Greitai Realizuojamas Turtas: Pavyzdžiai ir Turto Realizavimo Būdai

Turto realizavimas yra sudėtingas procesas, kuriame dalyvauja įvairūs suinteresuoti asmenys: skolininkas, išieškotojas, antstolis ir tretieji asmenys. Jų poreikiai, siekiai ir viltys, susiję su turto realizavimu, gali kardinaliai skirtis. Svarbu suvokti, kurio asmens interesai šiuolaikinėje teisės tvarkoje yra iškeliami į pirmą vietą ir kurių asmenų žmogiškieji poreikiai yra ginami ir tenkinami Lietuvos Respublikos įstatymuose.

Magistro darbe dėmesys koncentruojamas ties turto realizavimo būdų įvairove ir jų taikymo praktikos problemomis. Tyrimas parodė, kad tarp turto realizavimo būdų dominuoja varžytynės, o 2005 m. nebuvo nei vieno turto realizavimo per prekybos įmones ar per vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkus. Magistro darbe nagrinėjami ir lyginami Lietuvos ir Lenkijos duomenys.

Turto realizavimo vykdymo procese institutas yra veikiamas nuolatinės teisės aktų kaitos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šiuo klausimu nagrinėja labai daug bylų, todėl galima suformuluoti hipotezę, kad problemos kyla dėl nepakankamo ar netinkamo teisinio reglamentavimo.

Magistro darbą sudaro trys pagrindinės dalys. Pirmojoje dalyje trumpai nagrinėjami teoriniai temos aspektai bei naujos Sprendimų vykdymo instrukcijos galiojimo teisėtumas. Taip pat apžvelgiamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje sutinkamos problemos. Antrojoje dalyje nagrinėjamas turto arešto kaip laikinosios apsaugos priemonės atribojimo nuo turto arešto turto realizavimo vykdymo procese problematiškumas. Šioje dalyje apibūdinami turto realizavimo vykdymo procese būdai ir praktinės jų taikymo problemos. Taip pat apžvelgiamos tolimesnės šių būdų teisinio reglamentavimo kaitos galimybės.

Nagrinėjamas problemas atskleisti padėjo praktinės antstolių konsultacijos. Anksčiau minėtų autorių straipsniuose dažniausiai buvo nagrinėjamos turto arešto ir varžytynių problemos. Kiti turto realizavimo būdai ir procedūros buvo tik paminimi. Daugelis šia tema rašytų straipsnių jau neturi praktinio pritaikymo, kadangi pasikeitus CPK jie prarado savo aktualumą. Tačiau šios bylos leidžia daryti pirmąsias analizes ir išvadas.

Būtent šių būdų taikymo problemoms yra skirtas 3.2 darbo skirsnis. Darbe taikyti istorinis lyginamasis, dokumentų analizės, sisteminis, apklausos, mokslinio tyrimo ir kt. metodai.

Teisinis sprendimas dėl priteisimo efektas pasiekiamas tik tada, kai skolininkas atlieka veiksmus, kuriuos atlikti jį įpareigojo teismas. Teismo sprendimas yra ir turi būti skirtas asmeniniams interesams tenkinti. Todėl teismo sprendimo tikslas turi būti ne tik valstybės vardu deklaruoti pažeistas asmens teises, bet ir užtikrinti, kad teismo sprendimu nustatytos pareigos būtų privalomai vykdomos.

Svarbu suvokti, kad nagrinėjant bylas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą nėra vienintelis tikslas, ne mažiau svarbu yra įgyvendinti rezoliucinėje teismo sprendimo dalyje suformuluotą įpareigojimą. Pažeistosios subjektyvinės teisės atkuriamos tik tada, kai atsakovas ieškovo naudai atlieka teismo sprendime nurodytus veiksmus: perduoda priteistą turtą, atlygina žalą, grąžina pinigus ir t.t. Tad galime daryti išvadą, kad civilinis procesas nesibaigia teismo sprendimo priėmimu ar kasacinės bylos išnagrinėjimu. Dažnai teismo pagalbos reikia net ir įsiteisėjus teismo sprendimui. Jeigu atsakovas savanoriškai nevykdo priimto teismo sprendimo, pradedamos taikyti priverstinio teismo sprendimų vykdymo priemonės.

