Gražios Sodybos Su Tvenkiniais: Nuotraukos Ir Idėjos Jūsų Poilsiui Lietuvoje

Šios nuotraukos - tarsi atvirukai iš pačių gražiausių vasaros dienų, kai kiemai ir sodai virsta tikromis žydinčiomis oazėmis. Jaukūs tvenkiniai, pasakiški rožių krūmai, ryškiaspalviai gėlynai ir kūrybiški kampeliai įrodo, kad kiemas - tai kur kas daugiau nei veja ir keli krūmai. Sulaukėme daugybės nuostabių kadrų - nuo žydinčių gėlynų iki jaukių poilsio kampelių.

Nuo spalvingų gėlynų, kur vieni žiedai veja kitus, iki žaismingų dekoracijų, įrengtų su ypatingu kruopštumu - kiekviena nuotrauka pasakoja savitą istoriją. Vienur - žydintys vijokliai apkabina pavėsinę, kitur - ramybę skleidžia kiemo skulptūros, paslaptingai žvelgiančios iš gėlių jūros. Jūsų kūrybiškumas ir meilė savo aplinkai, tikėtina, nepaliks abejingų, todėl kviečiame pasižvalgyti į specialiai sukurtą galeriją, kurioje sudėjome gražiausias šios vasaros jūsų kiemo puošmenas. Galbūt atrasite idėjų ir savo kiemui?

15min skaitytojams pristato gražiausių Lietuvos sodybų, kuriose galima ne tik pramogauti, bet ir apsistoti ilgesniam laikui, rinkinį. Šias vietas atrinkome vadovaudamiesi trimis kriterijais: vidaus interjero, aplinkos įrengimo ir siūlomų kasdienių pramogų spektro.

Kretingos Krašto Perlai: Nuo Dvaro Iki Japoniško Sodo

Susipažinkite su Kretingos krašto populiariausių, daugiausia lankytojų sulaukiančių vietų dešimtuku.

Kretingos Bažnyčia Ir Dvaras

Bažnyčia pastatyta 1610-1617 metais Jono Karolio ir Sofijos Chodkevičių fundacija. Tai viena seniausių išlikusių gotikos ir renesanso bruožų bažnyčia Žemaitijoje. Joje yra septyni altoriai, sukurti XVII amžiuje, drožinėtomis skulptūromis puošta sakykla. Po centriniu altoriumi palaidoti fundatorių Chodkevičių šeimos nariai. Visi sarkofagai - unikalūs kultūros paminklai. Kretingos bažnyčia - viena aukščiausių Lietuvoje, pagrindinio pietvakarių fasado centre esantis bokštas yra 60 m (su kryžiumi - ~70 m) aukščio.

Rūmai pastatyti XIX a. 6-8 dešimtmetyje, restauruoti 1972-1988 m. Nuo 1992 m. dvare veikia Kretingos muziejus. Lankytojai čia gali susipažinti su dvaro istorija, dvarų kultūrą reprezentuojančiais meno kūriniais, archeologinėmis vertybėmis, numizmatika, senąja liaudies buitimi, Kretingos krašto istorija, šiuolaikiniais meno kūriniais.

Kretingos dvarą supančiame parke lankytojai gali pasivaikščioti tarp išlikusių šimtamečių parko ąžuolų, paklajoti liepų ir kaštonų alėjomis, tvenkinių pakrantėmis. Dvaro parkas užima 23 ha plotą. 2002 m. parką papuošė Astronominis kalendorius su Saulės laikrodžiu.

