Gretutinės nuosavybės teisės: kas tai?

Kiekviena nauja idėja, kūrinys ar produktas, kurio pasaulis lig šiol dar nematė, yra unikalus mūsų kūrybinės, protinės ar techninės veiklos rezultatas. Natūralu, kad paleidžiant kūrinį į pasaulį kyla pagrįstas nerimas - o jeigu jis bus nukopijuotas, pavogtas? Nerimo kyla mažiau, kai žinai apie saugiklius, kurie garantuoja kūrėjo teisių apsaugą į jo intelektinės veiklos rezultatą.

Intelektinė nuosavybė yra teisės, kurios atsiranda kūrėjui ar išradėjui į protinės, mokslinės, kūrybinės ir kitokios intelektinės veiklos rezultatatus. Tai turtinės ir neturtinės autoriaus teisės į meninį ar techninį kūrinį. Turtinės teisės reguliuoja kūrinio naudojimą ir iš to gaunamą finansinę grąžą.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje aptarta intelektinė nuosavybė - viena nuosavybės rūšių. Intelektinės nuosavybės rūšys - autorių teisė, pramoninė nuosavybė ir kitos - reglamentuojamos specialiais Lietuvos Respublikos teisės aktais ar tarptautinėmis sutartimis.

Autorių teisės

Autorių teisės - tai turtinės autoriaus teisės ir asmeninės neturtinės autoriaus teisės į jo sukurtą kūrinį. Autorių teisės suteikia galimybę kūrėjui savo idėją išleisti, platinti, viešai rodyti ir tuo pačiu apsaugoti nuo kitų žmonių idėjos pavogimo ir plagijavimo. Šiuo metu visada pasaulyje labai dažnai susiduriama su plagijavimo problema, todėl stengiamasi priimti vis efektyvesnius įstatymus, kurie galėtų gąsdinti žmones nuo idėjos vagystės.

Autorių teisių objektai - originalūs literatūros, mokslo ir meno kūriniai, kurie yra kokia nors objektyvia forma išreikštas kūrybinės veiklos rezultatas:

• Literatūros kūriniai (knygos, brošiūros, straipsniai, dienoraščiai)
• Žodiniai kūriniai (kalbos, paskaitos, pamokslai)
• Scenoje atliekami kūriniai (dramos, choreografijos, spektakliai)
• Muzikos kūriniai
• Audiovizualiniai kūriniai (kino filmai, televizijos filmai, laidos)
• Radijo laidos
• Skulptūros, tapybos, grafikos, fotografijos, architektūros kūriniai
• Taikomosios dailės kūriniai
• Iliustracijos, žemėlapiai, planai ir kt. kūriniai

Kūrinys laikomas autorių teisių objektu ir jam taikoma autorių teisių apsauga, jeigu jis atitinka tris kriterijus: originalumo, kūrybinės veiklos rezultato ir objektyvios išraiškos formos. Autorių teisių subjektais laikomi autoriai, kiti fiziniai arba juridiniai asmenys, turintys išimtines turtines autorių teises, taip pat fiziniai arba juridiniai asmenys, kuriems perėjo išimtinės turtinės autorių teisės (autorių teisių perėmėjai).

Autorių teisių apsaugą Lietuvoje reglamentuoja Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas ir Berno konvencija dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos. Autorių teisių objektų apsauga atsiranda nuo kūrinio sukūrimo ir išreiškimo objektyvia forma momento.

Autorių teisės, kaip viena pagrindinių intelektinės nuosavybės rūšių, Lietuvoje iki šiol yra viena pažeidžiamiausių žmogaus teisių sričių. Todėl po nepriklausomybės atkūrimo autorių teisių ir gretutinių teisių sistema buvo kuriama iš pagrindų. 1999 m. gegužės 18 d. priimtas Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas, į kurį perkeltos su tarptautiniais įsipareigojimais suderintos atitinkamos Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso nuostatos ir inkorporuotas 1996 m. sausio 30 d. Lietuvos Respublikos kompiuterių programų ir duomenų bazių teisinės apsaugos įstatymas.

Turtinės ir neturtinės teisės

Turtinės teisės suteikia autoriui teisę kontroliuoti (leisti arba uždrausti) jo kūrinio bet kokį panaudojimą (atgaminimą, išleidimą, vertimą, adaptavimą, platinimą, viešą rodymą, viešą atlikimą, viešą paskelbimą ir t. t.) ir užtikrina galimybę gauti autorinį atlyginimą už kiekvieną kūrinio naudojimo būdą.

