Kas Yra Įgulos Poreikis Butui: Viskas, Ką Turite Žinoti

Pradedant gyvenimą naujame būste, svarbu atsižvelgti į daugybę poreikių, kurie užtikrins patogų ir funkcionalų gyvenimą. Nuo būtiniausių baldų ir buitinės technikos iki automobilių stovėjimo vietų ir socialinio būsto galimybių - kiekvienas aspektas yra svarbus.

Būtiniausi Poreikiai Įsikuriant Naujame Būste

Virtuvės Baldai ir Buitinė Technika

Labiausiai reikalingas dalykas yra virtuviniai baldai su visa būtiniausia technika. Juk maistą reikia gaminti nuo pirmos dienos įsikėlus į naujus namus. Kiti baldai parsivežami iš senųjų namų ar tiesiog nusiperkami parduotuvėje, o štai virtuvės baldai gaminami ilgiausiai.

Šiandien galima pasiūlyti naujutėlaitį, dažais kvepiantį butą su virtuvės baldais bei nauja buitine technika - kad vos įkėlus koją į naują būstą galėtum išsivirti kavos.

Apdaila: Ar Verta Rinktis Butą Su Apdaila?

50-60 procentų klientų renkasi butus jau su apdaila arba ją atlikti paprašo mūsų. Su apdaila dažnai žmonės renkasi todėl, kad imant paskolą galima turėti mažiau nuosavų lėšų - apdailos vertė patenka į bendrą paskolos sumą. Kai kurie tiesiog neturi noro ar laiko užsiimti apdailos darbais. Kita kategorija klientų juos atlieka patys.

Žmonių norai, skonis ar požiūris į tam tikras detales skiriasi. Vieni mėgsta daugiau prabangos, kiti pasirenka paprastesnį, ekonominį variantą.

Pilnai Įrengtas Būstas

Jau baigiamos derybos su keliomis baldų kompanijomis dėl ekspozicijų "BIG būsto" butuose - esant klientų pageidavimui šie baldai ir liktų tuose namuose. Taip pat pilno būsto įrengimo galimybe susidomėjo ir užuolaidų salonai.

Naudoti Būstai: Privalumai ir Trūkumai

Kiekvienai prekei - savas pirkėjas. Tačiau didelė dalis žmonių nusivilia gavę buto raktus, kai senieji šeimininkai išsikrausto. Kai ateini pirkti būsto, kur jau gyvena žmonės, matai, kad tuos namus puošia daug detalių: baldai, užuolaidos, paveikslai ir kitos interjero detalės.

Išsikrausčius gyventojams, neretai butas lieka aptuštėjęs, ypač be tų detalių, kurios džiugino akį. Tada pamatai, kad ir paskutinis remontas jau buvo senokai - išteptos sienos, subadytos likusių vinučių nuo senų paveikslų, subraižytos grindys. Be to, dažnai paliekamus naudotus baldus ar buitinę techniką senieji šeimininkai į buto kainą būna įskaičiavę tokią sumą, kokią patys buvo mokėję už naujus - niekas neskaičiuoja nusidėvėjimo, o vėliau paaiškėja, kad ta pati buitinė technika nebeveikia kaip nauja.

Gyvenimo Kokybė ir Aplinka

Gyvenimo kokybė susideda ne tik iš to, kas gražu akiai. "BIG būsto" namai puikiai pritaikyti visiems - nuo šeimų su mažais vaikais iki pensinio amžiaus ar negalią turinčių žmonių. Pavyzdžiui, šeimoms svarbu, kad šalia būtų darželiai bei mokyklos - taip pas mus ir yra. Pensininkams (ir ne tik) reikalinga poliklinika, vaistinė ir parduotuvė šalia. Visa tai irgi yra - viename iš mūsų namų įsikūręs medicinos centras su šeimos gydytojais, moderniu akių kabinetu, tyrimų laboratorija.

Negalią turinčiam žmogui aktualu patogumas bei mobilumas judant vežimėliu. Tokiems gyventojams "BIG būste" ramu, nes neįgaliojo vežimėliu iš lauko į savo butą jie gali patekti be jokių kliūčių dėl paprastos priežasties - nėra slenksčių. O keturi liftai užtikrina, kad patekimas į aukštesnius aukštus nebus problemiškas.

Gyventojams svarbu ir vieta. "BIG būste" yra susikūrusi bendrija, todėl tvarka čia "geležinė" - tą galėtų patvirtinti bet kuris gyventojas. Administravimo mokesčiai, tenkantys kiekvienam butui, siekia vos apie 0,35 euro cento už kvadratinį metrą.

Šildymo Sistema

Gyventojas turi galimybę reguliuoti šilumos energijos kiekį, palaikyti temperatūrą savo bute tik pagal savo poreikius. Uždaromaisiais ventiliais gali atjungti šildymą ar karštą vandenį tik savo butui, tuo tarpu kitiems butams šilumos ir karšto vandens tiekimas nenutraukiamas.