Kartenos Piliakalnis

Kartenos piliakalnis, vadinamas Pilies, Švedų, Lūžties kalnu, stūkso priešais Kartenos miestelį, priešingame Minijos upės krante. Nuo piliakalnio atsiveria įspūdingas vaizdas: kaip ant delno - Kartenos miestelis, Minijos vingis ir slėniai. Ant jo stovėjusi medinė pilis buvo svarbus kuršių Ceklio žemės gynybinis ir administracinis centras. Legenda mena, kad ant kalno stovėjusi žemaičių karaliaus pilis. Sykį ją pulti atvykusios švedų ir rusų kariuomenės susikovė tarpusavyje. Nuo pilies kuorų stebėdamas slėnyje įsiplieskusį mūšį žemaičių vadas sušukęs pavaldiniams: "Veizėkiet, karė tenā!" ("Žiūrėkite, karas tenai!").

Pramogų Parkas "Malūnų Kaimas" Ir "Atostogų Parkas"

Šioje vietoje, 2014 metų vasaros sezonui buvo atidarytas pramogų parkas "Malūnų kaimas". "Atostogų parkas" - tai didžiausias poilsio ir sveikatinimo kompleksas Vakarų Lietuvoje, kuriame - 12 baseinų Jūsų poilsiui ir sveikatai. Komplekse kviečiama mėgautis vandens pramogomis, unikaliomis pirčių programomis, SPA ir sveikatinimo procedūromis, apsistoti viešbutyje ar miško apsuptyje esančiose rąstinėse vilose.

Japoniškas Sodas

Unikalus didžiausias Europoje 16 ha Meistro iš Japonijos (Hajime Watanabe) ir gydytojo (Šarūno Kasmausko) kuriamas Japoniškas sodas Kretingos rajone su tūkstančiu bonsai medelių kolekcija, akmenų sodu, sakuromis, tvenkiniais. Sodas pradėtas kurti 2007 metų spalio 10 dieną plynoje vietoje. Šiuo metu padaryta apie trečdalis sodo kūrimo darbų. Sodas kuriamas pagal senąsias japoniško sodo tradicijas, atkartojant natūralią gamtą, kur nei vienas elementas neturi išsiskirti iš kitų. Svarbiausiai - subalansuota visuma. Tai - susikaupimo ir savęs pažinimo vieta.

Orvidų Sodyba

Gargždelės kaime esanti Orvidų sodyba, garsėja akmenų skulptūrų muziejumi. Jį įkūrė Vilius Kazimieras Orvidas (pranciškonas brolis Gabrielius, O. F. S.), padedamas savo tėvo Kazimiero Orvido. Daugelį metų iš Salantų apylinkių į sodybą buvo vežami melioratorių sunaikinimui pasmerkti rieduliai, šimtamečiai ąžuolai, griaunamose sodybose likę etnografiniai daiktai, iš kapinių pašalinti seni kryžiai. Iš akmenų ir ąžuolų kamienų sudėliotos architektūrinės kompozicijos, tarp kurių pastatytos ir V. Orvido sukurtos akmens skulptūros, kryžiai, paminklai su tautine ir religine simbolika. Ilgainiui sodyba įgavo milžiniško trikampio formą - krikščionių ikonografijoje tradicinę Apvaizdos akį, kurią apjuosė kanalai, akmenų ir žemių pylimai.

Baltų Mitologijos Parkas

Baltų mitologijos parkas puoselėja senąsias baltų kultūros vertybes, ugdo pilietiškus Lietuvos žmones, skatina patriotiškumą, prisideda prie valstybės kultūrinės veiklos, skatina kultūrinį baltų tautų ir genčių (regionų) bendravimą. Edukaciniame parke galima ne tik susipažinti, bet ir pamatyti Baltų tautų mitologinę pasaulėjautą, išreikštą baltų tautų pasaulio sąrangos ženkliniame ir kalendoriniame suvokime tiek vertikalioje, tiek horizontalioje projekcijose.

Imbarės Piliakalnis

Imbarės piliakalnis su priešpiliu ir gyvenviete įrengtas I tūkst. pr. Kr. II pusėje ir gyvavo iki XIII a. vidurio. Piliakalnyje rasta titnaginių ir metalinių darbo įrankių, ginklų, papuošalų, lipdytos šiek tiek brūkšniuotu, lygiu ir grublėtu paviršiumi bei žiestos keramikos, apdegusių grūdų. Padavimai mena, kad vietovei vardą davė legendinė pilies valdovo duktė Imbarė (Inbarė). Šiuo vardu ji buvo pavadinta, kai motina užkeikė (žem.