Asmeninės neturtinės autoriaus teisės yra neekonominio pobūdžio, jos pripažįstamos tik pačiam autoriui - yra neperduodamos ir nepaveldimos - nes yra neatsiejamai susijusios su pačia autoriaus asmenybe, t. y. jo vardu, jo garbe ir reputacija. Tai autorystės teisė, teisė į autoriaus vardą, teisė į kūrinio neliečiamybę. Asmeninės neturtinės autorių teisės saugomos neterminuotai.

Autorių teisių savininkais laikomi fiziniais arba juridiniais asmenys, kurie turi išimtines teises į konkretų kūrinį arba idėją. Įdomu tai, kad teisės galioja net ir 70 metų po autoriaus mirties, taigi tokiu atveju dėl idėjos panaudojimo reikia kreiptis į artimiausius žmones, kurie gali sutikti jog informacija būtų pasinaudojama arba prieštarauti ir prašyti to nedaryti. Jeigu nepaisoma prašymo - intelektinė nuosavybė yra ginama ir reikia atsakyti įstatymais.

Gretutinės teisės

Gretutinės teisės - tai atlikėjų, fonogramų gamintojų, transliuojančiųjų organizacijų, audiovizualinių kūrinių (filmų) pirmojo įrašo gamintojų teisės, užtikrinančios jų finansinių ir moralinių (atlikėjams) interesų apsaugą. Gretutinės turtinės (ekonominio pobūdžio) teisės - tai išimtinės teisės leisti ar uždrausti atlikimų, fonogramų, transliacijų, audiovizualinių kūrinių (filmų) įrašų panaudojimą ir teisė gauti atlyginimą, kai minėti objektai naudojami.

Atlikėjas, be išimtinių turtinių teisių, turi asmenines neturtines teises į savo tiesioginį (gyvą) atlikimą ar atlikimo įrašą. Atlikėjų turtinių teisių apsaugos terminas yra 50 metų po atlikimo datos. Fonogramų gamintojų teisės galioja 50 metų po įrašo padarymo datos. Transliuojančiųjų organizacijų teisės galioja 50 metų po pirmojo transliacijos viešo perdavimo, nepaisant to, ar ši transliacija perduota laidais, ar bevielio ryšio priemonėmis, įskaitant perdavimą kabeliniais tinklais ir palydoviniu ryšiu.

Gretutinių teisių savininkai gali paprasčiausiai uždrausti tam tikros idėjos generavimą ir vystymąsi. Gretutinės teisės skirtos kiek kitokios rūšies intelektinės nuosavybės saugojimui. Tai organizacijų, audiovizualizacijų, pirmojo įrašo gamintojo teisės, kurios apsaugo ne tik finansinį praradimą, tačiau ir moralinį.

Gretutinių teisių objektais laikomi:

• Tiesioginis (gyvas) atlikimas
• Į garso ar audiovizualinę laikmeną įrašytas kūrinio atlikimas
• Fonograma
• Audiovizualinio kūrinio pirmasis įrašas
• Transliuojančios organizacijos radijo ir televizijos transliacija

Organizacijos, ginančios autorių ir gretutines teises Lietuvoje

Lietuvoje autorių teises gina 1990 m. Lietuvos kūrybinių sąjungų ir autorių įkurta autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacija LATGA. Nuo 1992 metų LATGA priklauso Tarptautinei autorių ir kompozitorių bendrijų konfederacijai (CISAC) ir yra tikroji jos narė.

Atlikėjų ir fonogramų gamintojų teisėms kolektyviai administruoti 1999 m. atlikėjų ir fonogramų gamintojų iniciatyva įsteigta Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA - ne pelno siekianti organizacija, vienijanti atlikėjus (muzikantus, aktorius) bei muzikos leidėjus ir besirūpinanti jų teisių įgyvendinimu Lietuvoje.

2008 m. Lietuvos audiovizualinių kūrinių autoriai ir jų teisių perėmėjai - prodiuseriai, režisieriai, scenarijų autoriai, dailininkininkai, operatoriai, taip pat aktoriai įsteigė Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociaciją AVAKA, kurios tikslas yra įgyvendinti teises į audiovizualinius kūrinius tose srityse, kuriose audiovizualinių kūrinių teisių turėtojai iki šiol nebuvo atstovaujami.

tags: #gretutines #nuosavybes #teises #linguee