Guogų Sodyba Trakuose: Atsiliepimai ir Istorinės Asocijacijos

Šiame straipsnyje apžvelgsime įvairius aspektus, susijusius su Guogų sodyba Trakuose, pradedant garsios poros - Antano Guogos ir Aistės Guogienės - santuokos istorija ir baigiant platesniu kontekstu, apimančiu atsiliepimus apie sodybą ir Lietuvos partizanų kovų atminimą.

Trakų pilis naktį. Šis istorinis regionas yra populiarus tarp lankytojų.

Antano Guogos ir Aistės Guogienės Santuoka

Netyla kalbos dėl Antano Guogos ir jo žmonos santuokos. Civilinės santuokos ceremonija įvyko 2014 m. birželio mėnesį, Trakuose. A. Guoga pasipiršo mylimajai po metų draugystės, kovo mėnesį, per jos 32-ąjį gimtadienį.

Antanas Guoga ir Aistė Šlapokaitė susipažino viename Vilniaus naktinių klubų, o rimtai draugauti pradėjo praėjus pusmečiui po pažinties. Tuo metu Aistė sėkmingai dirbo modeliu ir dėl meilės atsisakė pelningo darbo pasiūlymo Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tiesa, sutuoktiniai augina ir 2 sūnus: Herkų ir Taurą.

Manoma, kad poros santuoka ėmė byrėti, tačiau pats verslininkas apie tai kalba mįslingai. „Nėra namų be dūmų, bet mūsų namuose gaisro nėra!“ - Delfi teigė A. Guoga. Naujienų portalui tv3.lt nepavyko susisiekti su verslininku A. Guoga.

Atsiliepimai apie Guogų Sodybą Trakuose

Atsiliepimai apie Guogų sodybą Trakuose yra įvairūs ir priklauso nuo konkrečių situacijų. Vienas vartotojas skundėsi dėl įrangos nuomos trūkumų:

„issinuomavau terasai susukti metalinius polius nebuvau perspetas kad i tai neieina elektrinis suktuvas tai kaip juos tada sukti jei jo nera ????? sako suk su drele elektrine, , , tai kokia turi buti drele kad pasuktu toki sraigta i moli ???? pasakiau kad grazinsiu man toks aparatas ne pilnos komplektacijos netinka pinigu grazinti nesutiko teko nuomuotis kitoj firmoj kita su visa komplektacija uz 16 eu valanda arba 50 eu para…….. turime du įrangos tipus. Viename reduktorius eina kartu su elektrine pavara, kitame eina tik reduktorius ir elektrinę dalį reikia turėti savo.“

Šis atsiliepimas rodo, kad klientai ne visada būna patenkinti įrangos nuomos sąlygomis ir komplektacija.

Lietuvos Partizanų Kovos: Atminties Įamžinimas

2010 m. vasario 23 d. Seime atidaryta paroda, skirta paskutinio Aukštaitijos partizano Antano Kraujelio atminimui pagerbti. Tačiau paroda surengta nepaisant to, kad 1949-1952 m. A. Kraujelis nužudė 11 civilių žmonių.

„Lietuvos ypatingojo archyvo (LYA) dokumentuose, pažymėtuose grifu LYA, f. K-1, ap.58, b. 4778/3 rašoma: „1949 09 26 A. Kraujelis nušovė Utenos švietimo sk. vedėją B. Stasiulionį (t. 1, 1.76, priedas), 1949 11 05 A. Kraujelis nušovė L. Gečienę (t. 1, 1.101, 108-110, 118-110, priedas), 1949 12 06 A. Kraujelis nušovė apylinkės tarybos pirmininką L. Lapušauską ir jo žmoną Viktoriją (t. 1, 1.159, priedas), 1951 08 11 A. Kraujelis nušovė Anykščių rajono „Pergalės“ kolūkio pirmininką Rutkauską (t. 1, 1.224, 238-39, 280, priedas), 1951 12 2-3 A. Kraujelis dalyvavo nužudant Litvinavičių, Vrubliauską, Adamonienę ir pats nušovė komjaunuolę Šidlauskaitę (t. 2, 1.8-12, priedas), 1952 06 12 A. Kraujelis nušovė Molėtų rajono kolūkio pirmininką V. Utkiną ir sužeidė Aluntos skaityklos vedėją J. Sakalį (t.2., 1.219-220, 245, priedas), 1952 12 22 A. Kraujelis nušovė Molėtų rajono „Kaniūkų“ kolūkio pirmininką E. Satkūną (t.“

Tačiau Lietuvos politikai nieko nelaukia, jiems ir be jokių tyrimų aišku, kad A. Kraujelis yra lietuvių tautos didvyris, 1997 m. pripažintas kariu savanoriu, 1998 m. J. Jurgelio nuomone: „Tai darydamas A. Kraujelis ne kartą pažeidė Lietuvos Laisvės Kovų Sąjūdžio (LLKS) Baudžiamąjį statutą (statutas įsigaliojo 1949 m. spalio 10 d.). Statutas numatė, kad partizanai mirties bausme gali bausti tik valdžios pareigūnus, ypač žiauriai vykdžiusius okupacinės valdžios priemones. Tačiau pasigendama duomenų, kad A. Kraujelio nužudyti asmenys būtų vykdę kokias nors žiaurias priemones.

Lietuvos partizanai 1948 m.