Sodybos Poilsiui: Nuo Molėtų Iki Zarasų

Sodybos Apžvalga Pagal Regionus

Argi rimta sodybų vasaros savaitgaliams apžvalga galėtų būti pradėta ne nuo ežeringiausių Lietuvos kraštų? Juose yra išlikusių unikalių sodybų su kluonais. Lietuvai minint valstybės atkūrimo šimtmetį atgimusi sodyba buvo atnaujinta suprantant apie tai, kas yra autentika ir paveldas.

Molėtų rajonas: „FotoPlunksna" nuotr./Pagulbio sodyba Dvarelis išsaugojo autentiškus pastatus, kurių spynos dar ir šiandien rakinamos prieš 100 metų nukaltais raktais, o juos supa tradicinių gėlių darželiai, senas obelų sodas, vartus sergi šermukšnis, saugantis nuo blogos akies ir kitų negandų. Molėtų rajone saulės spinduliams žaidžiant ant senų knygų lentynų, prisiminsite, kaip kvepia ką tik iškepta duona ir kaip veriamos žemuogės ant smilgos. Turbūt nė nereikia sakyti, kad Pagulbio sodyboje galėsite pirtintis, uogauti, grybauti, skaityti ir net suskambinti Liudviko van Bethoveno „Fur Elise“ antikvariniu dvarelio pianinu.

Kėdainių rajonas: Asmeninio albumo nuotr./Sodyba „Pas bitininką“ Vidurio Lietuvoje greičiausiai klasikinė muzika neskambės, tačiau šurmulio netrūks. Kaimo turizmo kompleksą „Pas bitininką“ sudaro ir pokylių salės, kuriose renkasi amžiną meilę vienas kitam prisiekę įsimylėjėliai su svita, ir poros ar šeimos poilsiui skirtuose nameliuose. Kaplių kaime esanti pramogų ir poilsio dermė lankytojus paperka senuoju geruoju tradiciniu būdu - išpuoselėtu Aristavos tvenkinio kraštovaizdžiu su privačia paplūdimio zona.

Šalčininkų rajonas: Asmeninio albumo nuotr./Sodyba „Po vienu rūmu“ Iš prosenelių atėjo ne vien šiandien nacionaliniu paveldu tapę gaminiai, bet ir ypatingas lietuviškas trobesių statymo būdas, kuomet pirkia sujungiama su tvartu po vienu stogu, o darinys pavadinamas „rūmu“. Iki šiol vienas toks „rūmas“ pūpso Dieveniškių istorinio regioninio parko etnokultūriniame draustinyje, Grybiškių kaime, ant Gaujos upelio kranto. Atnaujintas jis tapo etnografine sodyba poilsiui „Po vienu rūmu“.

Šilutės rajonas: „Kaitulis photography“ nuotr./Sodyba „Evė“ Minijoje Nuo dviračių ir pakrančių į Kuršių marias kateriais persikelti siūlo Lietuvos Venecijoje vadinamoje Minijoje esanti kaimo turizmo sodyba „Ėvė“. Restauruotas XIX a. statybos didysis pievininkų laukininkų namas buvo kartu su ūkiniais pastatais - staldu, skūnia ir rūsiu. Šie pastatai restauruoti ir dekoruoti drožinėtais lėkiais, vėjalentėmis, karnyzinėmis lentomis, langų apvadais ir langinėmis.

Jonavos rajonas: Asmeninio albumo nuotr./Survilų šeimos sodyba Ne vien lietuviškąją Veneciją turime, bet ir nuosavą Šveicariją. Joje 15min dėmesį patraukė prie Šveicarijos tvenkinio, kurio dydis siekia net 14 ha, esanti Survilų šeimos kaimo turizmo sodyba.

