Bet kuri sausumos teritorija yra padengta grunto sluoksniu, kuris formavosi milijonus metų ir nėra vienodas nei horizontaliai, nei vertikaliai. Atskiri sluoksniai yra skirtingos sudėties ir struktūros. Vienur tai juodžemis, molis, priemolis ar durpės, kitur - uolienos, dar kitur smėlis, dažnai jie susimaišę, išraižyti požeminių vandens gyslų.
Statyti pastatus ir įvairius infrastruktūros objektus tenka visur, ir kiekvienas statinys turi turėti tvirtą ryšį su žeme. Tam, kad šis ryšys būtų tvirtas, reikalingi inžineriniai geologiniai tyrimai, kurie įgalina nustatyti optimalų žemės ir statinio sąveikos lygmenį. Trumpai tariant, kad statinys, kuris turi pamatą, būtų stabilus, reikia atlikti inžinerinius geologinius grunto tyrimus, profesionalų vadinamus IGG.
Geologiniai tyrimai Klaipėdoje ar bet kurioje kitoje vietovėje atliekami pagal Statybos techninį reglamentą STR 1.04.02: 2011 "Inžineriniai geologiniai ir geotechniniai tyrimai" ir kitus susijusius teisės aktus. Jie privalomi naujos statybos, rekonstravimo ir tvarkybos darbų projektams, taip pat kapitalinio remonto projektams, kai keičiamos pamatų konstrukcijos, rengti.
Kodėl Grunto Tyrimai Yra Svarbūs?
Dažnai klientai klausia, kokia visgi pagrindinė grunto tyrimų nauda. Projektuojant ar planuojant bet kokios paskirties statinio statybą neretai pasitaiko, kad geologinės sąlygos yra itin sudėtingos - aukštas gruntinio vandens lygis gali daryti įtaką statinio vandens užliejimui. Šalia projektuojamo statinio radus stačius šlaitus atsiranda šlaito slinkimo tikimybė.
Tačiau dažniausiai pasitaikanti rizikos problema, jog nustačius itin silpnus gruntus ir neparinkus tinkamų pamatų yra tikimybė pačiam statiniui tiesiog sugriūti.
Ar žinojote, kad inžinerinė geologinė informacija turi didelę įtaką pamatų įrengimo kainai, o atlikus nepakankamus tyrimus ar jų visiškai neatlikus, gali kilti rimtų problemų statybų metu arba paties statinio eksploatavimo laikotarpiu?
Galime teigti, kad grunto tyrimai yra labai svarbi statybų proceso dalis ne tik pamatų projektavimui ir būtinoms grunto fizinėms bei mechaninėms savybėms nustatyti, bet ir hidrogeologinėms sąlygoms įvertinti.
Grunto tyrimai yra esminis faktorius, siekiant parinkti ne tik tinkamą pamatų įrengimo technologiją, bet ir nustatant hidroizoliacijos poreikį rūsyje ar požeminiuose pastato ar namo aukštuose.
Hidrogeologinės sąlygos nusako vandeningų sluoksnių buvimą arba nebuvimą, jų gylį, storį ir kitus aspektus. Jeigu projektuojami statinio pamatai remsis į vandeningą sluoksnį, labai svarbu žinoti gruntinio vandens agresyvumą betonui ir tuomet atitinkamai parinkti jo charakteristikas.
Laiku atliktas geologinis tyrimas gali prisidėti prie kitų gretimų pastatų ir būstų saugumo, numatant ir mažinant potencialias grunto išplovimo arba slinkimo rizikas. Laiku nustačius geologines sąlygas, galima protingai minimalizuoti neigiamą poveikį aplinkai ir gamtai.
Geologiniai grunto tyrimai svarbūs ir reikalingi ne tik statant naujus namus, bet ir juos atnaujinant, įrengiant įvairią infrastruktūrą (kelius, pėsčiųjų takelius, šlaitus ir t. t.). Geologiniai grunto tyrimai nustato požeminius vandenis, kas yra labai svarbu bet kokiam statiniui. Grunto tyrimai atsako į svarbų klausimą, ar sklype esantis gruntas sugers lietaus vandenį, ar jame bus balų.
