Gražiausios ūkininkų sodybos Lietuvoje: darbštumo ir grožio oazės

Lietuva garsėja ne tik savo gamtos grožiu, bet ir darbščiais bei kūrybingais žmonėmis, kurie puoselėja savo sodybas. Kasmet, vasarą, tradiciškai renkami geriausi ūkininkų ūkiai, bitynai ir gražiausios sodybos.

Šiame straipsnyje apžvelgsime keletą įspūdingų sodybų, kuriose atsiskleidžia šeimininkų meilė gamtai, išradingumas ir noras kurti jaukią bei estetišką aplinką. Važiuojant pro dailiai išpuoštas Aukštaitijos sodybas, atsiveria vis įspūdingesni vaizdai. Miestiečių neretai pašiepiami kaimų ir miestelių gyventojai turi puikų skonį, nenusileisdami profesionaliems aplinkos dizaineriams.

Konkursuose, kuriuose renkami gražiausi ūkiai, vertinami įvairūs aspektai. Balai buvo skiriami už augalų įvairovę, želdinių būklę, vešlumą, dekoratyvumą, sodo ir daržo priežiūrą, originalų sodybos teritorijos ribų paženklinimą tvora ar želdiniais.

Dėmesys skirtas ir tam, ar sodybos aplinka funkcionali, ar apskritai originaliai tvarkoma, ar joje yra etnografinių elementų, spalvų, medžiagų, būdingų regionui. Taip pat žiūrėta, kokia sodybos pastatų ir įrenginių būklė, kokia sanitarinė-higieninė teritorijos sutvarkymo būklė. Visi konkursinių sodybų šeimininkai pasirodė be galo darbštūs, kūrybingi ir nagingi žmonės. Tos jų savybės lyg veidrodyje atsispindėjo jų sodybų aplinkoje.

Morkūnų sodyba Andrioniškyje: paveikslas, kuriuo galima gėrėtis

Andrioniškio miestelyje (Anykščių r.) gyvenantys Danguolė ir Virginijus Morkūnai savo hektaro ploto valdą pavertė dailiu paveikslu, kuriuo galima gėrėtis valandų valandas. Piniguose nesimaudantys mechanikas ir namų šeimininkė viską sukūrė savo rankomis - iškasė tvenkinį ir išpuošė jį gėlėtais tilteliais, įrengė akmenines sieneles, grindinius, šulinį, surentė įmantriais ornamentais išpuoštą medinę pavėsinę, ant vejos, primenančios didžiulį žalią kilimą, pastatė dekoratyvinį malūnėlį.

Morkūnai iš Utenos rajono atsivežė dešimt sunkvežimių akmenų, kuriuos panaudojo puošdami savo sodybą. Dekoracijomis virto ne tik senų vežimų ratai, bet ir malkos, kurių ilga eilė primena įmantrią sieną. Kituose valdos pakraščiuose stovi „gyvos“ sienos iš jaunų pušų, eglių ir beržų - sutuoktiniai medžius karpo, kad jie įgytų dailesnį pavidalą. Morkūnų sklype gausu miniatiūrinių tujų, kadagių, vaismedžių, kitų augalų, paverstų originaliomis kompozicijomis. Iš viso valdą puošia daugiau nei 90 augalų rūšių.

D.Morkūnienė mėgsta pasitelkti fantaziją - pavyzdžiui, iškarpius vieną kadagių krūmą, jis tapo panašus į didžiulį tortą. Lauko virtuvę skoningai puošia įvairūs senoviniai daiktai - lygintuvas, rankinis pipirų malūnėlis, puodynės.

Morkūnų sodyba jau tris kartus pripažinta gražiausia Anykščių rajone. Šeimininkai į ją įsikėlė prieš 13 metų. V.Morkūnas ją paveldėjo iš savo tėvų. Jis yra kilęs iš Andrioniškio, o žmona - iš Anykščių. Įsikėlę į sodybą, sutuoktiniai rado laiko ir ją puoselėti, ir rūpintis savo dviem vaikais, taip pat prižiūrėti ligotą D.Morkūnienės mamą.