Raseinių rajonas: Asmeninio albumo nuotr./Kaimo turizmo sodyba „Pakalnė“ Gamtos apsuptyje, prie Dubysos upės, įsikūrė kaimo turizmo sodyba „Pakalnė“. Tiesiogine to žodžio prasme į pakalnę nuvingiuoti galėsite naujai teritorijoje atsiradusia smagiausia trasa vaikams - nuotykių kalnu.

Anykščių rajonas: Asmeninio albumo nuotr./ „Barono vila“ Unikaliu rojaus kampeliu pasigirti gali ir Anykščių rajonas, kuriame ne tik kūno, bet ir sielos poilsį siūlo „Barono vila“. Čia, tarp dviejų krantų, tyvuliuoja ežeras, kvepia miškas ir į tolius driekiasi pievos.

Klaipėdos apskritis: Asmeninio albumo nuotr./Sodyba „Akmeninė sala“ Na norisi mums tos jūros vasarą, ir ką dabar? Pajūryje taip pat knibžda sodybos ir sodybėlės. Dėmesio vertas 8-vietis rąstinis namelis su pirtimi ir kubilu ant Šventosios upės kranto.

Utenos rajonas: Asmeninio albumo nuotr./Auksinio elnio slėnyje Laikas ir trumpas sustojimas nuo kasdienybės darbų gamtoje - neabejotinai viena geriausių fizinių ir dvasinių terapijų. Nuostabiame gamtos prieglobstyje Utenos rajone, 130 ha uždaroje teritorijoje, įsikūrė elnynas.

Zarasų rajonas: Asmeninio albumo nuotr./„NerDas Villa“ Pabaigai - idėjos tiems, kurie nori ypatingo šeimos ar poros privatumo be anei menkiausio šventės atgarsio. Romantiškiems vakarams - „NerDas Villa“ oazė dviems asmenims medžiu kvepiančiose vilose.

Dvarų Paveldas Kelmės Rajone: Istorija Ir Nykimas

Kelmės rajonas - vienas iš tų Žemaitijoje, kuriame XIX a. pab.-XX a. pr. buvo daugiausiai dvarų sodybų ir kur jie sparčiausiai nyko. Kokia šių dvarų statistika, kas apie juos žinoma, kokios iškilios asmenybės yra su jais susijusios?

Dvarų Statistika Ir Pokytis

Dabartinio Kelmės rajono teritorijoje XIX a. - XX a. I p. buvo išskirtinai daug dvarų, ypač medinių. 1989 m. tuometinio Paminklų restauravimo projektavimo instituto specialistai nustatė, kad Kelmės rajone yra išlikę tik 22 dvarai, turintys architektūrinę ar istorinę vertę ir kuriuos dar būtų galima prikelti naujam gyvenimui. Iš jų tik 5 dvarai įvardinti kaip sodybo: Beržėnų, Kelmės, Kletiškės, Užvenčio ir Pagryžuvio. Likusieji 15 dvarų (Daustorių, Gelučių, Graužikų, Kalniškių, Karklėnų, Kiaunorių, Kražių, Pagryžuvio, Pakievio, Pašakarnio, Pavandenio, Plūsčių, Spyglių, Šaukėnų, Tytuvėnėlių, Užvarmio, Vaiguvos ir Verpenos) minėtame dokumente vadinami buvusių dvarų fragmentais.

Šiuo metu pagal Kultūros paveldo centro Lietuvos dvarų duomenų bazę Kelmės rajone yra išlikę 17 dvarų, įtrauktų į saugotinų dvarų registrą. Čia neberasime negrįžtamai autentiškumą praradusių arba visiškai sunykusių, 1989 m. sąraše buvusių, Kražių, Kletiškės, Kalniškių, Karklėnų, Pašakarnio, Plūsčių ir Spyglių dvarų.

