Senovės lietuviai gyveno kiek kitokiuose namuose, naudojo kitas medžiagas statybai.
Miestai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ilgai buvo mediniai, iki XVIII a. pabaigos. Net didžiausiuose miestuose - sostinėje Vilniuje, „antrojoje sostinėje“ Gardine, Mogiliave, Kaune ir kt. mūriniai ar pusiau mūriniai namai buvo tik centruose, o priemiesčiuose stovėjo mediniai.
Tarpinėje padėtyje tarp kaimo ir miesto buvusiuose miesteliuose, kurie dominavo LDK, mūrinėmis dažniausiai būdavo tik bažnyčios ir vienuolynai, kartais dvaro rūmai ar koks nors ūkinės paskirties statinys, pavyzdžiui, arklidės, smuklė, malūnas. Dalis namų buvo pusiau mediniai, pusiau mūriniai, nes trūko smiltainio ir kito minkšto akmens, kokį turėjo Vakarų Europos šalys.
Medinių namų šilumos laidumas buvo apie 5 kartus mažesnis už plytų mūro, todėl tinkamai neizoliavus pamatų, visi mūrnamiai šlapiu metų laiku buvo drėgni. Plytų paruošimas ir statybos ne tik tęsėsi ilgiau, bet ir kainavo brangiau.
Įdomybė: XVIII a. pr. LDK mažesniuose miestuose ir miesteliuose dauguma langų būdavo popieriniai - iš riebaluose mirkyto popieriaus.
XVII a. I p. mūrinės statybos link stipriai pasistūmėjo Vilnius. Nepaisant 1610 m. gaisro padarytų nuostolių, atkarpoje nuo Žemutinės pilies iki Rotušės aikštės mūrnamiai sudarė iki 90 proc. visų namų. Jie stovėjo Rotušės aikštėje bei Vokiečių gatvėje.
Daug mūrinių namų buvo Šv. Apgaulingą „mūrinio miesto vaizdą“ stiprino rezidenciniai diduomenės rūmai ir gausūs kulto statiniai. Po XVII a. vid. tvano ekonominės krizės sąlygomis miestietiška miesto dalis atsitiesti nepajėgė. Iš 1690 m. mieste surašytų namų buvo 195 mūriniai ir 417 mediniai namai, o kur dar palaikės pirkios…
XVIII amžiaus II p. Savivaldūs ir nesavivaldūs, buvę ar ne pavietų centrais, privatūs ir valstybiniai mažesni LDK miestai buvo ir liko mediniais. Štai Upytės pavieto centre Panevėžyje ilgai nebuvo jokio mūrnamio. Pirmasis buvo pastatytas tik 1614 m., skirtas jis buvo žemės ir pilies teismo archyvui.
Apie 500 Panevėžio miestelio gyventojų iki XVIII a. pab. su retomis išimtimis gyveno mediniuose, skiedromis ar šiaudais (matyt, mirkytais molyje) dengtuose namuose. 1781 metais dešiniajame Nevėžio krante, Naujajame Panevėžyje (Mikalojeve) pastatyta Šv. Petro ir Povilo bažnyčia buvo medinė, tik ant aukštų mūrinių pamatų. Greta jos iškilo mūrinė dviaukštė varpinė. 1790 metais pastatyta mūrinė alinė. Visi kiti pastatai buvo mediniai, dalis jų blogos būklės, vadinti „pirkiomis“ (lenk. Pirkia - pastatas vos su viena gyvenamąja patalpa paprastai stovėjo periferijoje, galu į gatvę. 1775 metais jų buvo apie 10 procentų.
Štai kaip 1782 m. atrodė nesuvargusi, 40 talerių įkainota vieno miestiečio sodyba, stovėjusi miesto centre, prie turgaus. Namas buvo medinis, galu į turgaus aikštę. Gyvenamajame name buvo vienas kambarys su kamara, priemene ir kepykla. Prie jo - tvartas, daržinė ir kamarėlė. Architektūrinės vienovės, specialiai suprojektuotų miestiečių namų tokiuose miesteliuose būti negalėjo.
Tačiau 1765-1780 m. Šiaulių miestiečiai miesto centre privalėjo statytis tik mūrinius namus, o tie, kurie neišgalėjo, medinius, tačiau su į gatvę atsuktais mūriniais fasadais.