Vaičiūnų sodyba Sriubiškiuose: spalvinga knyga

Sriubiškių kaime (Rokiškio r.) įsikūrusių ūkininkų Audronės ir Pauliaus Vaičiūnų rankose sodyba virto tarytum spalvinga knyga. Viena įspūdingiausių kiemo puošmenų - arką primenantys kelių metrų aukščio vijokliai, apsupti lauko akmenų ir lygios kaip veidrodis pievos.

Vienoje vietoje valdą juosia grandinėmis sujungtų akmeninių girnų eilė, kitoje - dailiai iškarpytų tujų kariauna. Sklypo pakraštyje tarsi siena, žyminti ribą, stovi akmenys, apdėti kelmų dalimis. Kiek toliau stūkso milžiniški kelmai, ištraukti iš ežero dugno ir virtę originaliomis dekoracijomis.

Šeimininkų išmonės dėka supynės buvo įrengtos iš senovinio vežimo. Kiemo puošmena virto ir pasagomis apkaltas kelmas, šulinys su įvairiais ornamentais, margaspalviai gėlynai. Bitininkyste užsiimanti A.Vaičiūnienė su savo vyru sodybą puoselėja jau 13 metų. Šeima užaugino tris vaikus. 22 metų sūnus serga sunkia liga, jam reikalinga itin rūpestinga priežiūra. Tačiau nepaisant likimo siųstų išmėginimų, ūkio darbų, šeimyna savo sodybą sugebėjo išpuošti tarsi paveikslėlį.

„Sumanymai dažniausiai kyla spontaniškai. Imi kažką daryti, ir žiūrėk, pavyksta. Idėjų turiu daug, bet ne visuomet suspėju jas išpildyti“, - pasakojo A.Vaičiūnienė.

Jolantos Petkevičienės sodyba Pajuodbalyje: nykštukų karalystė

Pajuodbalio kaime (Kupiškio r.) esančioje Jolantos Petkevičienės sodyboje šypsosi nykštukas, puošiantis kiemą drauge su elnių, lapės ir kiškio, gandro ir pelėdos skulptūromis, savo spalvomis puikiai derančiomis prie gėlynų, kelmų, dekoracijomis virtusių medžių kamienų, kankorėžių kilimo.

Pavėsinę gaubia įspūdingas vijoklių apsiaustas, tarsi kviečiantis atsipūsti po kasdienių darbų. Išmaniai panaudotos net ir senos padangos, juosiančios smėlio žaidimų aikštelę. Šeimininkai skoningai nudažė supynes, ant ūkinio pastato sienų nupiešė gaidį, vištą ir pakabino kamuolį, simbolizuojantį kiaušinį. Kompoziciją vainikuoja du nedideli malūnėliai, sukurti iš medžio ir akmenų.

Kupiškio rajono sodybos: Sigitos Galvanauskienės ir Rimvydo Zaborsko įkvėpimai

Šepetos miestelyje šalia Kupiškio įsikūrusios dvi įspūdingos sodybos - Sigitos Galvanauskienės ir jos kaimyno Rimvydo Zaborsko. Zaborskų valdoje nuolat plevėsuoja trispalvė, tarsi liudijanti apie lietuvių darbštumą, grožio supratimą. Tvenkinys, pievelė, akmenų aikštelė, lakuotos medžių šakos, krepšiuose įrengti gėlynai sukuria jaukią aplinką.

S.Galvanauskienės sodyboje akmenys vaidina ypatingą rolę - pasibalnojus fantaziją, jie įgauna žibintų, obuolių, grybų, vazono formas, jais išpuošti tvenkiniai, pieva ir tvora. Akmuo paryškina augalų spalvas ir grožį, kuriuo suspindi kiekvienas lapelis.