Priverstinis teismo sprendimų vykdymas yra viena teismo sprendimų įgyvendinimo forma. Įgyvendinimo sąvoka yra platesnė nei vykdymo sąvoka. Įgyvendinami visi teismo sprendimai, nes visi teismo sprendimai daro tam tikrą įtaką teisiniams šalių santykiams. Jeigu įpareigojimas nevykdomas savanoriškai, tenka taikyti prievartą. Tad sprendimai, vykdomi panaudojant priverstinio vykdymo priemones, vadinami vykdytinais. Vykdytini ne tik teismo sprendimai. Daugelyje šalių nurodyta, jog ir kitų institucijų sprendimai, pavyzdžiui, arbitražo sprendimai, notarų dokumentai, kai kurie administracinių institucijų sprendimai, vykdomi teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka. Antai Lietuvoje vykdytinų dokumentų sąrašas gana išsamus ir konkretus. Vykdomasis raštas yra pagrindinė vykdomasis dokumentas. Išdavus vykdomąjį raštą, teismo funkcija vykdant sprendimą iš tikrųjų pasireiškia kaip vykdymo teisėtumo kontrole. Šiuos vykdymo veiksmus atlieka specialios kompetencijos valstybės įgalioti asmenys - antstoliai.

Labai svarbu, kad CPK yra nurodyta išieškojimo iš skolininko fizinio ir juridinio asmens turto eilė, bei iš kurio negalima išieškoti. Tai palengvina antstolio darbą ir neleidžia piktnaudžiauti padėtimi. Tačiau šis sąrašas nėra labai detalus ir jai nesivadovauti sąžiningumo principu, galima pažeisti skolininko interesus. Šiai išieškojimo iš turto eilei. Šiuo atveju labiau yra ginamos išieškotojo teisės, nes jis iki priverstinio vykdymo pradžios gali nurodyti antstoliui, kokį turtą areštuoti. Šioje situacijoje reikėtų atsižvelgti ar skolininkui priklausantis turtas nėra bendroji jungtinė nuosavybė, nes skirtingai nei bendrojoje dalinėje nuosavybėje joje nėra skolininko dalies konkretaus apibrėžtumo.

Gyventojų nuomonės tyrimas parodė, jog 9 proc. Lietuvos gyventojų yra buvę skolininkais ir asmeniškai buvo susidūrę su antstolių veikla, 25 proc. Pasak, Lietuvos antstolių rūmų valdytojos Astos Karužiienės, antstolių darbo tikslas yra įvykdyti teismų ir kitų kompetentingų institucijų sprendimus. Ieškant piniginių lėšų, areštuoja ar konfiskuoja jų turtą. Privati antstolių veikla Lietuvoje įteisinta nuo 2003 metų pradžios. Šiuo metu Lietuvoje veikia 124 antstoliai. Valstybė, reformavusi antstolių sistemą, sutaupė apie 8.7 mln. eurų. Išieškotojas gali laisvai pasirinkti teismo antstolį, kuris jam turės išieškoti priteistą sumą. Išieškotojo pinigai už teismo sprendimo vykdymą bus pagrindinis antstolio pajamų šaltinis. Kyla pavojus, kad teismo antstolis faktiškai gali tapti išieškotojo atstovu vykdymo procese. Todėl labai svarbu griežtai proceso metu sureglamentuoti išieškotojo ir teismo antstolio procesinius santykius ir numatyti skolininko teisių garantijas. Civilinio proceso kodekse gana aiškiai apibrėžtos išieškotojo ir skolininko teisės bei pareigos, taip pat numatyta teisė apskųsti antstolio veiksmus, reikšti prašymus ir nusišalinimus. Antstolis gali būti nušalintas esant nurodytiems pagrindams, kurie yra tokie patys kaip ir teisėjams. Antstolį gali nušalinti skolininkas ir išieškotojas.

Išieškojimas iš fizinių asmenų sudaro didžiausią vykdomųjų bylų dalį. Viena iš pagrindinių spręstinų praktinių problemų - išieškotojo ir skolininko teisių pusiausvyra vykdymo procese. Vakarų valstybių teisėje laipsniškai buvo atsisakyta visiško skolininko turto paėmimo. Taip buvo nuspręsta todėl, kad žmonės, gaunantys darbo užmokestį, sudaro gyventojų (kartu ir skolininkų) daugumą.

