Planuojant įsirengti vandens gręžinį savo sklype, svarbu žinoti, kokie atstumai turi būti išlaikyti nuo įvairių objektų. Šiame straipsnyje aptarsime, kokie reikalavimai taikomi vandens gręžiniams Lietuvoje, kokie atstumai turi būti išlaikyti nuo sklypo ribos, kaimynų teritorijos, gyvenamojo namo, šulinio ir nuotekų valymo įrenginių apsaugos zonos.
Vandens Gręžinio Atstumai
Pagal galiojančius reikalavimus, individualiam namui skirtas vandens gręžinys turi turėti 3 metrų apsaugos zoną. Apsauginė zona apie gręžinį nuo 2022 metų yra 3 metrai (anksčiau buvo 5).
Tai reiškia, kad 3 metrų spinduliu nuo vandens gręžinio gali būti tik veja - jokių trinkelių, automobilių stovėjimo aikštelių ar statinių.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymu "dėl požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonų nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo" 2015-12-14, Nr. D1-912, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2021 m. gruodžio 28d. įsakymo Nr. D1-778 redakcijos:
VAZ 1-osios juostos dydis aplink požeminio vandens vandenvietę arba požeminio vandens gavybos gręžinį, jeigu požeminio vandens vandenvietė sudaryta iš pavienių gręžinių, negalinčių sudaryti kompaktiškos grupės (tos pačios vandenvietės gręžiniai, vienas nuo kito nutolę ne didesniu kaip dviejų VAZ 1-osios juostos dydžio atstumu), nustatomas ne mažesniu kaip: 3 m spinduliu aplink individualiai apsirūpinančiųjų geriamuoju vandeniu požeminio vandens vandenvietes (gręžinius), kai vandens ištekliams naudoti nereikalingas leidimas naudoti požeminio vandens išteklius, nepriklausomai nuo požeminio vandens vandenvietės grupės.
Vandens gręžinys turi būti įrengtas ne arčiau kaip 3 m nuo sklypo ribos. Vandens gręžinio apsauginė zona į kaimyno teritoriją gali išsikišti tik su kaimyno sutikimu.
Atstumai Nuo Kitų Objektų
Vietoj gręžinio pasirinkus šachtinį šulinį, apsauginė zona tampa daug didesnė. Remiantis higienos norma, atstumai turi būti tokie:
- Iki gyvenamojo namo - 7 m
- Iki garažo, ūkinio pastato ar šiltnamio - 10 m
- Iki tvarto, mėšlidės ir kompostavimo aikštelės, išgriebimo duobės - 25 m
- Iki lauko nuotakyno - 15 m
Statybos techniniame reglamente nurodoma, kad aplink šulinį turi būti įrengtas 2 m pločio akmenų grindinys, betono arba asfalto danga su 10 proc. nuolydžiu nuo šulinio, o aplink šulinius, kurių vanduo naudojamas geriamajam vandentiekiui, reikia įrengti 1,5-2 m gylio ir 0,5 m pločio molio arba priemolio spyną.
Taip pat svarbu atsižvelgti į atstumus nuo nuotekų valymo įrenginių.
Nuotekų Valymo Įrenginių Atstumai
Mažiausias leistinas nuotekų valymo įrenginių atstumas nuo sklypo ribos turi būti 3 metrai. Atstumas nuo jūsų valymo įrenginio iki kaimynų gyvenamojo namo sienos būti ne mažesnis nei 8 metrai (jūsų namui šis reikalavimas netaikomas).
Taip pat svarbu išlaikyti ne mažesnį nei 15 metrų atstumą iki šachtinio šulinio arba artezinio gręžinio, jei toks yra (taikoma tiek jūsų, tiek kaimynų šuliniui / gręžiniui).
Dažnai kanalizacijos įrengimo darbai atliekami kartu su vandentiekio įvedimu. Tokiu atveju verta įsidėmėti, kad atstumas nuo vandentiekio įvado į namą iki nuotekų valyklos turi būti mažiausiai 7 metrai.
Įsirengiant vietinę nuotekų valyklą reikėtų vadovautis „Nuotekų kaupimo rezervuarų ir septikų įrengimo, eksploatavimo ir kontrolės tvarkos aprašu“, kurį galima rasti internete. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-18 jis buvo patvirtintas 2015 m. sausio 9 d. Taip pat svarbu atsižvelgti ir į „Nuotekų filtravimo sistemų įrengimo ir aplinkosaugos taisykles“, kurios patvirtintos 2001 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr.