Kiti įspūdingi pavyzdžiai

Kvapią gniaužia ir dešimtys kitų sodybų, esančių Kupiškio, Rokiškio, Anykščių, Ukmergės rajonuose. Grožį padeda atskleisti paprasčiausi dalykai - iš akmens padarytas vėžlys, milžiniška skrybėlė ant medžių šakų, tapusi užuovėja miegalei pelėdai, išmoningai ant akmens pritvirtintas gatvės pavadinimas, „besišypsanti“ namo siena, papuošta akimis ir lūpomis virtusiomis vežimo dalimis, pūpsantys mediniai grybai, pjūklas, pakibęs pievoje virš žaliai nudažyto rąsto, medinės statinės su senomis svarstyklėmis, raštais išraižyti šulinių dangčiai, daugybė kitų įmantrybių, kuriomis smagu gėrėtis.

Tokių sodybų netrūksta Pandėlio, Sriubiškių (Rokiškio r.), Skapiškio (Kupiškio r.), Andrioniškio (Anykščių r.), daugelio kitų kaimų ir miestelių apylinkėse. Vidiškių miestelio (Ukmergės r.) gyventojai centrinėje gatvėje pastatė ant šiaudų sėdinčio ir besišypsančio žmogučio figūrą šalia gėlių žiedų, tarsi simbolizuojančią degtinės nepaliestą provinciją.

Prieš mėnesį pradėjusi darbą Kauno rajono sodybų, ūkininkų sodybų ir kaimo gyvenamųjų vietovių apžiūros - konkurso 2009 m. vertinimo komisija įvertino 34 seniūnijų rekomenduotas rajono sodybas ir išrinko pačias gražiausias. Nors rudenėjantis rugsėjo oras gelsvino sodybų žalumą, šeimininkų su meile prižiūrima ir tvarkoma aplinka priminė vasaros šilumą ir spalvas.

Komisijos narių vertinimu gražiausiai tvarkomos sodybos šeimininkais tapo Natalja Liovkina ir Rytis Padegimas (Ringaudai), antra vieta įvertinta Valerijos Sinkevičienės sodyba (Šlienavos km., Samylų sen.), trečiąja - Danutės ir Česlovo Paškevičių sodyba (Butkūnų km., Vandžiogalos sen.). Už gražiai tvarkomas sodybas skirtos ir keturi padėkos raštai: Danutei ir Kaziui Alonderiams, čekiškiečiams Laimai ir Jonui Grudinskams, D. ir E. Medeckams iš Vilkijos, Skirmantai ir Reigardui Grikiečiams iš Bernatonių (Raudondvario sen.).

„Gražiausiai tvarkomos ūkininko sodybos“ nominacija atiteko Lolitai ir Antanui Juočioniams iš Dievogalos (Alšėnų sen.), antra vieta skirta Gemai ir Vytautui Užpalevičiams, gyvenantiems Šlienavoje (Samylų sen.), trečioji - Jonui Žotkevičiui, ūkininkaujančiam Padubysio kaime (Vilkijos apylinkių sen.). Už prisidėjimą saugant XIX a. lituanistinio sąjūdžio dalyvio A. Vištelio-Višteliausko atminimą ir šeimos paveldo sodyboje saugojimą vertinimo komisija padėkos raštą skyrė Aldonai Birbalienei (Gaižėnų km., Ringaudų sen.). Dar vienas padėkos raštas pasieks Ritos ir Rimanto Vaidotų šeimą (Boniškų km., Vandžiogalos sen.), plėtojančią šeimos ūkio verslą.

Nominacijoje „Gražiausiai tvarkoma kaimo gyvenamoji vietovė“ šiemet konkuravo tik dvi vietovės - Ringaudai ir Vaišvydava. Komisijos sprendimu pirma vieta nebuvo skirta nei vienai pretendentei. Ringaudų kaimui (atstovas Algirdas Mocevičius) atiteko antra vieta, Vaišvydavos kaimui (Samylų sen., atstovas Julius Kurlavičius) - trečioji.