Kita vertus, reikėtų pažymėti, kad skolininko apsaugos mastas įstatymų leidyboje priklauso nuo bendros ekonominės padėties valstybėje. Pavyzdžiui, Vokietijoje skolininko teisių apsaugos sistemos atsiradimas siejamas su pasauline 1930 metų ekonomine krize. Su skolininko teisių apsaugos problema susijęs vykdymo ekonomiškumo principas. Vykdymo procese turi būti siekiama įvykdyti sprendimą kuo ekonomiškiau, kad būtų išvengta ekonominės vertės praradimo, kad būtų užkirstas kelias nebūtiniems skolininko nuostoliams ir išieškotojui gautas kuo didesnis ieškinio patenkinimas.

Viena svarbiausių vykdymo proceso stadijų yra skolininko turto realizavimas. Šiame etape vienas svarbiausių veiksnių yra tinkamo realizuojamo turto pirkėjo suradimas, kad būtų maksimaliai patenkinti visų šalių interesai. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti varžytynių paskelbimui. Šiuo klausimu domėtasi jau Tarpukario Lietuvoje. Analizuojant senuosius dokumentus, pastebime keletą įdomių faktų. Pirmiausia, kad tai buvo iš anksto vidaus reikalų ministro nustatytos dienos, ne mažiau kaip keturis kartus per metus. Suinteresuoti asmenys galėjo iš anksto ruoštis varžytynėms, sekti nagrinėjamas bylas, domėtis realizuojamu turtu ir jose dalyvauti. Ar tai nebuvo progresyvu, ir ar tokiu būdu nebuvo praplėstas potencialių pirkėjų ratas? Dabar tokių keturių visuotinai žinomų varžytynių dienų nėra. CPK nuostatuose paskelbimo apie varžytynes terminas nėra siejamas su turto verte. Šiuos terminus nuo varžytynių paskelbimo iki jų pradžios turi praeiti ne mažiau kaip vienas mėnuo, jei tai nekilnojamas ar kitas įstatymų nustatyta tvarka registruotas turtas, arba turtas, kurio vieneto vertė viršija 100 000 litų. Kitam turtui yra sutrumpintas paskelbimo apie jo pardavimą iš varžytynių terminas - dvidešimt dienų.

Turto realizavimas tai svarbus vykdymo proceso etapas, kurio metu įgyvendinamos priverstinio poveikio priemonės. Norėdamas paruošti turtą realizavimui, antstolis turi ne tik surasti areštuotiną turtą, jį aprašyti, bei teisingai įvertinti (kiekvieno daikto skyrium ir viso areštuojamo turto vertę). Pagrindinis reikalavimas antstoliui šiame etape turto aprašyti tiek, kiek jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, kartu turi būti atsižvelgiama į išieškojimo pobūdį, areštuoto turto paklausą ir galimybę jį realizuoti. Pagal CPK... str. Areštuojant turtą skolininkas turi teisę pareikšti teismo antstoliui į kuriuos daiktus reikia nukreipti išieškojimą pirmiausia.

Turto pardavimas iš varžytynių tai vienas pirmųjų ir iki šiol dominuojantis priverstinio turto realizavimo būdas. Tačiau tam tikras turtas negali būti parduodamas iš varžytynių, todėl CPK numato ir kitus būdus. Vertybiniai popieriai parduodami per vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkus. Taip pat tokios turto prekyba ar perdirbimu. Tokios įmonės realizuoja ir brangiuosius metalus bei brangakmenius. Praktika rodo, kad tokie būdai pasitaiko retai, todėl jų reglamentavimas nėra labai išsamus. Galbūt antstoliai vengia areštuoti tokį turtą dėl nepakankamo teisinio reglamentavimo ir galimų problematiškų situacijų atsiradimo.

