1947 metai Lietuvos partizanams buvo kupini iššūkių, išdavysčių ir nuolatinės kovos už išlikimą. Šiame straipsnyje panagrinėsime, su kokiais sunkumais susidūrė partizanai, kaip jie bandė atsilaikyti prieš okupacinį režimą ir kokie buvo jų ryžto motyvai.
Sniegas ir Išdavystės
Sausio 6-ąją, per Tris Karalius, ėmė snigti. Gausus naujai iškritęs sniegas kelia vieną bėdą miško broliams: eikvoja jėgas ir dar blogiau - lieka brydės, tikros bunkerių išdavikės. Geležinio Vilko rinktinės vadas drausmina kovotojus, supranta, kokį pavojų kelia gausus naujai iškritęs sniegas. Įspėjimų jau buvo keletas: kas nepaisys, bus atiduoti karo lauko teismui.
Buvo priimta rezoliucija ir papildomas protokolas Nr. 2. Išryškino Erelio išdavystės esamas ir būsimas pasekmes, tačiau tik ne visi skubėjo tuo patikėti. Buvo partizanų, kurie pasitarimo dalyviai į pateiktus faktus ir spėjimus žvelgė netikėdami. Ar pritrūko argumentų, patvirtinančių išdavystę? Tik įtariamas? Atsargiai?
Reorganizacija ir ryšių su užsieniu atstatymas buvo vienas iš prioritetų. Rimvydas ir buvęs VGPŠ antrojo skyriaus viršininkas Tautvaiša minimi. Ta naktį smarkiai pustė, dangstė pėdsakus; tačiau į renginį neatvyko kitų apygardų vadai. Katastrofa, veikiau - košmariškas sapnas. Žvejys Baltūsis, sekretoriauja Zas-kevičius Tautvaiša. Butautas, apygardos vadas Žvejys.
Maisto Trūkumas ir Nauji Iššūkiai
Birutės rinktinei, kaip priemiesčio padaliniui, nuolat trūksta maisto. Bandoma jį norminti, nustatyti, kiek ir iš ko imti. - taip mano Tauro apygardos vadas. Apygardos vadas nuovokus. Laukia siaubingų represijų. Žūtbūtinė kova žiaurėja, partizanai nenusileidžia nelygioje kovoje.
Dar pasunkėjo, vėl rengiami rinkimai į LSSR Aukščiausiąją Tarybą. Rinktinių vadams pirmiausia sumažinti visus reikalus ir vaikščiojimus. Įvykę rinkimai atsispindi akte Nr. Apygardos prokuroras slapyvardžiu Budrys. Miestuose, miesteliuose ar valsčiuose, kurie dalyvaus ištrėmime. Lietuvos rusifikaciją, kolonizaciją ir kolektyvizaciją. Pakarti ar kitokiu būdu likviduoti bolševikų iškeltus kandidatus. Kenksmingas ir draudžiamas.
Kelionės Planavimas ir Pavojai
Žvejys nenori išleisti Skirmanto vienoje poroje, ar su kitu žygeiviu. Numatęs laisvojo pasaulio link išsiųsti dvi žygeivių poras. Išvykti iki vasario 28 dienos - kuo greičiau, tuo geriau. Pasiuntinius, o Žvejys atsakyme parašo, kad pretenzijų neturįs. Numatomos kelionės instrukciją. Suvažiavimo atsiradus daugiau laiko, savo raštus ėmė derinti su Žveju. Jisai norėtų tinkamus vadovauti žmones, gali daugiau laiko paskirti būsimajam žygiui. Pavyksta susitikti su Krikščiūnu Rimvydu ir preliminariai viską aptarti. Neturėdamas, kur dingti. Sveikatos, bet ne drąsos, - bendražygis išties patikimas.
Abejoja, ar tinkamas maršrutas per Kaliningrado sritį, buvusią Vokietijos dalį. Partizaniniu keliu. Pastaruoju atveju aštriai kiltų maisto problema... Apskritai egzistuoja vokiečių partizanai? Ar jų buvo iš viso? Sieną turėtų kirsti maždaug ties Punsku. Reikia apsirūpinti būtinais kelionės daiktais. Padėtų Dainavos apygarda. Tarpu - ne.
Okupacinio Aparato Veiksmai
Štabo, kuriame nurodoma: „1947-ųjų sausio mėn. aštuoni pulkai papildomai gavo 75 šunis. Iki tol juose buvo 90 šunų. Dabar miško brolius persekios 165 šunys". MVD skyrių viršininkus vėl informuoja apie naują tarnybinių šunų partiją. „Vykdyti aktyvias banditų paieškas" ir t. t. Okupanto represinio aparato nuožmumas - neapsakomas. Prieš tai - pirma suimti, o paskui rinkti duomenis apie tariamus suimtųjų nusikaltimus.