Dvarai Kaip Kultūros Centrai

Dvarai buvo ne tik ūkiniai vienetai, bet dažnai ir svarbūs kultūros, švietimo centrai, vieta, kurioje gimė, gyveno daug iškilių mokslo, visuomenės, kultūros, politikos ir karo veikėjų. Muziejuje esame surinkę ir išsaugoję nemažai informacijos apie buvusius mūsų krašto senuosius didesnius ir mažesnius dvarus, jų palivarkus, čia gyvenusius įžymius žmones.

Pavyzdžiui, Pakražančio dvare gimė Lietuvos tapytojas Jonas Zenkevičius (lenk. Jan Zienkiewicz, 1821-1888) - vienintelio autentiško Simono Daukanto portreto autorius. Sirvydų dvare gimė tapytojas, figūrinių kompozicijų, realistinių peizažų, portretų autorius Zigmas Petravičius (1862-1955). Iš Pašiaušės dvaro, kuris istoriniuose šaltiniuose minimas jau XVI a., yra kilęs dailininkas, architektas, rašytojas, Zakopanės architektūros pradininkas Stanislovas Vitkevičius (1851-1915). Buvusio Užvenčio valsčiaus Spyglių dvare gyvenusių bajorų P. Lisieckio ir K. Kazakauskaitės-Lisieckienės šeimoje gimė dailininkė tapytoja Sofija Lisieckaitė-Plechavičienė (1910-2010). Išlynų dvare gyveno Europoje garsus mokslininkas ichtiologas, bitininkas Mykolas Girdvainis (1841-1925). Tytuvėnėlių dvarą išgarsino čia gyvenusi dailininkė Sofija Dembovskytė-Romerienė (1885-1972).

Dvarų Nykimo Priežastys

Pagrindinė nykimo ir sunykimo priežastis yra ta, kad didžioji dauguma dvarų prieš Antrąjį pasaulinį karą, likusieji po jo neteko savo savininkų, o jų sodybose buvo apgyvendinti žmonės ir dažniausiai po kelias šeimas kiekvienoje. Jie neskirdavo reikiamo dėmesio pastatų, juos supusių želdynų priežiūrai, kartais net nesuprasdavo, kad gyvena kultūros paveldo objekte. Valstybė finansiškai remia pastatų atnaujinimo, restauravimo darbus. Bet… Tokių objektų restauravimo, renovavimo darbai ne tik daug kainuoja. Reikia daug žinių norint tinkamai parengti tokiems darbams reikalingus dokumentus, reikia ir kantrybės juos derinant, ieškant finansavo ir kt. Daugelis dabartinių privačių dvarų sodybų ar jų atskirų pastatų valdytojų fiziškai ir finansiškai nepajėgia pagal paveldosauginius reikalavimus restauruoti jiems priklausančių statinių, todėl daugelis dvarų sodybų toliau nyksta.

Dvarų Atgaivinimas

Tik privačiomis arba privačiomis ir su valstybės pagalba buvo atkurta keletas mažesnių Kelmės rajono dvarų. Pakėvio dvaro prikėlimas - pavyzdys, kaip valstybės ir privačiomis lėšomis įmanoma iš užmaršties prikelti kultūros paveldo objektą. Vaiguvos seniūnijoje yra atstatytas medinis Adošiškių dvaras. Tytuvėnų seniūnijoje privačiomis lėšomis atstatytas Pašimšės mūrinis dvaras.

Būtų labai prasminga išsaugoti jau minėtos Graužikų dvaro sodybos fragmentus, parką dėl jo istorinės vertės. Graužikų dvaras buvo žemaičių bajorų Putvinskių tėvonija. Čia yra išsaugotas 1863 m. sukilėlių ąžuolas, po kuriuo rinkosi Rapolo Putvinskio suburti sukilėliai. Reikėtų išsaugoti ir visą Užvenčio dvaro sodybos kompleksą, ypač dėl jo istorinės ir architektūrinės vertės.

tags: #grazios #sodybos #su #tvenkiniais