Turto realizavimas - svarbus turto realizavimo etapas. Nuo jame atliktų veiksmų priklauso viso vykdymo proceso efektyvumas. Bet svarbu ne tik formaliai realizuoti turtą, bet ir maksimaliai patenkinti visų šalis: antstolio, išieškotojo ir skolininko interesus. Antstoliai, siekdami greitai gauti reikiamą sumą už turto realizavimą, neretai pažeidžia skolininko interesus, nes turtas dažniausiai parduodamas už žymiai mažesnę, nei rinkos, kainą. Tačiau nei įstatymuose, nei teismų praktikoje nėra nustatyta „žymiai mažesnės kainos“ sąvoka.

Apibendrinant, galima teigti, kad naujame Civilinio proceso kodekse įtvirtintas teisinis vykdymo proceso reglamentavimas iš esmės skiriasi nuo senajame kodekse įtvirtinto reglamentavimo. Jame, atsižvelgiant į ekonomines, politines ir socialines realijas. Taip Europos Sąjungoje deklaruojamas Subalansuotos vykdymo proceso šalis - išieškotojo ir skolininko teisės. Nustatyta informacijos apie skolininko turtą pateikimo tvarka sudaro prielaidas supaprastinti skolininko turto paiešką. Reglamentuotas vertėjo, kviestinis, eksperto dalyvavimas vykdant teismus sprendimus, nustatytos šių asmenų procesinės teisės ir pareigos. Pakeistos raginimo įvykdyti sprendimą geruoju įteikimo skolininkui sąlygos iš esmės užkerta kelią proceso vilkinimui šioje vykdymo stadijoje. Turto arešto, pardavimo iš varžytynių procedūros detaliai reglamentuotos. Sudarytos teisinės prielaidos vykdymo proceso šalims aktyviai dalyvauti parenkant turtą, į kurį nukreipiamas išieškojimas, areštuojant šį turtą ir jį realizuojant.

Varžytynės: Kaip Įsigyti Turtą?

Įvairių subjektų Lietuvoje organizuojamose varžytynėse per metus parduodamo turto vertė siekia dešimtis, net šimtus milijonų eurų. Varžytynėse įsigyjamas ne tik nekilnojamasis turtas, bet ir lėktuvai, gamyklos, baldai, muzikos instrumentai bei meno kūriniai. Tad ką verta žinoti apie šį procesą?

• Varžytynėse dalyvauti gali visi. Išimtis taikoma antstoliui, kuris organizuoja varžytynes, toje pačioje kontoroje dirbantiems kitiems antstoliams ir personalui, o taip pat jų visų artimiems giminaičiams ir sutuoktiniams.
• Dalyvio atpažinimas.
• Dalyvio mokestis. Varžytynių dalyviu asmuo tampa, kai sumoka 10 proc. pradinės turto pardavimo kainos dydžio mokestį į specialią sąskaitą.
• Turtas. Varžytynėse gali būti parduodamas nekilnojamasis ar kitoks registruojamas turtas, vertas ne mažiau kaip 2 tūkst. eurų, o taip pat daugiau kaip 30 tūkst. eurų vertas kitoks turtas (turto vienetas).
• Įkainojimas. Iki varžytynių turtas turi būti įkainojamas. Turto kainą antstolis nustato pagal jo nusidėvėjimą, rinkos kainą, taip pat atsižvelgdamas į skolininko ir išieškotojo nuomones. Paprastai turto kainą nustato turtą areštavęs antstolis, tačiau tai padaryti gali ir ekspertas.
• Varžytynes organizuoja antstoliai.
• Jos vyksta specialiame portale www.evarzytynes.lt tik darbo dienomis.
• Iki varžytynių pabaigos bet kuris pageidaujantis asmuo gali „gyvai“ apžiūrėti parduodamą turtą.
• Kainą didinti galima automatiniu arba neautomatiniu būdais. Automatiniu būdu nustatyta kaina padidėja iš karto po kito dalyvio pasiūlymo. Tai, kiek padidėja kaina (intervalą), dalyvis nustato iš anksto. Kaina didinama iki dalyvio iš anksto nustatytos didžiausios siūlomos kainos.
• Siūloma nauja kaina gali būti tik didesnė už pradinę kainą. Kiekvienas kainos padidėjimas (intervalas) turi būti ne mažesnis negu 0.5, 0.3 arba 0.1 proc. - priklausomai nuo pradinės turto kainos. Kuo kaina didesnė, tuo intervalas mažesnis.
• Varžytynių laimėtoju paskelbiamas didžiausią kainą pasiūlęs dalyvis.
• Varžytynes laimėjusio dalyvio pasiūlyta kaina kartu yra ir turto pardavimo kaina. Varžytynes laimėjęs dalyvis privalo į organizavusio antstolio depozitinę sąskaitą sumokėti įsigyto turtą kainą, iš jos atėmęs varžytynių dalyvio registracijos mokestį. Teisės aktai nustato tam tikrus terminus, per kuriuos ši suma turi pasiekti antstolį. Kuo turtas brangesnis, tuo šis terminas ilgesnis, pvz., daugiau nei 30 tūkst. eurų kainavusio turto kainą dalyvis turi sumokėti per 30 dienų nuo varžytynių pabaigos, o jei turtas kainavo iki 3 tūkst. eurų, kaina turi būti sumokėta per 10 dienų.