KGB Agentai ir Partizanų Veikla

Vykdant Kremliaus direktyvas, 1945 m. ryšio su partizanais. su vieno partizanų dalinio vadovybe. pakvietė aplankyti jų stovyklą ir aptarti svarbius reikalus. kai kuriems partizanams kilo abejonės. o trys, nujausdami kažką negero, nėjo. “desantininkų” stovyklos pusėje trumpas automatų serijas. kovai ir pasitraukė. Netrukus stovykla buvo apsupta gausaus NKVD-istų būrio. Laimei, ji buvo jau tuščia.

savaitės. Tai buvo žiaurus vaizdas. medžių, nukapotomis galūnėmis, iš kūno išpjautais odos diržais. buvo išbadytos akys, o burnos užkimštos skudurais,. ir ūkininkas Bilskis, iš kurio “desantininkai” gavo daugiausia maisto. lavonas buvo pakabintas už kojų ant pušies šakos, o galva įkišta į didelį skruzdėlyną. miške prie šaltinėlio.

sukūrė Lietuvoje platų agentų tinklą. pradėjo masiškai verbuoti, šantažuoti, suiminėti ir kankinti Lietuvos žmones. Tai buvo pavojingos užmačios. Partizanų būriai dar tik kūrėsi. Mikuckis susirado majorą Pyragių. į specmokyklą. su juo atvirai ir net džiaugėsi, sutikęs bendramintį patriotą. Markulis buvo gimęs 1913 m. JAV, Pensilvanijoje. keturis metus mokęsis kunigų seminarijoje, bet dėl merginos ją metęs. Vedė. 1941 m. baigė Kauno universiteto medicinos fakultetą. jo uždarymo 1943 m. Buvo garbėtroška, siekė profesoriaus kėdės universitete. buvo vienintelis kelias į profesūrą. veikė kadriniai saugumo agentai. Ryšininkais taip pat dirbo saugumiečiai. prie pavergtos Tėvynės išlaisvinimo. pažįstamos Rožytė Preibytė ir Anelė Bubnytė. Suvalkijos. iš Erelio gavęs pasą, sėkmingai ryšininkavo Vilniaus ir Žemaitijos partizanams. Rožytė tuo metu jau slapstėsi. į Vilnių, kur galės ne tik ramiau gyventi, bet ir dirbti pogrindyje, - sutiko. paaiškėjo, Markulio agentas. įvairių žmonių, dirbančių Lietuvos labui. iš Aukštaitijos atvyko partizanų vadai Žalgiris ir Žaliaduonis. Naktį Rožytę pažadino kažkoks šurmulys. vadai. triukšmas ir šaudymas lauke. Šeimininkų kambaryje krata. surišo už nugaros rankas. Rožytės net nepaklausė, kas ji tokia. ji nustebo, pamačiusi, kad šeimininkė p. bet nusijuokė. Vadų čekistai nesuėmė, nes šie buvo atsargūs. susitikimo su Ereliu, vienas atsigulė, o kitas budėjo. įsitikino, kad Markulis - KGB agentas.

Žuvusiųjų Atminimas

1944 m. tolstančio fronto šūviai, vieną pavakarę į Marijampolės raj. Igliškėlių valsč. (greičiau - rusiškas. - Red.) Tą kalnelį sukūrė ne gamta, o žmonės. Dybakalnio kapinaitėse jau tarpukaryje nebuvo laidojama. ir pastatė metalinį kryžių. rusų kareivis. Tai padarė kažkokio baltaraiščio atvaryti čigonai. ... Sustojus sunkvežimiui, jo variklis tebedirbo. apsirengę vyrai. šalia Vilkauskų sodybos. Kitus du bėglius nusivijo kareiviai. grįžo tuščiomis. nutempė prie kapinaičių. žmonės išdrįso nueiti į kapinaites. lyg ir ateitininkų, pažymėjimas... kad leistų užmuštuosius palaidoti, bet leidimo negavo. išgulėjo iki vėlyvo payąsario. Iki 1989 m. slėpė Dybakalnis šią tragediją. Lietuvai ir tirpstant baimės ledams, prakalbo gyvi likę jos liudininkai.

labai išvargęs, visas šlapias ir purvinas vienas iš pabėgusių nuo mirties. Rutkauskai jo neišvijo ir neišdavė, padėjo atsigauti. nežinia. vėliau vadovavęs partizanų būriui ir žuvęs, o kitas pasitraukęs į užsienį. labai gražiai, su šilkiniais baltiniais. Žmonių pasakojimas pasitvirtino. 1989 m. jų pavadinimas “... ornamentuotus kukavinės pypkės fragmentus.

1944 m. ypatingojo būrio - štabas ir pradėjo savo kruviną darbą. jo. kankinami, o po to šaudomi ir užkasinėjami paupyje. buvo visai prie pat jų sodybos. o upė ir lieptelis - žemai. duobę, atrodo, kad ten buvo kariškių. nedaug. Duobės gylio iš kitos upės pusės nesimatė. Naktį prie upės girdėjosi šūviai. Kitą dieną duobės nebuvo. Ta vieta buvo užversta eglių ar kitų medžių šakelėmis. 23 valandą girdėjo šūvius. užmestą šakomis. buvo maistas. Suimtų vyrų buvo nemažai. Šaudė ne vieną dieną. kaip į Šmulkščio kluoną rusai nusivarė civilį lietuvį ir uniformuotą vokietį. Ten juos sušaudė. (NKVD pasienio kariuomenė) štabas. Jie žmones tardė, kankino ir šaudė. ten nušautas, Vaičiūnas nežino. Atsimena: slapstėsi du vokiečių kareiviai. Naktį jie ateidavo pas žmones prašyti duonos. Šmulkščio lauke. netoli šulinio, prie Sakalausko, pakrūmėj. įduba. su pusberniu Klemensu Kazlausku. buvo išvaryta į kitą pastatą - mūrelį. varė į šieninę - tokį pastatą prie gyvulių tvarto. Suimtųjų buvo daug. matė iškastą duobę prie Dovinės.

tags: #guogos #sodyba #trakuose