Kiekviena įmonė, norėdama sėkmingai konkuruoti rinkoje, privalo skaičiuoti savo finansinius rodiklius bei analizuoti jų rezultatus. Apyvartinis kapitalas yra vienas iš svarbiausių rodiklių, leidžiančių įvertinti įmonės finansinę būklę ir jos gebėjimą vykdyti trumpalaikius įsipareigojimus. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kas yra apyvartinis kapitalas, kaip jį apskaičiuoti ir kodėl jis yra toks svarbus įmonės valdymui.
Kas yra apyvartinis kapitalas?
Apyvartinis kapitalas (angl. working capital, net working capital or NWC) - tai skirtumas, gaunamas iš trumpalaikio turto atėmus trumpalaikius įsipareigojimus. Šis skirtumas dar vadinamas likvidžiu kapitalu ir yra suprantamas kaip įmonės finansinis rodiklis, parodantis skirtumą tarp trumpalakio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų. Taigi, tai skirtumas tarp dviejų finansinių dydžių, kurie lengvai randami įmonės balansinėje ataskaitoje. Turime pastebėti, kad tai įprastas, plačiai vartosenoje, termino supratimas.
Atkreipkime dėmesį į tai, kad be working capital ar net working capital sąvokų dar naudojama ir gross working capital sąvoka, kuri į lietuvių kalbą taip pat verčiama kaip apyvartinis kapitalas. Bet dėmesio - šis apyvartinis kapitalas (gross working capital) yra ne skirtumas tarp minėtų aukščiau dydžių, bet visas įmonės turimas trumpalaikis turtas.
Trumpai, apyvartinis kapitalas - tai toks įmonės kapitalo tipas, kuris reikalingas įmonės „sveikai“ veiklai palaikyti. Kiekvienos įmonės kapitalą galima skaidyti į tris kapitalo rūšis: (1) nuosavą kapitalą, (2) skolintą kapitalą bei (3) apyvartinį kapitalą. Apyvartai naudojamas kapitalas tiek savo esme, tiek ir kilme išsiskiria iš kitų kapitalo rūšių.
Apyvartinio kapitalo svarba
Apyvartinis kapitalas labai populiarus ir naudingas rodiklis, dažnai naudojamas vertinant ir analizuojant įmonės veiklą. Kartu su kitais finansiniais rodikliais, apyvartinio kapitalo dydis parodo, kaip sėkmingai įmonė naudojasi trumpalaikiu turtu ir kaip jį finansuoja trumpalaikiais įsipareigojimais. Apyvartinio kapitalo dydis yra dažnai randamas finansinėse ataskaitose ar patikros išvadose, kitoje finansinėje informacijoje apie įmonę. Jis svarbus įrankis įmonės valdyme bei įdomus įmonės akcininkams.
Labai svarbu rasti tinkamą įmonei apyvartinio kapitalo dydį, kadangi pernelyg didelis reikš neefektyvų resursų panaudojimą, o mažas - mokumo problemas. Negatyvus apyvartinio kapitalo dydis vertinamas kaip ženkli rizika, jog įmonė gali nesugebėti vykdyti savo trumpalaikius įsipareigojimus, savu ruožtu tai gali įtakoti ir kitų įsipareigojimų ir skolų saugumą. Svarbios ir apyvartinio kapitalo dydžio kitimo tendencijos laike, pastovus jo mažėjimas gali būti ženklas jog įmonė susiduria su mokumo problemomis. Žinoma, tai gali būti ir ženklas, kad įmonės vadovybė pradėjo efektyviau naudoti lėšas.
Didesnis teigiamas rodiklis parodo aukštesnį įmonės likvidumo lygį. Apyvartinis kapitalas funkcionuoja kaip likvidumo rezervas, apsidraudžiant nenumatytais ir neplanuotais atvejais. Didesnis apyvartinis kapitalas reikalingas, jeigu įmonė negali skubiai pasiskolinti lėšų veiklai vykdyti.
Tradiciniu likvidumo analizės atveju laikoma, jog, esant neigiamai apyvartinio kapitalo reikšmei, įmonė gali neįvykdyti savo trumpalaikių įsipareigojimų. Kita vertus, apyvartinis kapitalas atskleidžia likvidaus turto finansavimo trumpalaikiais įsipareigojimais mastą. Kuo didesnis apyvartinis kapitalas, tuo su didesnėmis investicijų į trumpalaikį turtą finansavimo problemomis įmonė gali susidurti.
