Gražiausios Veiviržėnų Seniūnijos Sodybos: Tradicijų ir Gamtos Harmonija

Veiviržėnų seniūnija garsėja ne tik gražia gamta, bet ir žmonėmis, puoselėjančiais savo sodybas. Čia galima rasti tiek senovinių, istoriją menančių sodybų, tiek modernių, tačiau tradicijas gerbiančių ūkių. Klaipėdos rajonas jungia Žemaitiją ir Mažąją Lietuvą, todėl čia gausu sodybų, kurioms būdingi abiejų etnografinių regionų elementai.

Klaipėdos rajono savivaldybės žemėlapis

Konkursai ir Iniciatyvos

Siekdama išsaugoti ir populiarinti gražiausias sodybas, Klaipėdos rajono savivaldybė organizuoja įvairius konkursus ir apžiūras. Konkurse galėjo dalyvauti Savivaldybės vienkiemių, kaimų, miestelių, miestų sodybų savininkai, turintys sodybas, kurioms 50 ir daugiau metų. Ši iniciatyva skatina gyventojus puoselėti savo aplinką ir išsaugoti krašto istoriją.

Rajono mero pavaduotoja Rūta Cirtautaitė teigė: „Gyventojai noriai atsiliepė į kvietimą dalyvauti konkurse - sulaukėme net 85 sodybų nuotraukų! Rinkdami gražiausias sodybas didelį dėmesį skyrėme kraštovaizdžio kūrimo tradicijų puoselėjimui, t. y. tradiciniams želdynams, dekoratyviniams augalams, taip pat - etnografinių elementų saugojimui sodybose, mažajai architektūrai. Konkurso metu pavyko atrasti sodybas, kurioms jau daugiau nei 200 metų, kurios turi išliekamąją istorinę vertę. Norisi padėkoti seniūnams, kurie padėjo atrasti gražiausias sodybas ir pasveikinti žmones, kurie puoselėja savo namus, jų aplinką. Ypač daug dėmesio šiam konkursui skyrė ir daugiausiai gražiausių sodybų savo seniūnijoje rado Agluonėnų seniūnė Laima Tučienė, Endriejavo seniūnė Laimutė Šunokienė, Priekulės seniūnijos apželdinimo specialistė Loreta Dvaržeckienė, Veiviržėnų seniūnė Edita Sluckienė bei Vėžaičių seniūno pavaduotojas Alvydas Mockus“.

Šimtmečio Sodybos Laureatai

Iš 85 dalyvių buvo išrinkta 10 gražiausių 100-mečio sodybų, kurias puoselėja:

• Stasė ir Lionginas Jautakiai (Šakinių kaimas, Dauparų-Kvietinių seniūnija)
• Valerija Stonkuvienė ir Remigijus Stonkus (Agluonėnų kaimas, Agluonėnų seniūnija)
• Irena Kaubrienė ir Stasys Kaubrys bei Snieguolė ir Dainius Dubickai (Butkų kaimas, Priekulės seniūnija)
• Jelena ir Vladimiras Zaiko (Budrikų kaimas, Sendvario seniūnija)
• Irena ir Alvydas Balsiai bei Janina ir Petras Grausliai (Lyverių kaimas, Dovilų seniūnija)
• Vytautas Vaitkus (Ruigių kaimas, Vėžaičių seniūnija)
• Vanda Ona Toliušienė (Jucaičių kaimas, Veiviržėnų seniūnija)
• Konstantinas ir Renata Srėbaliai (Šakėnų kaimas, Judrėnų seniūnija)
• Magdalena ir Petras Mažonai (Ližių kaimas, Endriejavo seniūnija)
• Inga Reliugaitė ir Rolandas Rimgaila (Klausmylių viensodis, Sendvario seniūnija)

Na, o 10-ąją - gražiausią šimtmečio sodybą - puoselėja Inga Reliugaitė ir Rolandas Rimgaila (Klausmylių viensodis, Sendvario seniūnija), kurie savo lėšomis tvarko Jono Birškaus sodybos namą, įtrauktą į Kultūros vertybių registrą ir 2018 m. pripažintą valstybės saugomu viešajam pažinimui ir naudojimui.