Automobilių Stovėjimo Vietos

Vieta patogiai pasistatyti automobilį aikštelėje netoli namų - tūkstančių Vilniaus gyventojų svajonė. Net į neseniai pastatytus namus miesto pakraščiuose įsikeliantys naujakuriai negali būti tikri, kad turės vietą automobiliui, jeigu jos iš statytojo nenusipirks atskirai.

Neretai vieno buto gyventojai turi 2 ar net ir 3 transporto priemones. Daugelyje gyvenamųjų rajonų net ir pagrindinių gatvių dalis nuolat užstatoma automobiliais, kurie trukdo eismui, sudaro spūstis. Žmonės skaičiuoja pinigus ir dažnai nusprendžia, kad investuoti į vietą automobiliui neapsimoka, kol galima jį nemokamai palikti gatvėje.

Gerokai pigiau, nei pirkti, yra nuomotis vietą mokamoje aikštelėje, jei tokia netoliese įrengta. Pavyzdžiui, S.Nėries gatvėje veikia dvi daugiaaukštės parkavimo aikštelės, kur vieta automobiliui per mėnesį kainuoja nuo 25 iki 40 eurų. Gyvenantiems Senamiestyje ir miesto centre, jei neužtenka vietos kieme, automobilį tenka statyti savivaldybės nurodytose gatvėse, mokant už leidimą, priklausomai nuo zonos, nuo 7,20 iki 43 eurų per metus.

Senamiestyje nekilnojamojo turto vystytojai vieną vietą automobiliui privalo įrengti 4 naujai pastatytiems ar įrengtiems butams. Tokias išimtis statybos techninis reglamentas leidžia nustatyti miestų savivaldybių taryboms.

Didžiausia bėda pasistatyti automobilį - Lazdynų, Žirmūnų, Vilkpėdės, Naujininkų bei Šeškinės gyvenamuosiuose rajonuose. Pavyzdžiui, Lazdynuose trūko 56 proc. vietų automobiliams, Vilkpėdėje - 59 proc., Naujininkuose - 49 proc., Žirmūnuose - 41 proc., Pilaitėje - 23 proc.

Atlikus tyrimą prieš 5 metus Vilniuje 1 000 gyventojų teko 579 automobiliai, o 2020 m. Studijos rengėjai pasiūlė tris alternatyvas, kaip padidinti automobilių statymo vietų skaičių sostinėje, įrengiant naujas aikšteles, automobilių statymo juostas gatvėse, statant daugiaaukštes stovėjimo aikšteles ir pan.

Savivaldybės propaguojama kaimynijų programa taip pat sudaro galimybę tvarkant namų kiemus suprojektuoti ir įrengti vietas automobiliams. Dalis tokių projektų - iki 10 eurų už 1 kv. m kiemo sutvarkymą - apmokama savivaldybės lėšomis, tačiau vilniečiai šia programa naudojasi vangiai. Mat prieš tai būtina suformuoti namo sklypą, o po kiemo atnaujinimo savo lėšomis jį tvarkyti mažiausiai 10 metų.

Esama ir kitų būdų, kaip sutvarkyti automobilių statymą sausakimšuose rajonuose. Kaip pavyzdį A.Strelčiūnas paminėjo žiedines sankryžas, viena jų - Lazdynuose, įsukant iš Laisvės prospekto. Ten yra savivaldybės žemė, kur būtų galima įrengti daugiaaukštes automobilių parkavimo aikšteles bent 500 automobilių.

Šiuo metu nekilnojamojo turto vystytojai, statydami Senamiestyje, turi parūpinti 1 butui 0,25 automobilio stovėjimo vietos. Siūlymas statyti daugiaaukštes aikšteles mikrorajonuose ir leisti žmonėms nemokamai parkuoti kartais net ne po vieną automobilį, pasak jo, kvepia socializmu: "Juk tai reikštų už visos visuomenės mokesčių lėšas įrenginėti kažkam automobilių stovėjimo vietas. Nemanau, kad tai socialiai teisinga, ir mes net tokių ekonominių galimybių neturime. O jeigu apmokestintume tas aikšteles, nemanau, kad visi automobilių savininkai sutiktų mokėti.

Socialinis Būstas

Savivaldybės skirtingai sprendžia problemą - dalis perka jau įrengtus būstus, kiti statosi naujus, treti pripažįsta - galimybės suteikti būstą jo prašantiems žmonės itin ribotos dėl ilgai trunkančių statybų planavimo procedūrų, teisės aktuose numatytų reikalavimų pastatų dydžiui.

Ilgiausia eilė - 13 metų Kaip BNS informavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), šalies mastu vidutinė laukimo trukmė trumpėja ir praėjusiais metais siekė 5,74 metų. Praėjusių metų duomenimis, ilgiausiai socialinio būsto laukia Neringos savivaldybės gyventojai - daugiau nei 13 metų. Dvylika metų socialinio būsto laukia Vilniaus miesto, daugiau nei dešimt metų - Klaipėdos miesto ir Vilniaus rajono gyventojai, daugiau nei aštuonerius metus eilėje tenka stovėti Plungės rajono gyventojams.