Tam, kad buitinių nuotekų valymo įrenginiai atitiktų visus reikalavimus, svarbu išlaikyti minimalius sanitarinius atstumus (nors jie dažnai pavadinami biologinių valymo įrenginių apsaugos zona, iš tiesų buitinėms nuotekoms skirtos valyklos tokios zonos neturi) iki sklype esančių statinių. Visi jie nurodyti statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 2 priede.
Gręžinio Gylis
Apytikslį gręžinio gylį, taigi ir gręžinio įrengimo kainą, nustatome prieš pradėdami gręžimo darbus. Nustatyti apytikrį požeminio vandens gylį galima naudojantis Lietuvos geologijos tarnybos gręžinių žemėlapiu.
Gręžinio pasas - tai gręžinio dokumentas, įteisinantis gręžinio savininką. Gręžinio pase yra nurodytos svarbiausios gręžinio charakteristikos (gręžinio našumas, gręžinio statinis vandens lygis, dinaminis vandens lygis, išgaunamo iš gręžinio vandens bendroji cheminė sudėtis, geologinė gruntų sudėtis esanti gręžinio vietoje, gręžinio numeris ir gręžinio koordinatės).
Gręžinio Įteisinimas
Pirmasis žingsnis - kreiptis į savivaldybę, kurios teritorijoje yra naudojamas gręžinys. Jei iki sklypo ribos yra nutiesta geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra ir gyventojas yra sudaręs viešąją sutartį su vandens tiekėju ar nuotekų tvarkytoju, savivaldybė privalo pritarti paraiškai.
Svarbu: Įteisinti galima tik tuos gręžinius, kurie buvo įrengti iki 2022 m. gegužės 1 d.
Jei yra duomenų, kad gręžinys įrengtas po šios datos, arba jei sklype nėra Nekilnojamojo turto registre registruotų statinių, savivaldybė turi teisę nepritarti paraiškai.
Jei dėl naujo gręžinio tame pačiame sklype jau buvo gauta neigiama išvada, paraiška taip pat nebus patvirtinta, o esamą gręžinį reikės likviduoti.
Asmenys, norintys įteisinti Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį, teikia paraišką savivaldybei, kurios teritorijoje yra minėtas gręžinys. Pagal gręžinio savininko pateiktus dokumentus ir informaciją nustato bendruosius duomenis: gręžinio adresą, žemės sklypo, kuriame įrengtas gręžinys, kadastro numerį, gręžinio savininko duomenis ir jeigu žinoma, gręžinį įrengusio ūkio subjekto duomenis ir gręžinio įrengimo datą. Jei gręžinio įrengimo data nežinoma, nurodoma Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo įsigaliojimo data - 2022 m. gegužės 1 d.
Kaip Įteisinti Gręžinį
- Paraišką savivaldybei galite pateikti per E. pristatymo sistemą, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, paštu, kreiptis asmeniškai arba per atstovą (atstovo teisė atstovauti turi būti įrodoma rašytiniu sutikimu).
- Gavus pritarimą, reikia sumokėti vienkartinę gręžinio įteisinimo įmoką (mokama į VMI sąskaitą pasirenkant tos savivaldybės kodą, kurios savivaldybės teritorijoje planuojama įteisinti gręžinį). Jei per parą sunaudojama iki 10 kub. m, įmoka - 15 eurų.
- Duomenis, registruodami gręžinį, LGT galite pateikti patys arba kreiptis į leidimą tirti žemės gelmes turinčią įmonę.
- Gręžinio savininkas pats gali pateikti duomenis per LGT el. paslaugų sistemą. Tokiu atveju nereikia pildyti 5 punkte nurodytos deklaracijos.
- Taip pat dokumentus galima siųsti el. pristatymo informacinę sistemą arba paštu. Jei renkatės vieną iš šių būdų, papildomai reikia pateikti užpildytą Žemės gelmių registre neregistruoto gėlo požeminio vandens gavybos gręžinio duomenų deklaraciją.
- Nepriklausomai nuo to, kokiu būdu teiksite duomenis, kartu reikės pateikti:
- savivaldybei pateiktos paraiškos dėl pritarimo naudoti gręžinį kopiją,
- savivaldybės administracijos pritarimo naudoti gręžinį (adoc, pdf ar jpg formatu),
- žemės sklypo planą su pažymėta gręžinio vieta ir VAZ (vandenvietės apsaugos zona) 1-ąja juosta,
- dokumentą, patvirtinantį, kad buvo sumokėta vienkartinė gręžinio įteisinimo įmoka.
