Valstybinės Žemės Naudojimo Sąlygos Lietuvoje

Lietuvoje valstybinės žemės naudojimo tvarką reglamentuoja Žemės įstatymas (1994 m., nauja redakcija 2004 m.). Valstybinę žemę patikėjimo teise valdo, naudoja ir disponuoja Nacionalinė žemės tarnyba, savivaldybės, Valstybės turto fondas bei Valstybės žemės fondas.

Savivaldybės tarybos, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo, taip pat valstybinės žemės patikėtinių sprendimu, valstybinės žemės sklypai gali būti perduodami neatlygintinai naudotis (sudarant panaudos sutartį, kuri ne vėliau kaip per 3 mėnesius įregistruojama Nekilnojamojo turto registre) valstybės institucijoms, savivaldybėms, miškų urėdijoms, valstybinių rezervatų, parkų direkcijoms, kitoms iš valstybės ar savivaldybių biudžetų išlaikomoms įstaigoms, viešosioms įstaigoms (tik valstybės ir savivaldybių funkcijoms atlikti), bei tradicinėms religinėms bendruomenėms, bendrijoms.

Valstybinės žemės patikėtiniai aukciono būdu ar be jo valstybinės žemės sklypus gali išnuomoti ne daugiau kaip 99 metams, žemės ūkio paskirties žemę - ne daugiau kaip 25 metams, perleisti sudarant pirkimo‑pardavimo sutartį su privačiais ar juridiniais asmenimis arba neatlygintinai savivaldybėms. Pagal Civilinį kodeksą valstybinės žemės sklypams gali būti nustatomi servitutai.

Valstybinės žemės patikėtinis sprendžia dėl valstybinės žemės sklypų (jų dalių) išnuomojimo ne aukciono būdu, valstybinės žemės nuomos sutarčių sudarymo, sprendimų pakeisti ar nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartis priėmimo. Paslauga teikiama vadovaujantis Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr.

Taip pat, valstybinės žemės patikėtinis sprendžia dėl valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai naudotis (panaudai), valstybinės žemės panaudos sutarčių pakeitimo ar nutraukimo. Paslauga teikiama vadovaujantis Valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai naudotis taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr.

Valstybinės žemės, išnuomotos Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatytu atveju, nuomos sutartyje galimybė statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius įrašoma nuomininko prašymu sudarant valstybinės žemės nuomos sutartį arba susitarimą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo.

Nuomininko galimybė statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius valstybinės žemės nuomos sutartyje numatoma tik tuo atveju, jeigu valstybinės žemės sklypas išnuomotas ilgesniam negu 3 metų laikotarpiui ir jeigu tokia statyba ir (ar) rekonstravimas galimi pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir atitinka nuomos sutartyje nurodytą valstybinės žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą.

Valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodoma, kad nuomininkas galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius įgyja tik sumokėjęs savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, administracijos apskaičiuotą atlyginimą už galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius į valstybės biudžetą ir savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, biudžetą.

Vienkartinės kompensacijos už galimybę statyti naują (-us) statinį (-ius) ir (ar) rekonstruoti esamą (-us) statinį (-ius) ar įrenginį (-ius) išnuomotame valstybinės žemės sklype (jo dalyje) apskaičiuojamos ir mokamos iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo, o jeigu jų statybai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, iki naujų statinių statybos ir (ar) esamų statinių rekonstravimo pradžios, Vyriausybės nustatyta tvarka.

Sutikimas suteikia teisę:

• statyti reklaminius įrenginius (reklaminius stendus, skydus, stulpus ir pan.), gyventojų bendriems viešiesiems poreikiams ir interesams tenkinti skirtus nesudėtinguosius poilsio ir sporto paskirties inžinerinius statinius, kurių parametrai atitinka Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 „Dėl Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“, 3 lentelės reikalavimus;
• įgyvendinant valstybės, savivaldybės ar Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamus projektus, kuriuos įgyvendinant valstybinėje žemėje statomi laikinieji ir nesudėtingieji statiniai (statyti ir naudoti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius sutvarkant bei prižiūrint kaimo ir miesto vietovėje esančias viešąsias erdves, pritaikant jas vietos gyventojų poreikiams; įrengti / rekonstruoti konteinerių aikšteles, kaip tai nurodyta 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ 05.2.1-APVA-R-008 priemonės „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra“ projektų finansavimo sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. D1-281 „Dėl 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ 05.2.1-APVA-R-008 priemonės „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra“ projektų finansavimo sąlygų aprašo patvirtinimo“, 4.3 papunktyje);
• įrengti ir naudoti laikinuosius prekybos, paslaugų ir (ar) maitinimo paskirties statinius (kioskus, paviljonus, lauko kavinių aptarnavimo statinius). Įrengiamo laikinojo statinio užimamas plotas negali būti didesnis kaip 25 kv. m.

Vadovaujantis STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 6 priedo 1 punktu, iki pateikiant prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, ir jei statinio projekte suprojektuoti statiniai patenka į kitų statinių apsaugos zonas [8.46] arba numatomi statyti mažesniais nei nurodyti norminiai atstumai iki kitų statinių, privaloma gauti tų statinių savininkų, o, esant atitinkamam savininko įgaliojimui, - tų statinių valdytojų ar naudotojų rašytinį pritarimą.

2024 m. gegužės 22 d. Šiaulių miesto savivaldybės mero potvarkyje Nr. M-688 „Dėl rašytinių pritarimų Šiaulių miesto savivaldybės valdomuose žemės sklypuose, gatvėse ir jų apsaugos zonose suprojektuotiems statiniams išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo” nustatyta, kad Šiaulių miesto savivaldybės valdomuose žemės sklypuose, gatvėse ir jų apsaugos zonose projektuojamiems statiniams privaloma gauti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Žemės valdymo skyriaus rašytinį pritarimą.