Šiandien sodyba galima gerėtis dėka jų savininkų. „Prieš keletą metų stebėjome, kaip J. Birškaus sodyba merdėjo, bet Savivaldybė negalėjo nieko padaryti, nes tai - privati nuosavybė, o savininkai į tai nekreipė dėmesio. Privačią sodybą vagys nešiojo kone po plytą. 2013 m. J. Birškaus sodybos namas pagaliau tapo paveldosaugos objektu. Sodybos savininkai vis keitėsi, tačiau tai, ką matome šiandien - Ingos Reliugaitės ir Rolando Rimgailos nuopelnas. Vos per 3 metus J. Birškaus sodybos savininkai sugebėjo prikelti autentišką statinį naujam gyvenimui - tai nepaprastas darbas, kuris turi didelę išliekamąją vertę“, - teigė mero pavaduotoja Rūta Cirtautaitė.

Jonas Birškus (1870-1959) - žymus Klaipėdos krašto visuomenės veikėjas, kultūrininkas, bibliofilas, tautosakininkas, prisidėjęs prie Lietuvos kultūrinio ir politinio sąjūdžio, Mažosios ir Didžiosios Lietuvos sujungimo. Jo sodyba iki karo buvo savotišku Klaipėdos apylinkių lietuviškos kultūros skleidimo centru. Gyvenamasis namas yra ryškus Rytprūsių XIX a. II pusės-XX a.

Vandos Toliušienės Sodyba Jucaičių Kaime

Į „Bangos“ redakciją paskambinusi skaitytoja susižavėjusi pasakojo apie Jucaičių kaime, Veiviržėnų seniūnijoje, išpuoselėtą sodybą - tarsi rojų. Sodybos šeimininkė Vanda Toliušienė su sūnumi Juozu savo tėviškėje nuoširdžiai kuria grožį. Pasukę į Jucaičius, ilgai riedėjome kaimo keliuku. Atokiai viena nuo kitos laukuose išsibarsčiusios sodybos, besislepiančios už vešlių piktžolynų. Tarsi vaiduokliai žemėn smengantys pastatai. Ir netikėtai atsidūrėme medžių apsuptoje sodyboje su vaiskia vejos žaluma, gėlynais, galingais ąžuolais, išlakiomis pušimis, beržynėliu, tvenkiniu su žydinčiomis vandens lelijomis… Iš tolo švietė ryškiomis spalvomis nudažyta troba, o prie jos žydėjo gėlės.

Šio gražaus ramybės užutekio šeimininkė 77-erių metų V. Toliušienė šypsodamasi ištarė: „Čia - mano tėviškė. Kadaise proseneliai, gavę žemės, šioje vietoje įsikūrė.“ Sodybos teritoriją juosia netoliese prasilenkiančios Šalpės ir Veiviržo upės. Įspūdingi jų skardžiai - tarsi iš daugiabučio žvelgtum į apačioje sruvenantį vandenį. Pavasarį girdėti ledonešio atodūsiai. Čia išsaugotas natūralus landšaftas.

Savo gimtąją sodybą puoselėjanti V. Toliušienė kalbėjo: „O ką veikti senatvėje? Gėlynus prižiūrinti Vanda prisipažino: „Kai su gėlėmis galiu pasikalbėti, sveikesnė pasijuntu.“ Darželyje nemažai senovinių gėlių, netgi rūtos žaliuoja. Iš gėlių ir akmenų įvairias kompozicijas sudėliojusi. Taip, kaip jai atrodo gražu. Sūnus iš lazdyno nupynė tvorelę: šis dekoratyvinis elementas ne tik puošia, bet ir saugo gėlyną, kad vėjai neprineštų lapų.

V. Toliušienė patikino, jog tvarkyti sodybą padedantys ir kiti 3 jos vaikai, nors gyvena toli. Jie ne tik patys su šeimomis čia atvyksta, bet ir draugų atsiveža. Šie ilgai negali pamiršti unikalaus kampelio.

J. Toliušis mėgsta akmenis: šalia beržynėlio stirta sukrauta. Visoje sodybos teritorijoje pilna akmenų - pavienių, didesnių ir mažesnių. Mama su sūnumi skuba aiškinti, jog visi rasti šioje sodyboje. „Čia - akmenynas, akmuo prie akmens. V. Toliušienė pasakojo, jog akmenys išgelbėję sodybą nuo melioracijos. Sako, jau dokumentai buvo paruošti nušluoti ją.

Juozas patikino, jog natūraliame landšafte jokių skulptūrų, juolab betoninių, nėra. Čia tik tai, ką gamta sukūrė: ąžuolai plačiomis šakomis, išlakios pušys, beržynas. Jaukus ir gražus šis gamtos prieglobstis, puoselėjamas rūpestingų žmonių. V. Toliušienės ir sūnaus Juozo pastangas gražinti savo tėviškę įvertino Daukšaičių bendruomenė, juos apdovanojusi padėkos raštu.