„Buvo labai sunku vertinti tai, ką žmonės grįžę namo po sunkių dienos darbų kuria savomis rankomis. Kiekvienas savaip formuoja savo aplinką, savaip dėlioja akcentus, bet visur dvelkia šiluma. Be to, nemažiau smagu klausytis jų pasakojimų apie tai, kaip tvarkant sodybą gimė viena ar kita idėja, ką dar ketina joje įrengti ar pasodinti, kaip prie aplinkos priežiūros prisideda vaikai. Šios sodybos gražios ne tik gėlėmis, medžiais, statiniais ar tvenkiniais, jas puošia gražūs šeimyniški santykiai, puoselėjamos tradicijos“, - džiaugėsi apžiūros-konkurso rezultatais komisijai pirmininkavusi Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Regina Lukoševičienė.

Jau ne vienerius metus šio konkurso komisijos veikloje dalyvaujanti ir gražiausių Kauno rajono sodybų bei vietovių ieškanti Savivaldybės Ekologo skyriaus vyriausioji specialistė Giedrė Juknienė pastebėjo, kad net ir pablogėjus ekonominei situacijai žmonės nepraranda noro puošti savo gyvenamąją aplinką. „Šių žmonių dėka rajonas tampa vis gražesnis. Ypač džiugina tai, kad žmonės pradeda suprasti, jog svarbu prižiūrėti ne tik savo kiemą, kad už sodybos tvoros pakelėje nupjauta žolė ar pasodintas medis papuoš bendrą gyvenvietės vaizdą. Tik kartais, matyt, žmonėms pritrūksta jėgų ar laiko, nes išpuošę matomą savo sodybos pusę, ne visi šeimininkai tinkamai sutvarko buitines atliekas, kompostą, ūkininkavo priemones ir įrankius“, - įspūdžiais dalijosi G.Juknienė.

Ūkininkų Raselės ir Stasio Astrauskų sodyba Užvenčio seniūnijos Kunigiškių kaime pripažinta gražiausiu Kelmės rajono vienkiemiu. Darbštūs, grožį puoselėjantys žmonės spėja pavyzdingai tvarkytis ir ūkyje, ir namuose, randa laiko ir pomėgiams. Ūkininkai daug metų šoka liaudiškų šokių kolektyve.

Kunigiškių kaime įsikūrę ūkininkai Raselė ir Stasys Astrauskai maždaug hektarą užimančią sodybos teritoriją pavertė žaliuojančiu, žydinčiu, ramumą teikiančiu kampeliu su iš tolo spindinčia tvenkinio akimi. Raselė Astrauskienė pasakojo, jog Kunigiškių kaime gyveno ir jos seneliai, ir ji pati čia yra gimusi. Todėl gražinti, puoselėti savo gimtinę ūkininkei - vienas malonumas. Be to, moteris labai myli gėles, daug ir įvairių jų augina tiek viduje, tiek ir lauke. Kiekvienas augalėlis, pasak R. Astrauskienės, prašyte prašosi meilės ir priežiūros. Tačiau daugiausia laiko užima vejos pjovimas. Tuomet į nedidelį traktoriuką sėda Stasys, kuris ir sukiojasi po didžiulę teritoriją. R. ir S. Astrauskai užaugino dukras Vaidą ir Donatą bei sūnų Andrių, sulaukė anūkų.

Labai užsiėmę ūkininkai randa laiko ir savo pomėgiams. Abu jau daugelį metų šoka liaudiškus šokius Užvenčio kultūros centro šokių kolektyve. Nuo pat pirmųjų ūkininkavimo dienų Raselė ir Stasys Astrauskai pradėjo laikyti pienines karves. Iš pradžių - tik penkias, bet po truputį per du dešimtmečius melžiamų karvių banda padidėjo iki šešių dešimčių.

Ūkininkaujantys sutuoktiniai - buhalterė ir medikė Raselė bei inžinierius Stasys - dėl pieno krizės buvo gerokai susirūpinę. Pradėjo kilti įvairių minčių: gal pieno ūkio atsisakyti, pereiti prie kitokio ūkininkavimo? Bet mintis vijo į šalį. Ilgų metų triūsą labai lengva sunaikinti. Pasak Raselės ir Stasio, reikia kantrybės. Po truputį atsiranda vilties, kad pieninių karvių bandų laikytojams ateityje bus lengviau.

Štai keletas nominacijų ir vietų Kauno rajono konkurse:

tags: #graziausios #ukininku #sodybos