Reakcija išgelbsti nuo pražūties. Gerai, kad čekistų vizitas apsiribojo tiktai krata: šimtai rublių ir Mortos Linkaitės apyrankė. Aplinkybių dėka. Panašaus - partizanams ji tarnaus dar ilgai. Kovotojams tai jokios reikšmės neturi. Kad tuo iš esmės pakeitė kovotojų gyvenimą į gerąją pusę.
Lemtingas Žygis Per Sieną
Zaskevičiaus Tautvaišos, kaip ketinta, su jais nėra. Skirmantui jau žinoma apie jo suėmimą. Tai įvyko kovo 11-ąją Kaune. Bet visa šita buvo vėliau. Zaskevičius Tautvaiša parodymų nedavė, nes neteko proto! Kad tardymas buvo nepakeliamas ir žiaurus. Per šv. Gegužei atėjus. Ir nežinia, kodėl. Priežastis tegalima spėlioti. Laukti bolševikų naktinių pasalų - naktys, nes partizanai šį pavojų gerai žino.
Pas Vytautą Gavėną jisai užtrunka dešimt dienų. Gegužės pirmoje pusėje jie dar Vytauto rinktinės ribose, veikdami kaip Tvėrėjo kūrinio, misiją šioje žemėje, bedaliu. Kilometrų. Stribų judėjimas. Tada drąsuoliai nutaria kirsti sieną dešiniau Punsko. „Paryčiu jautėmės visai išsekę," - prisipažįsta jisai. Čiulbančiais paukščiais paguodžia išvargusius keliauninkus. Čia laukė dar dešimt vyrų. Imta svarstyti tolimesnį kelionės planą. Žengiančių vyrų. Temperatūros. Brydę. Krūmus, ima nerimastingai laukti. Ligi sienos - maždaug keturi kilometrai. Bebaimiai vyrai, kurie patys pareiškė norą dalyvauti šiame žygyje. Stumbras*, Nykštukas** ir Rudaitis***. Artimiausi bendražygiai - Rimvydas ir minėtasis trejetas. Jurgis Krikščiūnas kirs geležinę, tiksliau, gelžbetoninę uždangą. Rinktinės vadas Vampyras su „dviem vietos žinovais - Savanoriu ir Žaibūnu". * Aleksas Keleris. Gurevičius. Detales, kurių smulkmenomis neišdrįsi pavadinti.
Skirmantas niršta. Mūsų žvalgus. Skirmantas, atskubėjęs į rūpimą vietą, pamato kažkurio iš draugų paliktą kepurę. Su palengvėjimu atsidūsta: nerūpestingos žvalgybos pasekmių kol kas nėra. Įsidrąsinę nutaria čia laukti sutemų ir į buvusią vietelę negrįžti. Temsta. Tuojau žengs lemiamus žingsnius. Vainikuojanti įtampa. Tyla tęsėsi. Abejodami: ar kareivis ką įtarė, ar ne? Sargybinių? Nepastebėjo arti prajojančio rusų kareivio. Neatsargiai sušlamino šakelę. Tyloje. Atkreipė į save pasienio patrulio dėmesį. Automatą, netrukus nujojo toliau.
Sutartą ženklą - kristi. „Praeina keturi ivanai." Praėjo! Belieka išvengti slapukų. Stumbras veda tolyn. „Kuo arčiau sienos, tuo labiau tampėsi nervai. Visą kūną. Minomis ir raketomis. Pasiruoštą rykštukę jis įsmeigia ties pražūtingąja viela. Paskui kojomis karžygiai pajunta suartą juostą... Vienas žingsnis, kitas. Jau ir dvidešimt, o jų niekas nepastebi! Tyli gegužės naktis tarytum saugoja jų jaunystę. Juostomis. Jie gyvi! Laisvųjų. Kad drauge atšvęstų būsimos laisvės, jaunystės ir pavasario šventę. Nepaprasta nuotaika. Uždangos. Prietemoje pajudėti pirmyn. Dvidešimt kilometrų.
Skirmantas džiaugiasi suradęs naują, geranorišką ryšininką Remidovičius (Lietuvninkas). N". Kas šis žmogus? Šią šeimą sudarė tėvas su motina, sūnus ir senelė. Paveda juos apie dešimt kilometrų gilyn į Lenkiją, paskui grįžta. Nei apie Deksnį, nei apie Kulikauską. Atsakymą į labai rūpimą klausimą: Lenkijos partizanų problemą. Partizanų šioj šaly jau nėra! Pakartas".