Vandos Toliušienės sodyba Jucaičių kaime

Dainiaus Stulpino Egzotiškų Paukščių Ūkis Veiviržėnuose

Veiviržėnų miestelio gyventojų sodybose rasi dedeklių vištų, veiviržėniškius rytais žadina gaidžių giedojimas, o Stulpinų šeimą - net 25 egzotiški kakariekoriai. Dainius Stulpinas dešimtmetį puoselėja dekoratyvinių vištų kolekciją, kai tik čia su šeima atsikraustė iš uostamiesčio.

„Gyvendamas kaime, turėdamas sklypą, negalėjau kiaušinius pirkti parduotuvėje, - juokaudamas prisipažino Veižiržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos mokytojas D. Stulpinas. - Įsigijau dedeklių ir mėsinių vištų, bet pastarųjų vėliau atsisakiau.“ Buvęs klaipėdiškis susidomėjo egzotiškomis vištomis ir šios jį taip sužavėjo, kad sodyboje atsirado net keliolika retų veislių įspūdingų plunksnuočių.

Dėslumu jos nepasižymi, bet koks grožis! Jų charakteriai skirtingi - taikūs ir karingi paukščiai. „Įdomu stebėti paukščių gyvenimą“, - šypsojosi Dainius. Jis negali pasakyti, kiek dabar turi šių plunksnuočių, bet su žąsimis, antimis ir kalakutais būtų daugiau nei šešios dešimtys. Daugiausia egzotiškų veislių vištų, suskaičiavo 25 gaidžius. Šių kakariekavimas skiriasi. Kochinkinų veislės gaidžiai gieda labai tiksliai - tą pačią valandą ryte.

Per dešimtmetį šioje sodyboje keitėsi vištų veislės - vienų nebeliko, atsirado kitos. Pavyzdžiui, anksčiau augino faverolių veislės vištas, kurių išvaizda labai įspūdinga: vešli barzda jas puošė. „Gražiausios lefleš veislės vištos, gaidžio skiauterė - su dviem rageliais“, - sakė egzotiškų paukščių mėgėjas. Dabar jis grožisi Ayam Cemani, iš Indonezijos kilusiomis vištomis. Jų juodos ne tik plunksnos, bet ir skiauterė, oda, mėsa ir net kaulai, vidaus organai, tik kiaušiniai balti. Dėl neįprastos išvaizdos šių kilmės šalyje buvo manyta, kad jos turi mistinių galių, todėl paukščiai buvo aukojami ir naudojami įvairių ritualų metu. Beje, Ayam Cemani veislės višta per metus sudeda apie 100 kiaušinių.

D. Stulpino kolekcijoje yra australorpų - dėslių dedeklių. Dainius yra aptikęs žinutę, kad šios veislės višta per metus yra sudėjusi 360 kiaušinių. Mažųjų veislių vištaičių, pavyzdžiui, kochinkinų kiaušinukai nedideli. Jo kolekcijoje yra feniksų, araukanų, Mecheleno vištų, didžiųjų patarškų ir kitų. Pastarųjų kiaušinių lukštai tokie kieti, kad galima net lėkštę sudaužyti. „Europinėje rinkoje veislei skirti jų kiaušiniai labai brangūs, nes deda itin mažai“, - sakė pašnekovas.

Šioje paukščių karalystėje - tolerancija: sutaria vištos, žąsys, antys ir kalakutai. Dainius pasakojo priglaudęs be poros likusį antiną, panašiai atsirado ir žąsinas. Paukščiai čia gyvena tiek, kiek jiems atseikėja gamta - toks humaniškas paukščių mėgėjo santykis su savo augintiniais plunksnuočiais.

D. Stulpinas neskaičiuoja nei išlaidų, nei naudos. Jis lesina savo augintinius paukščius natūraliu pašaru - perka saulėgrąžas, kukurūzus, kviečius, avižas. Vakare jų gūžiai būna pilni, vadinasi, laimingi. Jis perina viščiukus inkubatoriuje, bet nepraleidžia progos ir perekšlę pasodinti ant kiaušinių. Tačiau kartais „įkarštis“ išblėsta ir ji pabėga iš gūžtos, neatlikusi savo pareigos.

Beje, dešimtis veislei skirtų dekoratyvinių vištų kiaušinių kainuoja 6 eurus, o viščiukas - nuo 5 iki 20 eurų. Dainius prisipažino, kad dažnai kiaušinius dovanoja, bet ir pats jų gauna.

