Gudonių kaimas, įsikūręs Kupiškio rajone, mena svarbius Lietuvos istorijos įvykius ir asmenybes. Ši vietovė glaudžiai susijusi su rezistenciniu judėjimu ir Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos leidyba sovietmečiu. Būtent čia gimė ir augo Povilas Petronis, vienas iš pagrindinių pogrindinės spaudos platintojų ir kovotojų už Lietuvos laisvę. Ši sodyba - tai ne tik pastatas, bet ir gyvas istorijos liudijimas, primenantis apie sudėtingą laikotarpį ir žmonių pasiryžimą išsaugoti savo kultūrą ir tikėjimą.
Kupiškio rajono žemėlapis, kuriame yra Gudonių kaimas.
Povilas Petronis: Gyvenimas Ir Veikla
Povilas Petronis gimė 1916 m. spalio 22 d. Kupiškio rajono Gumbelių kaime. Iki karo kurį laiką gyveno saleziečių vienuolyne Italijoje. Nuo 1954 m. dirbo medicinos felčerių punkto vedėju Semeliškėse ir Kasčiukiškėse. Petronis buvo labai atsidavęs religinės literatūros spausdinimui ir platinimui, o KGB jį laikė vienu iš pagrindinių organizatorių. Jis pogrindžio religinę literatūrą spausdinti pradėjo 1968 m., kai Žasliuose kun. dr. Juozas Stakauskas (miręs 1972 m.) jį supažindino su Kostu (Jonu Stašaičiu), iš kurio nusipirko spausdinimo stakles, šriftą ir pradėjo spausdinti maldaknyges Jėzus ir aš, nes maldaknygių ir katekizmų labai trūko. Spausdinti paragino kun. J. Stakauskas. Su J. Stašaičiu susitikdavo Kaune, Vaidoto g.
Petronis veikė plačiai: jis nupirkęs Reginai Strašinskienei rašomąją mašinėlę (šiai sugedus, nupirkęs kitą). Išaiškėja daug religinės literatūros įrišimo punktų: pas Juozą Urboną (Kaune, K. Markso g. 13-4), Antaną Pocių (Plungėje), Mariją Jasėnienę (Vievyje), Juozą Gražį (Kaune, Višinskio g. 44/7).
1973 m. lapkričio 20 d. Povilą Petronį Kaune sulaikė LSSR KGB vyr. tardytojas kpt. J. Marcinkevičius. Jo žmonos bute (Kaune, Basanavičiaus al. 50-208) kratos metu rasta Kronikos 7 numerio atskirų lapų lietuvių ir rusų kalbomis, 2 metalo lapai, 7 užrašų knygelės.
Viename iš priešpaskutinių tardymų P. Petronis pasakė: "Minėtą nelegalų darbą [t.y. spausdinimą, dauginimą, platinimą] dirbu ne pasipelnijimo tikslais, o dėl savo idėjinių įsitikinimų."
Apie jo gyvenimą ir veiklą šioje byloje sužinome tik iš kaltinamųjų ar liudytojų apklausų protokolų; jis pats labai santūrus - į daugumą tardytojų klausimų atsisako atsakyti.
Jo staklėmis maldaknygės Aukštyn širdis buvo spausdinamos Kaišiadorių r., Karsakų k. (spausdino Kriaučiūnienė). Kitos buvo įrengtos pas Algimantą Razbicką (Kaune, Pakopų takas 9-1). Buvo spausdinamos jo parašytos brošiūros Mūsų bočių takais, Jaunos sielos religinis auklėimas. Pastarąją spausdino J. Stašaičio padarytomis staklėmis Liudas Brukštas (Vilniuje, L. Giros g. Kratų metu pas Algimantą Razbicką ir Joną Špoką KGB surado daug P. Su Jonu Stašaičiu Povilas Petronis irgi buvo pažįstamas nuo tų laikų, kai dirbo saleziečių vienuolyno progimnazijoje Vytėnuose (1945 m.), o Andrių (P. Andrius labai daug padėjo: Kaišiadorių r., Karsakų k. jis pamokė staklėmis spausdinti Kriaučiūnienę ir Pamarnackaitę. Su P. Plumpa ir J. Stašaičiu bendrai veikė 1968-1973 m.
Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika
Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika buvo pradėta leisti 1972 m. kovo 19 d., o tų pačių metų liepos 5 d. LSSR prokuratūra jai pradėjo baudžiamąją bylą. Be abejo, KGB jau iki tol stengėsi nustatyti Kronikos pasirodymo aplinkybes - jos straipsnių autorius, leidėjus, informacijos šaltinius ir kt., tačiau, prokuratūrai priėmus sankciją, šis tyrimas įgijo oficialų, teisišką pagrindą.
Per pusantrų metų KGB darbuotojams, matyt, pavyko šį tą nustatyti, nes LSSR KGB Tardymo skyriaus viršininkas plk. E. Kisminas 1973 12 14 rašo SSRS KGB Tardymo skyriaus viršininkui gen. ltn. A. Volkovui ataskaitą apie Kronikos bylą. Jis rašo, kad iki šiolei išleista 7 Kronikos numeriai. Šeši numeriai persiųsti į užsienį. Kronika spausdinama rašomosiomis mašinėlėmis, dauginama ERA ir rotaprintu. Šie dalykai nustatyti operatyviniu tyrimu (sekimu, šnipinėjimu ir kt. priemonėmis) bei per tardymus.
Suderinus su Lietuvos Komunistų partijos Centro komitetu ir KGB bei sankcionavus respublikos prokurorui, buvo numatyta 1973 m. lapkričio 19 d. pradėti realizuoti operatyvines bylas, atliekant kratas pas pagrindinius tyrimo objektus: kun. Algimantų Keiną, kun. Jonų Bukauskų, kun. Atlikta 51 krata, kurių metu paimti 2 dauginimo aparatai ERA, 4-erios spausdinimo staklės, 15 rašomųjų mašinėlių, apie 600 kg linotipinio šrifto, apie 30 egz. 1973 11 22 areštuotas Povilas Petronis. Kratų metu pas Kazį Gudą ir Adolfą Patriubavičių paimtos dvi P. Petroniui priklausančios EROS. Pas Juozą Veprauską, Joną Špoką ir Algimantą Razbicką paimtos taip pat P. Tą pačią dieną areštuotas Petras Plumpa. Jis kaltinamas antisovietinės literatūros gamyba ir platinimu, vertimusi uždraustu amatu (poligrafija) ir fiktyvaus paso padirbdinimu. 1973 m. gruodžio 4 d. areštuotas Jonas Stašaitis.
Tardymo tikslas - nustatyti LKB Kronikos spausdinimo ir platinimo iniciatorius. Tardė kpt. Markevičius (grupės vadovas), YSB 2 vyr. tardytojas mjr. Liniauskas, kpt. Pilelis, kpt. Marcinkevičius, leitenantai Gasparavičius, Balčiūnas ir Jurkštas. LSSR KGB archyve yra ši 16 tomų baudžiamoji byla.
SSRS generalinis prokuroras R. Rudenko šios bylos tyrimą ir kaltinamųjų areštą paskutinį kartą pratęsė 1974 m. gegužės 15 d. iki rugpjūčio 22 d. Vėliau tiriant šią bylą baudžiamojon atsakomybėn buvo patraukti dar Juozas Gražys ir Virgilijus Jaugelis. Jie areštuoti LSSR KGB 5-ajai tarnybai tiriant grupinę operatyvinio tyrimo bylą (DGOR) Nr. 1974 08 07 nutartyje rašoma, kad parengtinio tardymo metu nustatyta, jog P. Petronis, P. Plumpa, J. Stašaitis, A. Patriubavičius ir V. Jaugelis šioje byloje susiję kaip nelegaliai leidę ir platinę LKB Kroniką; tardymo eigoje visų, išskyrus J. Gražio, nusikaltimai nustatyti, todėl jie išskirtini iš baudžiamosios bylos Nr. 345 ir prijungtini prie baudžiamosios bylos Nr. 395, kurioje buvo kaltinamas A. Patriubavičius, nes, kaip paaiškėjo, jie bendradarbiavo gamindami „nelegalią ir šmeižikišką literatūrą“.