Skirmantui rūpi, kaip pasiekti Krokuvą, kur gyvena jo draugai broliai Mazikai. Tolesnei kelionei. Pasą", kuris Lenkijoje galiojo, kažkokį asmens dokumentą sukurpia ir Rimvydui. Laiku", pasiseka. Čia būdami įsigyja patikimesnius dokumentus traukti toliau link Švedijos per Gdynią. Senuosiuose ryšio punktuose. Markulio chebra. Neiškyla. Ištiria ankstesnius ryšių kanalus. Išaiškėja, kad Lenkijoje yra Deksnys. Jisai pas Kukulskį! Lenkijoje. Jinai šitą naujieną išgirdo iš seserų Dambrovskų. Būna tokių lemtingų atsitikimų žmogaus gyvenime. Hektoras* kalba miglotai. Dididžiausias pavojus. * Vienas J.
Užsienio valiuta, kėlė tam tikrą pavojų, pavyzdžiui, juos iškeičiant. Tikėdami, kad užsienis už tai atsilygins. Ir išsamus. Jis atsieis ne vieną partizano gyvybę. Moralinę paramą. Deksniui perduodama Lietuvoje naudojamų dokumentų pavyzdžių. Deksnys, įgaliojamas atstovauti Lietuvos rezistencijai užsienyje. Atitinkamų patvarkymų, parašo Deksniui jo norimus įgaliojimus. Kyla klausimas, kodėl jiedu nepatraukė tolyn į Vakarus. Jųdviejų prisiimtąją misiją tenai, kur buvo pasiruošta nukeliauti. Netikslinga. Maksimovas. Beje, jisai šiuo metu irgi Lenkijoje.
Dabar Skirmanto laukia sunkus kelias atgal. Gyvena motina ir sesuo. Teritoriją. Sieną, laukdami grįžtančio Skirmanto, išbuvo vienoje Lenkijos sodybų. Įstojęs Vėjas**. Skirmantas visiems vadovauja. Šamas. Naktį iš birželio ketvirtosios į penktąją jie pasiekia Pašešupio mišką. Vešlios augmenijos vietovė, kuri tęsėsi ligi pat sienos, nuteikia optimistiškai. Sieną kirsią ties Liubavu, mažu miesteliu į pietus nuo Kalvarijos. * Antanas Marcinonis. Ir nutaria sustoti. „Paryčiu atsirado stipri šalna. Krūvą. Kaupia jėgas ateinančios nakties nežinomybei. Kas gali būti.
Pavojingas Grįžimas į Lietuvą
Ribos - Reketijos ir Liubavo. Abiejose maždaug po šimtą pasieniečių. Pro pat juos nuolat zujo raiti ir pėsti patruliai. Stengiasi susipažinti su įrengta apkasų sistema. Pasikeitė prieš temstant. Pasienio saugai - slapukai. Grūmojantį jiems, šešiems lietuviams. Kitą, ne taip saugomą vietą? Bet ar yra tokia? Vykdomas tuojau pat! Skirmantas su bendražygiu sutinka nenoromis. Draugai žygiui pasiruošę. Išžvalgymo rezultatus. Kuprinės laikosi gerai, ginklai užtaisyti. Išsirikiuoja į dvigubą vorelę. Suakėtą zoną, žengia kiek dešiniau. Jie užsirioglina ant kitų slapukų. Pakilusių raketų. Vėjui, kaip atstatyti užstrigusio ginklo veikimą. Ugnis lyg prityksta. Tačiau kyla raketos, rodydamos lietuvių traukimosi kryptį. Skirmanto grupė traukiasi staigiais perbėgimais. Tačiau siena - pereita! Pajutęs gimtąją žemę po kojų, įgauna naujų jėgų.
Žygeiviai bėga, kiek įmanydami. Su šunimis ir ginklais. Pribėga upelį. Tai Graužė, Šešupės intakas. Pameta pėdsakus. Pasieniečiai nepagalvojo, kad bėgliai įstengs tiek nutolti. Septynių kilometrų. Ir padaro - patepa avalynės padus specialiu tepalu ir traukia Liubavo linkui. Kilometro. Čia saugiai pailsi. Į sunkias kautynes. Gyventi ir atgyja dėmesys grožiui ir moteriai. Atvejais vyrai įgyja neregėto patrauklumo. Mielam kampely žemės Lietuvos... „Net išsižiojo". Puikus, jausmingas vakaras, daug žadančių rankų paspaudimų... Rytojaus diena išaušta dramatiška, nepanaši į kitas.