2022 06 30 įstatymu Nr. 2023 06 29 įstatymu Nr. XIV-2115 (TAR, 2023, Nr. 2023 12 14 įstatymu Nr. XIV-2338 (TAR, 2023, Nr. (TAR, 2022, Nr. 2023 06 29 įstatymu Nr. 2023 12 14 įstatymu Nr. XIV-2338 (TAR, 2023, Nr. (TAR, 2023, Nr. 2024 11 12 įstatymu Nr. (TAR, 2024, Nr. 2025 05 15 įstatymu Nr. (TAR, 2025, Nr. Vyriausybės nutarimais valstybinės žemės sklypai miškui veisti ir (ar) kuriuose yra miško žemė perduodami patikėjimo teise Miškų įstatymo nustatytiems subjektams valstybinėms funkcijoms atlikti. 2025 12 18 įstatymu Nr. (TAR, 2025, Nr.

Nacionalinė žemės tarnyba privalo prižiūrėti, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimas ar Vyriausybės nutarimas, kuriuo buvo perduoti valstybinės žemės sklypai, valstybinės žemės teritorija, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, patikėjimo teise šio straipsnio 1 dalies 2 punkte bei 5 ir 6 dalyse nurodytiems subjektams, būtų tinkamai vykdomi.

Jeigu savivaldybė nebenaudoja Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendime nurodytoms reikmėms jai patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas Vyriausybės nustatyta tvarka priima sprendimą dėl šios savivaldybės patikėjimo teisės pasibaigimo.

Šio straipsnio 5 dalyje nurodyti patikėtiniai negali perduotų miško žemės sklypų ar kitų valstybinės žemės sklypų parduoti ar kitaip perleisti, išnuomoti, perduoti panaudos pagrindais ar perduoti naudotis kitu būdu, jų įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į juos, jais garantuoti, laiduoti ar kitu būdu užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymo, išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus dėl žemės servitutų nustatymo sandoriais ir valstybinės žemės patikėtinio sutikimų išdavimą pagal Statybos įstatymo ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatas.

Valstybinės žemės sklypo, perduodamo patikėjimo teise šio straipsnio 2 ir 6 dalyse nurodytiems subjektams, priėmimo-perdavimo aktą parengia ir pasirašo Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas viešojo administravimo funkcijas vykdančiame Nacionalinės žemės tarnybos padalinyje vadovaujamas pareigas einantis valstybės tarnautojas.

Kai valstybinė žemė reikalinga valstybei svarbiems projektams, Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo nustatyta tvarka regioninės plėtros tarybos pripažintiems regioninės svarbos projektams įgyvendinti, gynybos ir saugumo pramonės projektams arba gynybos ir saugumo pramonės produktų gamybos vystymo projektams, arba šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1-9 punktuose nurodytoms reikmėms ar kitoms valstybės reikmėms, taip pat šio įstatymo 131 straipsnyje numatyta tvarka valstybinės žemės sklypus įtraukus į rezervuotų investicinių valstybinės žemės sklypų sąrašą, savivaldybei patikėjimo teise perduota valstybinė žemė patikėjimo teise valdyti perduodama Nacionalinei žemės tarnybai ar kitam Vyriausybės nutarimu kitam įstatyme nustatytam subjektui.

Kai valstybinė žemė patikėjimo teise perduota valdyti savivaldybėms, tačiau yra reikalinga viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytoms valstybinėms funkcijoms atlikti viešosios transporto infrastruktūros valdytojui, savivaldybei patikėjimo teise perduota valstybinė žemė perduodama Nacionalinei žemės tarnybai Vyriausybės nustatyta tvarka.

Inspekcija, nusprendusi atlikti žemės naudojimo valstybinės priežiūros planinį ar neplaninį patikrinimą, prireikus pateikia viešojo administravimo ar kitiems subjektams privalomuosius nurodymus per 10 darbo dienų pateikti visus Inspekcijos prašomus su patikrinimu susijusius dokumentus ir informaciją.

Planiniai žemės naudojimo patikrinimai atliekami pagal visus tikrinamam objektui taikytinus šio straipsnio 3 dalies 1-5 punktus.

Žemės naudojimo valstybinės priežiūros pareigūnai, atlikdami tikrinamo objekto žemės naudojimo patikrinimą ir pastebėję gretimame ir (ar) kitame žemės sklype ir valstybinės žemės plote galimų žemės naudojimo tvarkos pažeidimų, Inspekcijos vadovo nustatyta tvarka atlieka neplaninį šio žemės sklypo ir valstybinės žemės ploto žemės naudojimo patikrinimą, jeigu jį galima atlikti nepatenkant į šį sklypą ir valstybinės žemės plotą.

Neteisėtus veiksmus atlikusiam asmeniui, o kai toks nenustatytas, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje (-iame) nustatyti žemės naudojimo tvarkos pažeidimai, savininkui (valstybinės žemės patikėtiniui privalomasis nurodymas surašomas tik tada, kai nėra žemės valdytojo ar naudotojo), valdytojui ar naudotojui per 5 darbo dienas nuo žemės naudojimo tvarkos pažeidimų nustatymo dienos pateikia privalomąjį nurodymą per jame nurodytą ne ilgesnį kaip 6 mėnesių terminą šiuos pažeidimus pašalinti.

Jeigu privalomasis nurodymas neįvykdytas, suėjus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui Inspekcija privalomąjį nurodymą jos vadovo nustatyta tvarka perduoda priverstinai vykdyti antstoliui, išskyrus atvejus, kai iškelta byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo.

Šio straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytas privalomasis nurodymas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

tags: #ar #galima #naudoti #valstybine #zeme