Gamybinių įmonių, pasižyminčiu ilgu veiklos ciklu bei didesniais mokėjimų atidėjimais, apyvartinis kapitalas yra didesnis. Tuo tarpu įmonės, kurios iš anksto atsiskaito už paslaugas bei prekes, dažniausiai turi žemą apyvartinį kapitalą.
Kai kuriuose ekonomikos sektoriuose įmonių veiklai yra būdingas neigiamas apyvartinis kapitalas. Jis rodo, jog įmonė sugeba savo trumpalaikiais įsipareigojimais (atidėdama mokėjimus tiekėjams bei kitiems kreditoriams) finansuoti ne tik investicijas į atsargas, pirkėjų įsiskolinimus ir kitas per vienerius metus gautinas sumas, bet ir dalį investicijų į ilgalaikį turtą.
Apyvartinio kapitalo pokyčiams finansų analizėje taip pat suteikiamas nemažas dėmesys. Analizuojant apyvartinį kapitalą, parankiausia lyginti apyvartinį kapitalą su ankstesniais laikotarpiais. Žinoma, reikia nepamiršti ir sezoniškumo įtakos (priklausomai nuo sektoriaus, jo įtaka bus skirtinga) bei to, kad augant verslui visada bus didesnio apyvartinio kapitalo poreikis. Kiekvienas verslo sektorius pasižymi savo apyvartinio kapitalo poreikiu, ir lyginti skirtingų sektorių įmonių apyvartinį kapitalą - nelabai prasmingas dalykas.
Investicinio portfelio valdymo strategija - "Contrarian investing"
Apyvartinio kapitalo skaičiavimo formulės
Apyvartinio kapitalo apskaičiavimas nėra sudėtingas - paprastai visus duomenis galima rasti įmonės balanse. Bet, žinoma, gali būti atvejų, kuomet tiksliai įvertinti apyvartinį kapitalą yra kiek sudėtingiau. Žemiau yra pateiktos kelios skaičiavimo formulės, tačiau pirmoji yra tradicinė, tik ji nebus visuomet teisinga. Skaičiuojant apyvartinį kapitalą rimtesnėje analizėje, dažniausiai reikėtų remtis antrąja formule, kuri eliminuoja iš apyvartinio kapitalo grynuosius pinigus bei jų ekvivalentus, taip pat ir trumpalaikius finansinius įsipareigojimus. Taip pat yra ir su grynaisiais pinigais: grynieji pinigai daugeliu atveju yra tik „santaupos“, finansinis rezervas ar panašus kaupinys. O įmonės dažniausiai turi lanksčias kredito linijas, iš kurių gali atsiskaityti nenaudodamos grynųjų pinigų kaip apyvartinio kapitalo dalies. Tačiau kalbant apie grynuosius pinigus atsiranda daugiau niuansų.
Jei įmonės neturi kredito linijos (ar ji visuomet maksimaliai išnaudota), tuomet jos priverstos kažkiek pinigų naudoti apyvartiniame procese (bet tokių pinigų priskyrimas prie apyvartinio kapitalo priklausytų nuo analizės tikslo). Tuo tarpu dar sudėtingiau pasidaro, jei įmonei reikia grynųjų pinigų tiesioginiame verslo procese, pavyzdžiui, mažmeninėje prekyboje - kasose.
Žemiau pateikiamos apyvartinio kapitalo skaičiavimo formulės, kurios padeda įvertinti įmonės finansinę būklę:
- Tradicinė formulė:
Apyvartinis kapitalas = Trumpalaikis turtas - Trumpalaikiai įsipareigojimai
- Tikslioji formulė:
Apyvartinis kapitalas = Nefinansinis trumpalaikis turtas - Nefinansiniai trumpalaikiai įsipareigojimai
Apyvartinis kapitalas = (Trumpalaikis turtas - Finansinis trumpalaikis turtas) - (Trumpalaikiai įsipareigojimai - Trumpalaikiai finansiniai įsipareigojimai)
Apyvartinis kapitalas = Atsargos + Gautinos sumos + Sumokėti avansai - Mokėtinos sumos - Einamieji sukaupti įsipareigojimai
Antroji formulė tiksliau atspindi 'veiklos apyvartinį kapitalą‘, ir yra tikslesnė, tuo tarpu (1) formulė yra tradicinė. Skaičiuojant pagal (2) formulę, grynuosius pinigus reikėtų traktuoti dvejopai: jei jie būtini verslo procese, tuomet skaičiuojant apyvartinį kapitalą apyvartoje naudojama pinigų dalis turėtų būti priskirta prie trumpalaikio turto.