Varžytynių proceso schema

Neįvykusios Varžytynės - Kas Tai?

Kartais varžytynės paskelbiamos neįvykusiomis. Taip gali nutikti, jei jose nedalyvauja nė vienas dalyvis. Tokiu atveju turtas gali būti perduodamas išieškotojui už pradinę turto pardavimo kainą. Varžytynės skelbiamos neįvykusiomis ir jei laimėjęs dalyvis per nustatytą terminą nesumokėjo visos sumos arba jei paaiškėja, kad jis apskritai neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse. Tokiais atvejais turtas gali būti perduodamas išieškotojui už kainą, už kurią turtas buvo perkamas neįvykusiomis paskelbtose varžytynėse.

Taip pat varžytynės gali būti skelbiamos neįvykusiomis tuo atveju, jei iki turto pardavimo iš varžytynių akto surašymo momento patenkinami išieškotojo reikalavimai ir apmokamos visos vykdymo išlaidos. Tuomet dalyvis turi teisę reikalauti, kad skolininkas atlygintų tiesioginius nuostolius, atsiradusius dėl dalyvavimo varžytynėse, pvz., bankui sumokėtus mokesčius už dalyvio mokesčio pervedimą ir grąžinimą.

Tačiau yra ir atvejų, kai neįvykusios varžytynės gali būti skelbiamos iš naujo. Taip nutinka, jei varžytynės paskelbiamoms neįvykusiomis dėl specialaus interneto portalo esminio veiklos sutrikimo. Šiuo atveju antstolis skelbia pirmąsias pakartotines varžytynes; jos vyksta tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip neįvykusiomis paskelbtos varžytynės.

Jei varžytynės neįvyksta dėl dalyvių nebuvimo, turtas gali būti perduodamas išieškotojui už pradinę turto pardavimo kainą. Jei išieškotojas atsisako paimti jam perduodamą turtą, per nustatytą terminą nepraneša antstoliui, kad turtą perims, arba neįmoka pradinės parduodamo turto kainos ir jo daliai tenkančių lėšų skirtumo, per mėnesį antstolis skelbia antrąsias varžytynes. Šios vyksta tokiomis pat sąlygomis ir tvarka kaip pirmosios, skiriasi tik pradinė kaina - antrosiose varžytynėse parduodamo turto kaina nustatoma mažesnė - 60 proc. nuo turto arešto metu nustatytos kainos (įkainojimo).

Neįvykti gali ir antrosios varžytynės, o priežastys būna panašios kaip ir pirmųjų: nėra dalyvių, išieškotojas atsisako paimti turtą arba varžytynes laimėjęs dalyvis nesumoka kainos ir pan. Tokiais atvejais turtas grąžinamas skolininkui, o pakartotinai pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus jį galima pardavinėti praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo turto grąžinimo. Išimtis taikoma tik hipoteka įkeistam turtui - jis gali būti pardavinėjamas ir anksčiau.

Be to, šio klausimo aktualumą lemia ir tai, kad nuo 2020-01-01 bankrutuojančio juridinio asmens turto realizavimo reguliavimas yra pasikeitęs ir suteikia papildomų galimybių. Sprendimą dėl juridinio asmens pardavimo priima kreditorių susirinkimas. Tačiau juridinio asmens pirkimo-pardavimo sutartyje gali būti numatyta ir tai, kad pirkėjui yra perduodamos prievolės, atsiradusios iki juridinio asmens pardavimo.