Dainiaus Stulpino egzotiškų paukščių ūkis Veiviržėnuose

Albinos Ir Vytauto Gudelevičių Sodyba Jonikaičių Kaime

Veiviržėnų seniūnijos Jonikaičių kaime, kuris ribojasi su Vainotiškės, Šalpėnų, Kurmių ir Kidulių kaimais, - tik kelios sodybos. Seną Albinos ir Vytauto Gudelevičių sodybą Jonikaičiuose nuo kelio nesunku pastebėti, tačiau pamatyti, ką sukūrė du darbštūs ir kūrybingi žmonės, gali tik pakviestas į kiemą ir vidun. Sodyboje daug sūpynių ir, žinoma, gėlių. Pavėsinėje gera atsikvėpti nuo kaitros. Vytautas 60-mečio proga gavo dovanų šį didžiulį krepšį, kurį Albina prisodino gėlių.

Prieš 10 metų Sodybą Jonikaičių kaime A. Gudelevičienės mama Bronislava paveldėjo iš savo tėvų Onos ir Adomo Šarkų. Pagėgiuose iki šiol nuosavame name gyvenanti moteris gimtoje sodyboje leido kelerius metus pagyventi jaunai šeimai, o prieš dešimt metų joje ėmė tvarkytis dukra Albina su vyru Vytautu.

„Jei dabar reikėtų pradėti viską nuo pradžių, nežinau, ar besiryžčiau, - nusišypsojo Albina, savo vaikystės vasarų namuose su vyru leidžianti atostogas ir laisvalaikį po darbo. - Prieš dešimt metų čia viskas buvo kitaip. Vyras kasmet filmuoja, kaip keičiasi mūsų sodyba. Išsikrausčius nuomininkams, dvi dienas rinkome šiukšles, vėliau kirtome krūmynus, kol atsirado erdvė.“ Tada prasidėjo kūryba ir svarstymai, kur sodinti medelius, gėles, kur pakabinti sūpynes, kur įrengti laužavietę.

Albina prisipažino, kad po darbo Klaipėdoje į sodybą atvažiuodavo vakare, o keldavosi ryte šeštą valandą ir beveik visą dieną praleisdavo lauke. „Dabar jau pamiegam ir iki devynių. Kad spėčiau susitvarkyti taip, kaip noriu, reikia daug laiko“, - šypsojosi moteris. Jos darbštumą, gebėjimą puoselėti sodybą bene geriausiai apibūdino kaimyno ūkininko mama: „Penkių bobų darbas.“ Albinai nuo mažens patiko nelengvi ūkiški darbai, todėl jos negąsdina nei žolės pjovimas 50 arų sodyboje, nei akmenų kilnojimas iš vienos vietos į kitą, nei darbas kastuvu.

„Kai prieš trejus metus iškasė tvenkinį, čia buvo didžiausias kalnas žemių. Pati jas išlyginau, padariau laiptus į vadinamą balkoną prie tvenkinio. Vytautas pastatė staliuką ir suolelį. Labai mėgstu ten sėdėti ir žiūrėti į vandenį“, - pasakojo moteris. Beje, kai tvenkinyje pavasarį būna daug vandens, išryškėja jo kontūras, kuris primena Lietuvą. Tad tvenkinį taip ir vadina. Yra sodyboje ir Rojaus vartai, ir Berlyno siena, virš kurios kalena gandrai...

Į sodybą, kurioje didžiuliai ąžuolai, klevai, uosiai, drebulė, kadagys, tujos, eglaitės, pušys, atklydusios stirnos kartais pridaro bėdų - apgraužia augalus, todėl artėjant žiemai juos tenka aprišti. Vytautas nufilmavo ir kaip nukenčia pačios stirnos. „Netoli tvenkinio matydavau gulinčią nedidelę stirnaitę, o kartą ją užpuolė lūšis. Nufilmavau tą žvėrį, dorojantį stirnaitę. Už 100 metrų teka Judrė, o ten yra bebrų, kurie nepagaili medžių. Tvenkinyje žuvis gaudo pilkasis garnys, nuo kurio neina atsiginti, buvo įsisukusi ir kiaunė“, - vardijo Vytautas.

Gervių klyksmai, genio kalenimas, voveraitės šuoliai iš medžio į medį, lapės šmėžavimas - viskas pažįstama ir miela. Vilko, tiesa, nematė, bet kaimynų galvijai ir šią vasarą patyrė pilkųjų aršumą.