Susidūrimai ir Netektys
Bunkeris, kuriame gydėsi sužeistas Sergijus Bendaravičius Špokas. Mielkus Lubinas. Abu kovotojai gynėsi, kiek galėdami. Mėtyti granatas. Bet nepaveja. 51" Nuo sienos jau nutolta trisdešimt kilometrų. Randa neseniai parėjusį Ungurį*. Garsus visi neseniai girdėjo ir spėliojo, kas ir kur vyksta. Rymantas, ** Karvelis*** ir Ungurys užlipo ant pasaluojančių rusų. Rymantas. Rymantas atsirado prieš aušrą. Keturiolika vyrų, o ši patalpa buvo iškasta tik penkiems. Prakaitas. Neišsiduotų neramia laikysena. Nepavyks išvengti užpuolimo. Granatas ir pasiskirsto ginklus. Reikia, idant apgintum savąją gyvastį. Granatomis apvalius arčiau esantį plotą, bandyti veržtis pro apsupimo žiedus. Išgirsta atėjūnų žingsnius. Tuo tarpu Karvelis vis nesirodė. Laukti jo, ar ne? Linkui. Valandos prieš auštant. 53. Slėptuvėje - viskas gerai.
Karvelį. Jis, pasirodo, sužeistas į dešiniąją ranką. Nukrypo nuo mūsų. Vyrai išeina. Sodybą, kur įrengtas Gavėno bunkeris, pasiekia sėkmingai. „- Ką aš matau! Ė, tai jūs ten sudrumstėt ramybę? -spausdamas stipriai ranką Rimvydui, juokavo Vampyras. Užvakar... Gyvybė kabojo ant plauko. Keista, kaip žmogus su tuo apsipranta. Duos, taip bus gerai. Sugrįžimo. Išgirsti seniai lauktąją žinią. Namo ir sudaro sąlygas jiems saugiai numigti. Valandų. Tą pastebėjo ne dabar, bet ką jisai gali padaryti? Viską, ką galėjo. Liko gyvas ir pasiryžęs su okupantu grumtis toliau. Pakels. Nepasotinama bus ši vasara aukomis? Partizanų žūsta vasario-kovo mėnesiais. Visada pareikalauja daugiausia aukų.
...Užsienio spaudos puslapius vyrai studijuoja ilgai, neranda nieko guodžiančio! „- Jie mus atidavė mirčiai Jaltoje, Potsdame... Kad tęsiam kovą... Kalbančio Vytauto rinktinės vado balsas suvirpėjo. Atviras ir netikėtas, kai akys pamato tai, ko nenorėta matyti? Tęsis. Kaip greičiau pasiekti Tauro apygardos vadą? Vieta nebuvo žinoma. Prispausti išdidaus liūdesio, vyrai vėl išeina į naktį. Pažįstamais laukais žengia aštuoniese. Šiąnakt reikia pasiekti Šunskų mišką, kur jų darbštūs tėvai kadaise atveždavo runkelius. Pakraštį. Kojos peršlapę, norisi valgyti ir troškina. Greitas, nuskuba susirišti su vietiniu Šalmo* daliniu, priklausančiu jo kuopai. Albinas Lazauskas Šalmas. ** Kazimieras Greblikas Sakalas. Vincentas Žvingila Šarūnas. Su dviem kulkosvaidžiais, trimis šturmovikais ir deset-komis bei automatais. Pasiekia lydimi Šalmo. Čia laukė kiti ryšininkai, įspėti iš anksto. Pas gyventoją, kurio pavardė ir likimas šiandien nežinomi. Žinia: visos vietovės, kuriomis ketinta eiti, pilnos bolševikų! Vedlys, žinantis menkiausią takelį. Bet tokio nėra. Perėjus upę, turėtų laukti Varno**** vyrai. Gimtaisiais laukais ūkininkas žengia tvirtai. Rankose laiko paruoštas prieštankines granatas. Žvilgsnis tamsoje pagauna nedrąsiai blizgantį Šešupės vandenį. Krantą, pasijunta saugesni -čia jau Šakių apskritis. Eiguliu. ***** - Prie Bagotosios pilna enkavedistų, - pasako kažkuris iš jų. Sakalui, Rymantui ir Šarūnui dingo noras pasiekti apygardos vadą. Rimvydą jie palieka Varno žinioje ir išskuba atgal. **** Jonas Rimša Varnas. Čia Skirmantas užtrunka kelias dienas. Ryšininkės išaiškins apygardos vado buvimo vietą. Privalumas - tik geras užmaskavimas. Ateina pakelti. Pačioje miško aikštelėje laukia pusryčiai. Piemuo. Kariuomenės viršila. Partizanų vadovybė draudžia bunkeriuose laikyti moteris ir vaikus. Atsirado nemažai laisvo laiko. Čia sukauptais dokumentais. Supjaustytas skerspjūve į tris gabalus. Užmerkti akis, ne tik burna, bet ir žaizdos buvo prigrūstos arklio mėšlo. Liežuvis ir išdraskyta burna. ** Bronius Kvietkauskas Girininkas. Susapnuoja baisų sapną. Kremliaus niekšų darbus. Bet kodėl sapne taip... fabriko tiekimo skyriaus viršininku ir vaidinantis BDPS atstovą 1945 m. lapkričio 5 d. 71 N. Gaškaitė. „Peslys".