Finansiniai rodikliai, susiję su apyvartiniu kapitalu
Likvidumo rodikliai (Liquidity Ratios) parodo įmonės gebėjimą vykdyti trumpalaikius įsipareigojimus. Kuo rodiklio reikšmė didesnė, tuo įmonės gebėjimas vykdyti trumpalaikius įsipareigojimus yra tvirtesnis, įmonė laikoma patikimesne. Įprastai yra skaičiuojami šie likvidumo rodikliai: bendrasis (current), kritinis (quick, acid test), absoliutus (absolute, cash). Šie rodikliai neretai dar priskiriami ir mokumo rodikliams.
Pagrindiniai finansiniai rodikliai:
- Bendrasis likvidumo koeficientas = trumpalaikis turtas / trumpalaikiai įsipareigojimai. Laikoma, kad šio rodiklio reikšmė turi svyruoti tarp 1,2 ir 2.
- Skubaus padengimo koeficientas = (trumpalaikis turtas - atsargos) / trumpalaikiai įsipareigojimai.
Kiti svarbūs rodikliai:
- Skolos koeficientas = įsipareigojimai / turtas.
- Turto apyvartumas - naudojamas turto valdymo efektyvumo vertinimui.
- ROA (turto pelningumas) - parodo, kiek įmonės turtas efektyviai valdomas.
Lentelė. Pagrindiniai finansiniai rodikliai ir jų skaičiavimo formulės
| Rodiklis | Formulė | Paaiškinimas |
|---|---|---|
| Bendrasis pelningumas | Bendrasis pelnas / Pardavimų pajamos | Parodo pelningumą procentais iš pagrindinių veiklų įvertinus parduotų prekių ir paslaugų savikainą. |
| EBITDA pelningumas | EBITDA / Pardavimų pajamos | Parodo EBITDA rodiklio pelningumą procentais iš pagrindinės veiklos. |
| Grynasis pelningumas | Grynasis pelnas / Pardavimų pajamos | Parodo pelningumą procentais iš visų veiklų įvertinus visas sąnaudas. |
| Bendrasis likvidumo koeficientas | Trumpalaikis turtas / Trumpalaikiai įsipareigojimai | Parodo įmonės galimybę įvykdyti trumpalaikius įsipareigojimus panaudojus trumpalaikį turtą. |
| Skubaus padengimo koeficientas | (Trumpalaikis turtas - Atsargos) / Trumpalaikiai įsipareigojimai | Parodo įmonės galimybę įvykdyti trumpalaikius įsipareigojimus be atsargų pardavimo. |
| Skolos koeficientas | Įsipareigojimai / Turtas | Parodo įmonės įsipareigojimų dalį visame turte. |
| ROA (Turto pelningumas) | Grynasis pelnas / Vidutinis turtas | Parodo, kiek pelno generuoja kiekvienas į turtą investuotas piniginis vienetas. |
Apyvartinio kapitalo valdymas - tai procesas, kurio metu siekiama optimizuoti įmonės trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų valdymą. Efektyvus apyvartinio kapitalo valdymas leidžia įmonei užtikrinti finansinį stabilumą, pagerinti likvidumą ir padidinti pelningumą.
Apibendrinant, norint tinkamai įvertinti įmonės finansinę būklę, būtina atsižvelgti į daugelį veiksnių, įskaitant apyvartinį kapitalą, nuosavą kapitalą ir įvairius finansinius rodiklius. Taikant tinkamas analizes ir formules, galima priimti pagrįstus sprendimus dėl įmonės veiklos ir plėtros.
tags: #grynasis #apyvartinis #kapitalas #turto #pagrindu