„Geriau nusipirksiu augalą negu naują drabužį“, - tvirtai sakė Albina, kuriai aplinkos tvarkymas - didžiausias malonumas, tad beveik visą dieną, jei nelyja, praleidžia lauke. Jos mama dirbo bibliotekoje ir labai mylėjo gėles. „Nuo vaikystės mačiau, kaip mama jas sodino. Ji nepagailėdavo pinigų, kad nusipirktų retesnį dekoratyvinį medį, gėlę. Kartą už hortenzijų krūmą sumokėjo 150 litų. Kaimynai stebėjosi. Ir šią vasarą mamos hortenzijos apsipylė didžiuliais žiedais. Jos sodyba Pagėgiuose ne kartą pripažinta gražiausia miestelyje“, - linksmai pasakojo Albina.

Tad nenuostabu, kad ir Jonikaičių kaime kuriamą grožį jau prieš kelerius metus įvertino Šalpėnų bendruomenė, o 2018 m. Klaipėdos rajono savivaldybė Albinos ir Vytauto sodybą nominavo kaip Šimtmečio sodybą.

Žinodami, kas labiausiai gali pradžiuginti, draugai ir giminės Gudelevičiams dažnai dovanoja augalus. Keliems dabar dar vazonuose šeimininkai ieško tinkamiausios vietos. Daug gėlių sodyboje išbarsto sėklas, tad visiems, kurie nori puoštis, Albina negaili daugiamečių gėlių daigų. Nei suskaičiuoti, nei išvardinti visų pavadinimų neįmanoma. Vienur gėlės ir vaistažoliniai augalai auga tarsi savaime, kitur vienmečiai, kruopščiai Albinos susodinti, pakeitė nužydėjusias pavasarines gėles.

Sodyba neaptverta, tačiau viename šone sustatyti šiaudų rulonai tapo puikia tvora, auginančia moliūgus. Yra buvę rulonuose sodinti ir jurginai, ir serenčiai - ką sugalvoja šeimininkė, tas juose ir žydi, o pernai sūnaus vestuvėms dekoruotais rulonais apstatė kelią į namus. Gėlynai juosia sodybą iš visų pusių, natūraliai įsilieja į seno sodo žalumą, jų gausu ir saulėkaitoje. „Neįmanoma visų palaistyti, tad laisto dangus, o kad būtų bent kiek mažiau ravėjimo, mulčiuoju pjuvenomis, - pasakojo Albina, vedžiodama nuo vieno gėlyno prie kito. - Mėgstu, kad vasarą nė vieno lapelio nebūtų ant žolės.“

Nuo ryto iki vakaro, o kitą rytą vėl iš naujo galima eiti ir eiti takais prie sūpynių, kurios skirtos ne tik anūkėlei Ievutei ir svečiams, pro seną sodą, kur tarp obelų kabo lova, leistis prie tvenkinio, pavadinto Lietuva, kilti ant pylimo, gavusio Balkono vardą, ir pažvelgti į mišką... Čia nuostabą kelia seni dideli žaislai, kurių šeimininkė nesiryžo išmesti, tad juos išdėstė prie medžių. Sako, anūkėlė mėgsta šią vietą, kaip ir savo namelį arčiau senos trobos.

„Mudu miške pamatome šaką, išverstą medį ir jau galvojame, ką iš jo padaryti, kur pritaikyti“, - sakė puikiai vienas kitą suprantantys ir gamtą jaučiantys Albina ir Vytautas. Taip atsirado sūpynės, arka, pavėsinė praėjusią vasarą vykusioms sūnaus vestuvėms, tinklai, sukabinti jaunųjų nuotraukoms, pasagų, kiaušinių medžiai ir daugybė kitų detalių.

Iš savo miškelio medžių - ir Vytauto sumeistrauti išdailinti stalai, suolai, kėdės, spintelės, durų apvadai, rėmeliai, šviestuvai, žvakidės kambariuose. Sunku iš karto žvilgsniu aprėpti tiek lauko erdvę, tiek kiekvieną trobos kampelį, kuriame ir restauruoti seni baldai, ir Albinos megztos lėlės.

Moteris prisipažino norėjusi studijuoti dailę, bet per vėlai nuvežusi dokumentus. Dabar Albinos kūrybiškumas skleidžiasi sodyboje tarp gėlių. „Esu profesionali konditerė ir visą gyvenimą dirbu šį darbą. O kai stojau mokytis, torto nebuvau mačiusi“, - juokėsi Albina, vaišindama dar šiltomis bandelėmis ir pyragais, tačiau pasakodama ne apie kepinius, o apie sodybos augalus.

Štai lentelė, kurioje apibendrinami Albinos ir Vytauto Gudelevičių sodybos ypatumai:

Albinos ir Vytauto Gudelevičių sodyba Jonikaičių kaime

Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija.

tags: #graziausios #sodybos #veivirzenu #sen