Atsižvelgiant į nurodytas taisykles, asmuo, pageidaujantis įsigyti visą bankrutuojantį juridinį asmenį kaip turtinį kompleksą arba jo esminę dalį, visų pirma, turėtų kuo ankstesnėje stadijoje kreiptis į nemokumo administratorių bei kreditorius ir: (i) pateikti preliminarų siūlymą pirkti juridinį asmenį; (ii) pagrįsti, kad parduodant juridinį asmenį nauda kreditoriams būtų didesnė, negu juridinio asmens turtą parduodant atskirai.

Iki teismo nutarties dėl bankroto likviduoti juridinį asmenį priėmimo dienos įkeistas turtas įkaito turėtojo prašymu gali būti perduodamas įkaito turėtojui, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos (LR JANĮ 97 str. Įsigaliojus teismo nutarčiai likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto, įkeistas turtas gali būti perduodamas įkaito turėtojui, jeigu varžytynės, kuriose buvo parduodamas įkeistas turtas, yra paskelbtos neįvykusiomis (LR JANĮ 97 str.

Taigi asmuo pageidaujantis įsigyti bankrutuojančio asmens turtą, turėtų aktyviai domėtis bankroto proceso eiga ir kreditorių susirinkimuose priimamais sprendimais. Būtent nuo kreditorių susirinkimuose priimtų sprendimų priklauso tiek turto pardavimo tvarka, tiek ir kaina.

Kai kada nekilnojamas turtas (pvz., butas) gali priklausyti ne vienam asmeniui, bet keliems, kurie vadinami bendraturčiais. Kiekvienas turto bendrasavininkis gali parduoti savo turto dalį kitam bendrasavininkiui arba trečiam asmeniui. Visgi dažniausiai pirkėjais yra kiti bendrasavininkiai mat pusė arba dalis NT paprastai įgyjama palikimo arba turto dalybų metu, todėl bendrasavininkiai neretai yra susiję giminystės arba profesiniais ryšiais.

Pardavimo proceso eiga yra ganėtinai panaši į įprasto NT pardavimo eigą. Prieš parduodant pusę buto, reikia raštu informuoti bendrasavininkius jeigu parduodama trečiam asmeniui. Be to, raštiškame notaro patvirtintame pranešime, turi būti nurodomos ir sandorio detalės. Tuo atveju, kai bendraturčiai neranda sutarimo, pagal civilinį kodeksą galima reikalauti atidalinimo. Tai - ganėtinai sudėtingas ir ilgai trunkantis procesas, bet jo rezultatas - atsisakoma nuosavybės teisių, tačiau, jeigu yra keli bendrasavininkiai, tuomet dėl atidalinimo kyla ir nesutarimų.

Jeigu jūs išpirkote kelių bendraturčių turtą arba planuojate parduoti savo buto dalį, pravartu pasinaudoti nemokamu UNTU nekilnojamo turto vertinimu. Mūsų platforma leis nemokamai ir greitai sužinoti, kokia yra jūsų NT rinkos vertė (apytikslė). Be abejonės, jeigu turite pusę buto, tai negalima skaityti, kad tokios buto dalies vertė yra lygi pusei viso buto vertės. Egzistuoja tokia nerašyta taisyklė, kad dalinai parduodamas turtas (kilnojamas ar nekilnojamas) negali būti vertinamas proporcingai.

Jeigu svarstote apie būsto pardavimą ir norite būti tikri, kad jūsų nekilnojamojo turto vertė bus tinkamai nustatyta, registruokitės į nemokamą konsultaciją su mūsų specialistu, kuris padės ne tik rinkos kainą nustatyti, bet ir pasirūpins sklandžiu jūsų būsto pardavimo procesu.

Šiame straipsnyje išnagrinėjome pagrindinius turto realizavimo aspektus Lietuvoje, ypatingą dėmesį skirdami varžytynėms ir bankrutuojančių įmonių turto pardavimui. Tikimės, kad ši informacija bus naudinga tiek skolininkams, tiek išieškotojams, tiek potencialiems pirkėjams.

tags: #greitai #realizuojamas #turtas #skaiciokle