Trumpiausiai, pasak SADM, eilėje gauti socialinį būstą stovi Ukmergės, Akmenės, Šakių, Biržų rajonų ir Visagino gyventojai - jiems tenka laukti apie dvejus metus.

2023 metais daugiausiai socialinių būstų buvo trijuose didžiuosiuose miestuose - Vilniuje - 1 284, Kaune - 1 219, Klaipėdoje - 664. Mažiausiai Neringoje - 20, Pagėgiuose - 39, Palangoje - 44.

Savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ atstovė Gražina Petrušauskienė BNS teigė, kad preliminariais praėjusių metų duomenimis, Vilniuje socialinio būsto laukė 1 631 asmuo ir šeima. Pasak jos, nors vilniečiai eilėje stovi vidutiniškai 12 metų, laukiantieji gali naudotis būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija.

Jos teigimu, eilė susidaro neretai dėl to, kad žmonės atsisako jiems siūlomo socialinio būsto ir toliau laukia eilėje. „Būna, kad jiems nepatinka rajonas arba aukštas, kuriame yra būstas, ir jie pasirenka laukti kito, kuris jiems patiks labiau, tuo metu naudodamiesi būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija ir nuomodamiesi būstą šeimos poreikius atitinkančiame mikrorajone - arčiau vaikų ugdymo įstaigos, darbovietės, poliklinikos ar panašiai. Taip pat, kai išreiškia pageidavimus nuomai konkrečiame mikrorajone, jiems tenka palaukti, kol atsilaisvina socialinis būstas, atitinkantis jų šeimos poreikius“, - sakė „Vilniaus miesto būsto“ atstovė.

Neringos savivaldybės atstovė Sandra Vaišvilaitė BNS sakė, kad šiuo metu socialinio būsto eilėje laukia dešimt asmenų ir šeimų. Pasak savivaldybės atstovės, Neringoje fiksuojamas rekordinis šalyje stovėjimo eilėje laikas - 13 metų - nes yra labai ribotos galimybės statyti socialinį būstą, o pirkti jį sudėtinga dėl itin aukštų būsto kainų rinkoje.

Anot savivaldybės Socialinio būsto skyriaus vedėjos Linos Murauskienės, šiuo metu eilėje gauti socialinė būstą laukia 556 asmenys ir šeimos. Šiemet uostamiestis ketina įsigyti šešis socialinius būstus. „Poreikis yra didesnis, todėl savivaldybė taip pat planuoja naujo daugiabučio statybą socialinio būsto laukiantiems gyventojams. Naujas 60 butų daugiabutis per artimiausius kelerius metus iškils šiaurinėje miesto dalyje, Tauralaukio gyvenamajame mikrorajone“, - BNS sakė L. Murauskienė.

Kaip BNS sakė R. Rimšienė, Panevėžyje šiuo metu yra 255 socialiniai būstai, eilėje laukia 264 šeimos.

Kaunas - antras pagal socialinių būstų kiekį miestas šalyje. Kaip BNS sakė Kauno miesto savivaldybės Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjas Donatas Valiukas, šiuo metu socialinio būsto laukia apie 500 kauniečių.

Šiaulių miesto savivaldybė šiuo metu turi 347 socialinius būstus, o laukiančiųjų - 459, BNS informavo savivaldybės atstovas Vitalis Lebedis. Anot jo, šiemet Šiauliai ketina įsigyti tris socialinius būstus, tam taip pat tikimasi pritraukti 2,5 mln. eurų ES lėšų.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) pernai birželį pristatė studiją apie būsto prieinamumą Lietuvoje ir rekomendavo, kaip spręsti būsto problemas šalyje. Studijoje nurodoma, kad socialinio būsto sektorius Lietuvoje yra labai mažas ir sudaro vos vieną procentą visos šalies būsto rinkos, o valstybės skiriamos lėšos šiai sričiai yra mažos. Pasak EBPO, Lietuvoje išlaidos socialiniam būstui sudaro vos dešimtadalį ES vidurkio.

Teisę į socialinį būstą turi tie asmenys ir šeimos, kurie yra deklaravę turtą ir pajamas, neturi nuosavo būsto, jų nuosavas būstas yra nusidėvėjęs daugiau kaip 60 proc. arba jų nuosavo būsto vienam asmeniui ar šeimos nariui tenkantis naudingasis plotas yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų arba 14 kvadratinių metrų, jeigu šeimoje yra neįgalusis arba sunkia lėtinės ligos forma sergantis asmuo.

Socialinis būstas ne eilės tvarka gali būti suteiktas asmenims, netekusiems būsto dėl gaisrų, potvynių, stiprių vėjų ar dėl kitų nuo žmogaus valios nepriklausančių aplinkybių, specialių poreikių turintiems senjorams, daugiavaikėms šeimoms, neįgaliesiems. Asmenims ir šeimoms, netekusiems būsto dėl force majeure socialinis būstas suteikiamas ne ilgiau nei vieneriems metams.

Žemiau pateikta vaizdo medžiaga padės geriau suprasti būsto pasirinkimo niuansus:

tags: #golikos #poreikis #butui