Kaip nurodyta E. Kismino rašte, pagal Lietuvos KP CK ir prokuratūros sankciją, akcija tikrai pradėta 1973 11 19. Tą dieną Povilas Petronis sulaikytas, o kardomoji priemonė - suėmimas - paskirta lapkričio 22 d. Petras Plumpa sulaikytas 1973 11 20, o suėmimas paskirtas taip pat 22 dieną. Adolfas Patriubavičius sulaikytas 1973 11 20, o kardomoji priemonė - suėmimas - paskirta lapkričio 22 d. Jonas Stašaitis suimtas ir kardomoji priemonė - suėmimas - paskirta 1973 12 04.
Iš kai kurių šių asmenų tardymų protokolų paaiškėja Kronikos ir kitos pogrindžio religinės bei patriotinės literatūros gamybos, dauginimo ir platinimo faktai.
ERA ilgą laiką dirbęs P. Plumpa. Ji buvo įrengta Kaune, Kalniečių g. 113. 1973 m. rugpjūčio mėn., kai saugumas jau lipo ant kulnų, P. Petronis surado ERAI kitą vietą - pas Ežerėlio (Kauno r.) gyventoją Adolfą Patriubavičių ir pasiūlė P. Plumpai ją pervežti. ERĄ anksti rytą Kalniečių g. 113 pakrovė pats P. Petronis ir Bronius (Bronius, Andrius, Kazimieras - tai vis konspiraciniai P. Plumpos vardai), o pervežė V. Puodžiukynas. Pas A. Patriubavičių ERĄ sumontavo ir su ja toliau dirbo P. Plumpa. Paskui dauginti pamokė ir A. Patriubavičių, perspėdamas, kad jį (Plumpą) gali greitai suimti. A. Patriubavičius padaugino Kronikos 6 numerį bei kelis egzempliorius 7 numerio.
Tardymų eigoje paaiškėja, kad spausdinimo stakles gamino Jonas Stašaitis (Vilniaus r., Salininkai). Iš viso jis pagamino 7-erias stakles. Penkerias iš jų perdavė P. Petroniui, šis savo ruožtu jas įrengė įvairiose vietose.
Su P. Plumpa ir J. Stašaičiu bendrai veikė 1968-1973 m.
Kadangi, nepaisant atskirų asmenų laikysenos per tardymus, kiekvienas iš jų (išskyrus gal tik A. Jis buvo vyriausias metais, labai atsidavęs religinės literatūros spausdinimui ir platinimui.
1974 08 01 jam surašomas naujas nutarimas patraukti baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad 1972 m. Kaune, Kalniečių g. 113, Semaškos-Semaškevičiaus bute12 kartu su Juozu Gražiu įrengę ERĄ, ja padaugino Kronikos 1, 2, 3, 4, 5 numerius. Taip pat padaugino JAV išleistos knygos Tau, Lietuva ištraukas, J. Girniaus knygą Lietuviškojo charakterio problema, leidinius O Solženicyne! Toliau kaltinamas tuo, kad 1973 m. liepos mėnesį kartu su P. Petroniu pervežė ERĄ iš Kalniečių g. 113 į Kauno r., Ežerėlio k. pas Adolfą Patriubavičių, ten ją įrengė ir Patriubavičių pamokė su ja dirbti. Davė Patriubavičiui padauginti Kronikos 6 ir 7 numerius. P. Kaltinamas ir tuo, kad 1973 m. lapkričio mėn. kartu su P. Petroniu įsigijo antrą ERĄ, kurią sumontavo Kauno r., Šlienavos k. pas Kazį Gudą.
Petras Plumpa gimęs 1939 m. sausio 6 d. Rokiškio r., Suvainiškio kaime. 1958 m. nuteistas 7-eriems metams lagerio už tai, kad priklausė jaunimo (daugiausia iš Pandėlio) pogrindinei organizacijai Laisvę Lietuvai. Turi du vaikus: sūnų Tomą ir dukterį Teresę. Plačiau apie jo gyvenimą sužinome iš 1974 02 20 jo rašyto pareiškimo tardytojui kpt. Lazarevičiui: kaip jam, grįžusiam iš lagerio, nuo 1966 m. saugumas ir milicija neleido niekur įsiregistruoti ir dirbti net paprasčiausiu juodadarbiu. Iš paskutinės darbovietės - Kauno Žemprojekto irgi saugumo ir milicijos buvo priverstas išeiti.
