbo instrukcijose, be kasdienio patikrinimo ir valymo, nustatomas inventoriaus prie~ikros periodiakumas.
N viena pastats aildymo /renginis detal neturi /kaisti iki pavojingos temperatkros.
Jeigu sprogiosioms patalpoms aildyti naudojami radiatoriai, jie turi bkti pagaminti ia med~iags, atsparis naudojams cheminis med~iags poveikiui, arba padengti atitinkamu apsauginiu sluoksniu. Jeigu ant radiatoris gali nussti pavojingos dulks, js paviraiai turi bkti lygks.
Patalpose, kuriose bkna sprogstamsjs med~iags dulkis, turi bkti reguliariai tikrinamas ir valomas /rengts ventiliatoris dulkis surinkimo mechanizmas.
Gaisrin signalizacija turi bkti projektuojama visose /mons sprogiosiose ir gaisro at~vilgiu pavojingose patalpose nepriklausomai nuo patalps ploto.
Gelbjimo tarnyboms skirti priva~iavimai ir prijimai prie viss sprogisjs ir gaisro at~vilgiu pavojings pastats turi bkti /rengti ne pavojingesnse kaip Z4 zonose.
Pastatuose, kuriuose yra ir sprogiosios, ir gaisro at~vilgiu pavojingos patalpos, kai gaisro at~vilgiu pavojings patalps plotas viraija 300 m2, turi bkti /rengiama automatin gaisro gesinimo sistema.
Elektros prietaiss apsaugos laipsnis nustatomas remiantis E..T ir darbs saugos analizs iavadomis.
Sprogiojoje teritorijoje negalima instaliuoti jokios neizoliuots laids elektros srovs oro linijos.
Bendroje viss elektros /renginis paskirstymo schemoje turi bkti sumontuotas /taisas, kuriuo prireikus galima iajungti elektros srov atskirai kiekviename pastate ar grupje pastats.
Sprogmenys turi bkti laikomi saugiu atstumu nuo elektros tinklo ir jo /renginis, kad dl tinklo ar /renginio gedimo jie negalts u~sidegti ar sukelti sprogimo.
Bendras /~eminimas atliekamas apjuosiant pastatus metaliniu ~iedu prie pamats. Ant pastats, kuriuose yra sprogisjs patalps, /rengti ~aibolaid~iai prijungiami tiesiogiai prie aio ~iedo, prie kiekvieno sujungimo atliekamas /~eminimas.
iam darbuotojui, atsi~velgiant / atliekamo darbo pobkd/ ir pavojingum, darbdavio atstovas privalo iaduoti specialius darbo drabu~ius, jis taip pat organizuoja ais drabu~is prie~ikr ir valym.
iomis pirmosios pagalbos suteikimo priemonmis.
`alia patalps, kuriose yra personalo nudegimo nuo atviros liepsnos pavojus, turi bkti gesinimo /renginiai baseinas, stiprios srovs duaas ar specialks apdangalai.
Patalpose, kuriose yra cheminio nudegimo pavojus, prie iajimo bktina /rengti duao kabin.
Vamzd~is, skirts gabenti nuo vienos darbo vietos prie kitos skystas sprogstamsias med~iagas ar js suspensijas, skersmuo turi bkti ma~esnis, negu darbs saugos analizs nustatytas sprogimo kritinis skersmuo. Be to, galima naudoti efektyvius /taisus (sprogimo atbulinius vo~tuvus, ugnies vo~tuvus ar pan.), kurie neleid~ia sprogimui plisti.
Sandliuose ir transporto priemonse turi bkti laikomi tik /pakuoti sprogmenys.
Saugomus sprogmenis, kurie sendami tampa chemiakai nestabilks, reikia nuolat tikrinti, tikrinimo periodiakumas nustatomas vidaus taisyklse ir instrukcijose. Mintus sprogmenis reikia paaalinti ir sunaikinti, jeigu kontrols rezultatai neigiami.
Saugykloje prie kiekvienos sekcijos (skyriaus) turi bkti lentel, nurodanti saugoms sprogmens rka/ ir maksimals js kiek/.
Kiekvienoje saugykloje ant /jimo durs turi bkti iakabinta informacija, kokias gesinimo priemones naudoti u~sidegus toje saugykloje laikomoms med~iagoms ar sprogmenims.
Jeigu krauti naudojami tam pritaikyti mechanizmai, rietuv negali bkti aukatesn negu 3 metrai.
Jeigu gamybos atliekas sudaro skirtings rkais sprogstamosios med~iagos, jas reikia surinkti atskirai, iaskyrus tuos atvejus, kai darbs saugos analiz parod, kad galima kai kurias atliekas rinkti kartu.
Atliekos, kuris negalima panaudoti gamyboje, naikinamos susprogdinant ar sudeginant tam skirtoje vietoje ir naudojant specialius /renginius.
ias pareigas u~imantys darbuotojai padalinis vadovai, in~inieriai, dirbtuvis, laboratorijs ar statybos darbs vadovai bkts kompetentingi, atestuoti ir sugebts organizuoti i...
GINKLŲ KATEGORIJOS - kokį ginklą galit turėt jūs?
tags: #ginklu #sandeliavimo #patalpos #oro #kiekis