Kada Grunto Tyrimai Privalomi?
Dažnai užsakovams iškyla klausimas, kada geologiniai grunto tyrimai būtini? Paprastai tariant, pagal Statybos techninį reglamentą STR 1.04.02:2011 geologiniai grunto tyrimai tyrimai yra privalomi prieš statant bet kokios paskirties ypatingą ar neypatingą statinį.
Jis nėra privalomas nesudėtingiems statiniams iki 80 m^2 bei vienbučiams ar dvibučiams gyvenamiesiems namams. Tačiau atsižvelgiant į Lietuvos paviršiaus kaičias geologines sąlygas, labai dažnai silpni gruntai sutinkami giliau nei projektuojami standartiniai pamatai.
Pagal Statybos techninį reglamentą STR 1.04.02:2011 geologinius tyrimus privaloma atlikti prieš statant didesnio nei 80 m² ploto gyvenamąjį namą ar kitą bet kokios paskirties ypatingąjį ar neypatingąjį statinį.
Taipogi geologiniai tyrimai privalomi, kai yra rengiami rekonstravimo, kapitalinio remonto (kai keičiamos pamatų konstrukcijos), tvarkybos darbų projektai.
Taip pat, privalomumą nustato STR 1.04.05:2011 „Inžineriniai geologiniai ir geotechniniai tyrimai“ 8 punkte nustatyta, kad grunto tyrimai sudaro statybinių tyrimų dalį, o inžinerinių geologinių ir geotechninių tyrimų ataskaita yra privalomasis statinio projekto rengimo dokumentas.
2021 metais sausio 01 dieną įsigaliojo STR 1.05.01:2017 pateikimai, pasikeitė 93.20 papunktis. Tyrimų taškų kiekis priklauso nuo užstatomo ploto, konstrukcijų sudėtingumo ir geologinių sąlygų kintamumo. Vieno arba dviejų aukštų pastatams tyrimai yra atliekami iki 6-8 m gylio.
Kai planuojama vykdyti gyvenamosios paskirties (vieno, dviejų butų) pastato [10.18], pagalbinio ūkio paskirties pastato [10.18], kitos (šiltnamių) paskirties pastato [10.18] naują statybą ir atliekant visų neypatingųjų statinių rekonstrukciją, sprendimą dėl projektinių IGG tyrimų priima statytojas (užsakovas) su statinio projektuotoju.
Esant neigiamam Užsakovo sprendimui dėl geologinių tyrimų atlikimo, apie tai Užsakovas privalo informuoti Projektuotoją raštu. Tokiu atveju Projektuotojas pateikia Užsakovui standartizuotus pamatų sprendinius, bei neprisiima jokios atsakomybės dėl galimų pasekmių ateityje.
Pagrindiniai Grunto Tyrimo Metodai
Štai keletas pagrindinių geologinių tyrimų metodų, naudojamų grunto savybėms nustatyti:
- Grunto ir uolienų gręžimas. Tikslus metodas, leidžiantis tiesiogiai ir betarpiškai nustatyti grunto tipą, sluoksnių ribas, įvertinti grunto sudėtį, mechanines bei fizines savybes, tipą, sluoksnių ribas, taip pat paimti mėginius laboratoriniams tyrimams.
- Grunto laboratoriniai tyrimai. Šie geologinių tyrimų metodai neatskiriama projektinių IGG tyrimų dalis. Tai labiausiai paplitęs būdas tiksliai ištirti fizines ir mechanines grunto savybes, sudėtį, jei reikia ir stiprumą, deformacines savybes, numatyti grunto reakciją į apkrovas statybų metu ir elgseną eksploatuojant statinį pasibaigus statyboms.
- Statinis zondavimas. Šiam geologinių tyrimų metodui būdingas ekonomiškumas ir greitis. Angl. CPT - Cone Penetration Test - grunto statinio zondavimo bandymas.
- Dinaminis zondavimas. Šis geologinių tyrimų metodas itin pasiteisina, kai prioritetas teikiamas greičiui ir paprastumui. Be šių savybių, jis užtikrina ir pakankamai tikslius rezultatus.