- Kai gręžinys bus įregistruotas, gausite pranešimą ir gręžinio pasą (adoc ir pdf metaduomenų kortelę). Atsispausdinti įregistruoto gręžinio pasą taip pat galėsite patys.
Kokius duomenis ir dokumentus LGT turi pateikti gyventojas, norintis įteisinti gręžinį, nurodyta ir Žemės gelmių registre neregistruotų gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo tvarkos apraše. Pagal Laikinąjį Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo įstatymą visi dokumentai turi būti pateikti ne vėliau kaip iki 2026 m. liepos 31 d. Vis dėlto svarbu žinoti, kad, gavus savivaldybės pritarimą, dokumentus Lietuvos geologijos tarnybai (LGT) būtina pateikti greičiau - per 6 mėnesius.
Pradėjus įteisinimo procesą, paraiškų teikimo savivaldybei klausimais gyventojus konsultuoja atsakingi savivaldybių darbuotojai. Visus gręžinio registravimo dokumentus LGT reikia pateikti vienu metu. Jeigu jie siunčiami el. paštu, visi dokumentai turi būti prisegti viename laiške. Dokumentus reikia pateikti tik vienu būdu. Atidžiai pasitikrinkite, ar teisingai nurodytas telefono numeris ir (ar) el. pašto adresas, kad prireikus LGT darbuotojai galėtų su jumis susisiekti.
Ką Daryti, Jei Gręžinys Neregistruotas?
Tuo atveju, jei vadovaujantis Žemės gelmių įstatymo nuostatomis asmenims reikalingas leidimas naudoti požeminio vandens išteklius, o tokio asmuo neturi aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdantys pareigūnai mokestinio patikrinimo metu Žemės gelmių registre neregistruotų ar registruotų, tačiau neturinčių aktualių duomenų apie savininką, gręžinių savininkams, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 262 str. 20 d.
Nepasinaudojus Lietuvos Respublikos gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo suteikiama galimybe netaikant ekonominių ir administracinių sankcijų gręžinio įteisinimo metu, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 262 straipsnį 16 punktą neregistruoto gręžinio naudojimas užtraukia baudą asmenims nuo 60 iki 150 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 90 iki 200 eurų.
Žemės Gelmių Registras Ir Nekilnojamojo Turto Kadastras Ir Registras
Vadovaujantis Žemės gelmių registro nuostatomis Žemės gelmių registras yra Valstybinės geologinės informacijos sistemos sudedamoji dalis. Registro paskirtis - registruoti žemės gelmių išteklių telkinius, žemės gelmių ertmes, gręžinius ir žemės gelmių tyrimus, rinkti, kaupti, sisteminti, saugoti, apdoroti, naudoti ir teikti fiziniams ir juridiniams asmenims, šių asmenų grupėms, veikiančioms pagal jungtinės veiklos sutartis, bei užsienio juridinių asmenų, įsisteigusių Europos ekonominėje erdvėje, filialams registro duomenis ir dokumentus, kurių reikia žemės gelmių ir jų išteklių naudojimui valdyti, aplinkai saugoti ir ūkiui plėtoti, taip pat atlikti kitus registro duomenų tvarkymo veiksmus.
Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro nuostatomis Nekilnojamojo turto registras skirtas registruoti Nekilnojamojo turto registro įstatyme nurodytus nekilnojamus daiktus, daiktines teises į juos, šių teisių suvaržymus ir su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinių teisių į juos suvaržymais bei daiktinėmis teisėmis susijusius juridinius faktus, taip pat įmonių dovanojimo, pirkimo-pardavimo ir nuomos sutartis ir tvarkyti registro duomenis.
Vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatomis Nekilnojamojo turto kadastro (toliau - Kadastras) paskirtis kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti, naudoti ir teikti kadastro duomenis, objektai - nekilnojamieji daiktai: žemės sklypas; statinys (taip pat nebaigtas statyti), kurio statybai reikalingas statybą leidžiantis dokumentas (kai jis yra privalomas), arba statinys, kuris pastatytas turint kitą statybos teisėtumą patvirtinantį dokumentą; patalpa, šio Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais suformuota kaip atskiras nekilnojamasis daiktas.
Ši informacija padės jums tinkamai suplanuoti vandens gręžinio vietą savo sklype ir užtikrinti, kad jis atitiktų visus galiojančius reikalavimus.