Dabartinė mano bylos eiga rodo, kad yra panašiai elgiamasi ir su kitais žmonėmis, kurie turėjo nelaimės su manimi bendrauti, o tuo labiau su tais, kurie man kuo nors yra padėję. Todėl aš būčiau didelis niekšas, jei apie savo pažįstamus tardytojui duočiau kokių nors žinių, nes aš neturiu moralinės teisės daryti nemalonumų tiems žmonėms, kurie palaikė mano fizinį ir moralinį gyvenimą per tuos visus diskriminavimo metus.
1973 11 28 nutarimu jam paskirti tardytojai: YSB vyr. tardytojas mjr. Liniauskas, vyr. tardytojai kapitonai Pilelis, Marcinkevičius ir tardytojai leitenantai Gasparavičius, Balčiūnas ir Jurkštas. Vėliau dar pridėjo vyr. tardytoją kpt. La-zarevičių bei YSB vyr. tardytoją pplk. Petruškevičių bei vyr. ltn. Daugalą. Pirmojo tardymo (1973 11 20) metu P. Plumpa dar šį tą papasakoja apie savo gyvenimą - kaip 1962 m. lageryje tapo sąmoningu tikinčiuoju. Tačiau kai kalba pakrypsta apie Kroniką, jis iš karto pateikia savo sukurtą versiją, kad 5, 6 ir 7 numerius gavo iš kažkokio Stanislovo Vilniaus krašte. Apie Kronikos gamybą ir platinimą jis nieko nežinąs. Nepaisant to, 1973 11 29 parašomas nutarimas patraukti jį kaltinamuoju dėl to, kad, siekdamas susilpninti tarybų valdžią, gamino ir platino LSSR teritorijoje literatūrą, kurioje skleidžiami tarybinę valstybinę ir visuomeninę santvarką žeminantys šmeižikiški prasimanymai.
Kad P. Plumpos padarytus nusikaltimus patvirtina liudytojų (bet ne jo paties) parodymai bei daiktiniai įrodymai. Tą pačią dieną tardytojui kpt. Marcinkevičiui ir prokurorui J. Bakučioniui perskaičius šį kaltinimą, P. Plumpa pasakė: Dėl pareikšto man kaltinimo aš nieko nenoriu paaiškinti ir jokių parodymų neketinu duoti. Tardomas dėl EROS montavimo ir darbo su ja pas A. Patriubavičių, dėl bendradarbiavimo su P. Petroniu, jis atsisako patvirtinti net tada, kai tie (ir Patriubavičienė) akistatoje jį atpažįsta. Tardomas dėl kun. J. Zdebskio, V. Jaugelio ir jo sulaikymo Rietave (1973 09 18) atsisako apie juos ką nors pareikšti: <...>jie manęs neįpareigojo apie juos kalbėti 11. Tardytojai J. Marcinkevičius, T. Lazarevičius jį tardo po tris ir daugiau valandų ir negauna nė vieno atsakymo. Neturiu ką atsakyti<...> Nematau reikalo atsakyti<...> Tai liečia kitus asmenis<...> ir panašūs atsakymai būdingi per jo tardymus. Suprantama, kad tokia P.