- Bandymai statine ir dinamine plokšte. Šie tyrimų metodai leidžia identifikuoti grunto deformacines savybes, sutankinimo laipsnį, kokybę, reakciją į apkrovas.
- Grunto sutankinimo kontrolė.
- Šurfų kasimas.
Geologinių Tyrimų Eiga
Geologiniai tyrimai užtrunka nuo mėnesio iki dviejų. Galime teigti, kad geologinių tyrimų trukmė priklauso nuo įvairių veiksnių. Visų pirma, didėjant geotechninei kategorijai ir sudėtingesnėms geologinėms sąlygoms padidėja grunto tyrimo sudėtingumas.
Visų antra, tyrimo trukmė taip pat priklauso nuo to, kiek etapų yra būtina atlikti. Pavyzdžiui, pirmos geotechninės kategorijos tyrimas gali užtrukti nuo dviejų iki trijų savaičių, o antros ar trečios geotechninės kategorijos tyrimas gali užtrukti net iki trejeto mėnesių.
Gruntų tyrimų trukmę lemia ir patys IGGT etapai:
- Paruošiamieji darbai. Pirmojo etapo metu, atsižvelgiant į įvairius projektinius parametrus, yra nagrinėjama tiriamo sklypo geologinė aplinka ir įvertinamas statinio sudėtingumas. Taip pat sukuriama techninė užduotis, kurioje konkretizuojamos tyrimo sąlygos, tikslai ir reikalavimai. Vėliau yra sudaroma sutartis su įmone, nustatomi laiko terminai, kaina ir kiti svarbūs aspektai.
- Formuojama geologinių tyrimų užduotis. Šiame etape projektų vadovas pažymi planuojamą statyti pastatą, suformuoja geologinių tyrimų užduotį ir perduoda ją užsakovui.
- Lauko darbai. Antrojo etapo metu, geologiniai grunto tyrimai dažniausiai yra derinami su kitais užsakymais, todėl jie dažniausiai vykdomi per 2-3 savaites nuo avanso apmokėjimo, kaip nurodyta sutartyje. Visų pirma yra vykdomas gręžimas su statinio zondavimo bandymu. Kai pagal statybos reglamentą, statinio geotechninė kategorija atitinka II arba III, pradedami imti grunto ir/arba vandens mėginiai.
- Atliekami lauko ir laboratoriniai darbai. Šiame etapu įmonė, atliekanti geologinius ir grunto tyrimus, dirba konkrečioje žemės teritorijoje.
- Vidaus darbai. Trečiojo etapo metu, laukiame laboratorinių tyrimų rezultatų, kurie užtrunka nuo 2 iki 3 savaičių. Pradedame ruošti ataskaitą, kurios apdorojimas trunka nuo 1 dienos iki 1 savaitės.
- Baigiamieji darbai. Per paskutinį etapą, ataskaita yra perduodama užsakovui. Tačiau tik po to, kai apdorojame visą lauko medžiagą ir laboratorinių tyrimų rezultatus, bei yra gaunamas registracijos patvirtinimas iš Lietuvos geologijos tarnybos (LGT). Jeigu iš LGT gauname pastabų, ataskaita yra koreguojama ir pakartotinai siunčiama užsakovui, užtikrinant, kad ji atitiktų visus reikalavimus ir būtų patvirtinta oficialiai.
- Registruojama tyrimo ataskaita. Įmonė parengia išsamią ataskaitą.
Grunto Tyrimų Kainos
Neretai pasitaiko, kad nekilnojamojo turto projektus vykdantiems architektams bei kitiems užsakovams norisi pamatus įrengti kuo greičiau ir pigiau. Vis dėlto, grunto ant kurio stovės pastatas, tyrimams taupyti neverta.
Be specialios įrangos ir žinių gauti reikalingų duomenų apie gruntų savybes neįmanoma, todėl šiam darbui tenka samdyti patyrusius specialistus. Laiku neatlikti grunto tyrimai gali kainuoti žymiau daugiau išlaidų ateityje, nes dėl nepakankamai ištirtų po pamato padu slūgsančių gruntų ir požeminio vandens gylio ateityje išlenda įvairios bėdos.
Grunto tyrimų kaina priklauso nuo atstumo, reikiamų taškų kiekio ir jų gylio. Kiekvienų tyrimų kaina skaičiuojama individualiai, atsižvelgiant į tyrimų taškų skaičių, gylį, sudėtingumą ir reikalingus atlikti papildomus darbus ar paslaugas.
Tiriamo sklypo vieta ir tyrimų atlikimo bei ataskaitų parengimo terminai taip pat gali turėti įtakos kainai. Tyrimų taškų kiekis, gylis ir sudėtingumas priklauso nuo būsimos statybos vietos gamtinių sąlygų ir projektuojamo statinio pobūdžio.
Orientacinės kainos: nuo 80-270 € (vid.).
Pavyzdys iš praktikos:
Žemės geologiniai bei geotechniniai tyrimai Vilniuje:
- Laikotarpis: nuo 2019-11 iki 2020-01;
- Darbus atliko Geotestus;
- Kaina: 450€ (pritaikyta nuolaida dėl paminėjimo šiame straipsnyje);
- Kai kuriose vietose rastas gruntinis vanduo 1 metro gylyje, o stiprus gruntas nuo 3.7 metrų arba 5.9 metrų.
Pats tyrimas užtruko apie pusantros valandos. Geotestus atvažiavo iš anksto sutartu laiku. Pats galėjau ir nedalyvauti, tačiau buvau susitaręs, kad norėsiu pažiūrėti bei pafilmuoti eigą, tam, kad sukurti video šiam įrašui.
Pati technika nėra didelė, kaip matosi nuotraukoje žemiau - krovininis autobusiukas ir pati gręžimo mašina.
Mes nusprendėme daryti du gręžinius, skirtinguose namo kampuose. Brėžinį su tiksliomis koordinatėmis buvome perdavę iš anksto. Geologinių gręžinių vietas specialiai per pusmetrį pastūmėme nuo tos vietos, kur bus gręžiami pamato poliai, tam kad nesusilpninti grunto.
Iš pat pradžių mašina kuri daro tyrimus privažiuoja prie nužymėtos vietos. Toje vietoje į žemę yra inkaruojamas specialus laikiklis, kuris gręžimo metu prilaikys mašiną, kad ji nepasikeltų.
Vėliau yra atliekamas zondavimas, t.y. tokia procedūra, kurios metu į žemą spaudžiamas strypas, kad nustatyti grunto stiprumą.
Ir tik po zondavimo yra atliekamas pats gręžinys. Atliekant gręžinį grąžtas nuolat yra ištraukiamas (berods kas metrą), tam kad paimti žemės mėginius. Ir taip iki kol yra išgręžiama 8 metų skylė.
Iš karto kai tik buvo baigtas darbas, darbuotojas pasakė, kad gruntas geras, yra stipraus grunto, todėl jaudintis nereikėtų. Bėda tik ta, kad nuo žemiausios sklypo vietos, iškart po kultūriniu sluoksniu, vieno metro gylyje yra gruntiniai vandenys (namo nulinė altitudė bus 115.7 m., o gruntiniai vandenys yra ~114 m. lygyje).
Po savaitės gavome ir preliminarius brėžinius. Žinios ir geros, ir blogos. Ties pirmu gręžiniu stipraus grunto yra 3.7 metrų gylyje, bet mažokai. Dėl to, kaip kilo įtarimų, kad reikės gręžti polius iki 5.9 metrų gylio. Antrame gręžinyje stipraus grunto yra jau nuo 3.5 metrų.
Kiek mačiau, tai toks ypač smulkus ir dulkingas sluoksnis ant kurio galima statyti, kaip sakė grunto tyrimą atlikęs darbuotojas, nors ir dangoraižį. Bėda tik ta, kad jis gilokai.
Vis dar pasitaiko atvejų, kai pataupoma ir nusprendžiama šių tyrimų vienokiu ar kitokiu būdu išvengti, bet toks pasirinkimas neretam apkarsta. Mat nežinant, koks sklype gruntas, geologinės ir hidrogeologinės pagrindo sąlygos, nemažai nemalonumų ir netikėtų „siurprizų“ gali laukti tiek statyboms vykstant, tiek ir statinį pastačius.
tags: #grunto #tyrimai #slaitiniame #sklype