Miesteliais besivadinusiose dar mažesnėse agrarinio pobūdžio LDK gyvenvietėse ir toliau statyti tik vieno aukšto, nepasižymintys architektūriniais ypatumais mediniai nameliai. Tokie palei pagrindinę gatvę išsidėstę XVIII a. pr. Turtingiausiųjų būstai kiek panašėjo į to meto bajorų sklypus. Mediniame, paprastai šiaudais, rečiau skiedromis dengtame name buvo šviesusis kambarys arba seklyčia, kur stovėjo krosnis. Stengtasi seklyčioje langus įstiklinti, o dauguma langų buvo popieriniai (iš riebaluose mirkyto popieriaus).
Panašiai atrodė ir XVIII a. pab. privataus Kurtuvėnų miestelio miestiečių namai ir sodybų sklypai. XVIII amžiuje Kurtuvėnų dvaro dėka miestelyje atsirado keli mūrnamiai, dengti skiedromis. 1778 metais buvo pastatytas mūrinis Kurtuvėnų vaito namas.
1761 m. už medinio namo Kurtuvėnų miestelyje, kuriame apsigyveno žydas Abraomas, statybą sumokėta 1 667,14 auksinų.
Kurtuvėnų miestelyje XVIII a. pab. atsirado keli visuomeninės paskirties statiniai: sinagoga, pirtis, kalvė. 1767 metais Kurtuvėnų pakraštyje pradėta statyti dvarą ir miestelį jungusi didžioji smuklė su užvažiuojamais namais (austerija). Austeriją sudarė smuklė su 2 svečių kambariais svečiams, virtuvė su priemene, ledainė, bravoras, rūsys ir daržinė, klojimas, nedidelės arklidės svečių arkliams, sandėlys.
Statybos procesų technologijos
Statybos procesų technologijos apima naudojamus vykdymo metodus, darbininkų darbo organizavimą, kokybės kontrolę ir saugaus darbo užtikrinimą:
- Žemės darbai
- Surenkamų konstrukcijų montavimas
- Mūro darbai
- Pertvarų įrengimas
- Langų, durų statymas
- Apdailos darbai
- Grindų įrengimas
- Aplinkotvarkos darbai
Taip pat svarbu paminėti sutapdinto stogo su „MIDOS“ danga technologinę kortelę, įskaitant procese naudojamas medžiagas, konstrukcinius sprendimus, darbo sąnaudų skaičiavimą, naudojamus mechanizmus, darbų vykdymo metodus, brigadų skaičiavimą, kokybės reikalavimus ir saugaus darbo reikalavimus.
Dvišlaičio stogo su midos danga dengimo proceso alternatyvaus sprendimo technologija apima naudojamas medžiagas, konstrukcinius sprendimus, proceso darbų vykdymo metodus, darbininkų brigadas, grandis ir mechanizmus, taip pat proceso alternatyvaus sprendimo techninius ekonominius rodiklius.
Projektuojamų procesų rezultatų analizė ir priimto sprendimo pagrindimas yra svarbūs etapai siekiant užtikrinti statybos proceso efektyvumą ir kokybę.
Lietuvos reljefo žemėlapis
Statybos darbų apimties, darbo sąnaudų ir medžiagų poreikio skaičiavimas
Statybos darbų apimties, darbo sąnaudų, mechanizmų ir medžiagų poreikio skaičiavimas yra esminis statybos proceso etapas:
- Darbo sąnaudų suvestinė
- Medžiagų poreikio suvestinė
- Mechanizmų pagrindiniams statybos darbams skaičiavimas ir parinkimas
- Krano montavimo darbams skaičiavimas ir parinkimas
Šis skaičiavimas leidžia optimizuoti išteklių naudojimą ir užtikrinti statybos darbų efektyvumą.
Medinė architektūra Lietuvoje
Štai lentelė, kurioje lyginami mūriniai ir mediniai namai pagal įvairius aspektus:
| Savybė | Mūrinis namas | Medinis namas |
|---|---|---|
| Šilumos laidumas | Didesnis | Mažesnis |
| Statybos kaina | Brangesnė | Pigesnė |
| Statybos trukmė | Ilgesnė | Trumpesnė |
| Drėgmės kontrolė | Sudėtingesnė | Paprastesnė |
| Architektūrinė vienovė | Didesnė galimybė | Mažesnė galimybė |