KGB surinko apie jo gyvenimą daug dokumentų: pirmiausia peržiūrėjo 1958 m. Laisvę Lietuvai organizacijos grupinę baudžiamąją bylą Nr. 44614/3, padarė teismo nuosprendžio jam išrašą, surinko duomenis, kur buvo įregistruotas ir kuo dirbo grįžęs po pirmojo įkalinimo, padarė 1970 05 30 santuokos akto įrašo kopiją, surinko duomenis apie žmonos darbą. Byloje įsegti vaikų gimimo aktų įrašų nuorašai, jo 1973 10 17 pareiškimas Mordovijos ASSR vidaus reikalų ministerijai, kad grąžintų 1970 m. jiems pasiųstą jo pasą, nes jautėsi turįs teisę savęs nelaikyti SSRS piliečiu (milicija neleido įsiregistruoti Vilniuje, o SSRS konstitucija garantuojanti piliečių teisę pasirinkti gyvenamąją vietą) ir kt. Yra labai įdomus 1973 09 22 jo pareiškimas Kauno miesto Lenino rajono vidaus reikalų skyriaus viršininkui, kur išdėstyta motyvacija, kodėl jis negalėjo dirbti valstybinėse įstaigose ar įmonėse ir todėl 1973 09 18 Plungės rajono milicijos sulaikytas Rietave (drauge su kun. Juozu Zdebskiu ir Virgilijum Jaugeliu) buvo pripažintas valkataujančiu. Čia paaiškina ir savo Plumpos pavardės perdirbimo į Pluiros motyvus (rus.
Ežerėlyje (Kauno r.) P. Plumpos įrengta ERA, su kuria dauginta LKB Kronika.
Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika
Visa tai, apie ką E. Kismino rašte, pagal Lietuvos KP CK ir prokuratūros sankciją, akcija tikrai pradėta 1973 11 19. Tą dieną Povilas Petronis sulaikytas, o kardomoji priemonė - suėmimas - paskirta lapkričio 22 d. Petras Plumpa sulaikytas 1973 11 20, o suėmimas paskirtas taip pat 22 dieną. Adolfas Patriubavičius sulaikytas 1973 11 20, o kardomoji priemonė - suėmimas - paskirta lapkričio 22 d. Jonas Stašaitis suimtas ir kardomoji priemonė - suėmimas - paskirta 1973 12 04.
Svarbūs Asmenys, Susiję Su Byloje
Šioje byloje dalyvavo daug asmenų, kurių kiekvienas atliko svarbų vaidmenį:
- Povilas Petronis: Pagrindinis religinės literatūros spausdintojas ir platintojas.
- Petras Plumpa: Aktyvus dalyvis pogrindinėje veikloje, spausdinęs ir platinęs LKB Kroniką.
- Jonas Stašaitis: Spausdinimo staklių gamintojas, tiekęs įrangą pogrindinei spaudai.
- Adolfas Patriubavičius: Padėjęs dauginti LKB Kroniką savo namuose.
- Juozas Gražys ir Virgilijus Jaugelis: Taip pat įtraukti į bylą dėl dalyvavimo pogrindinėje veikloje.
Baudžiamosios Bylos Chronologija
Šioje byloje dalyvavo daug asmenų, kurių kiekvienas atliko svarbų vaidmenį:
- 1972 m. kovo 19 d.: Pradėta leisti Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika.
- 1972 m. liepos 5 d.: LSSR prokuratūra pradėjo baudžiamąją bylą dėl Kronikos leidimo.
- 1973 m. lapkričio 19 d.: Pradėtos kratos pas pagrindinius tyrimo objektus.
- 1973 m. lapkričio 22 d.: Areštuotas Povilas Petronis, Petras Plumpa ir Adolfas Patriubavičius.
- 1973 m. gruodžio 4 d.: Areštuotas Jonas Stašaitis.
- 1974 m. gegužės 15 d.: SSRS generalinis prokuroras pratęsė bylos tyrimą iki rugpjūčio 22 d.
- 1974 m. rugpjūčio 7 d.: Juozas Gražys ir Virgilijus Jaugelis įtraukti į bylą.
Šie įvykiai rodo sudėtingą ir įtemptą laikotarpį, kai žmonės rizikavo savo laisve ir gyvybe, gindami savo įsitikinimus ir kultūrą.
Gudonių sodyba, kaip Povilo Petronio gimtinė, yra svarbus Lietuvos istorijos ir kultūros paveldo objektas. Ji primena apie žmonių pasiryžimą išsaugoti savo tautinę tapatybę ir tikėjimą sovietinio režimo metais. Ši sodyba - tai gyvas paminklas visiems, kurie kovojo už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę.