Gydymo Paskirties Patalpų Įrengimo Reikalavimai Lietuvoje

Šiame straipsnyje aptariami gydymo paskirties patalpų įrengimo reikalavimai, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos įstatymus, statybos techninius reglamentus ir higienos normas.

Geresnių medicinos prietaisų kūrimo paslaptis | Carla Zampaglione | TEDxSwinburne universitetas

Lietuvos žemėlapis

Teisiniai Pagrindai

Gydymo paskirties patalpų įrengimo reikalavimai remiasi šiais pagrindiniais teisės aktais:

  • Lietuvos Respublikos statybos įstatymu.
  • Lietuvos Respublikos turizmo įstatymu.
  • Lietuvos Respublikos Vyriausybės potvarkiais.
  • Statybos techniniais reglamentais (STR).
  • Respublikinėmis statybos normomis (RSN).
  • Higienos normomis (HN).
  • Elektros įrenginių įrengimo taisyklėmis.
  • Techniniu reglamentu „Liftai“.

Svarbiausi Statybos Techniniai Reglamentai (STR)

Šie STR yra ypač svarbūs:

  • STR 1.01.05:2002 „Normatyviniai statybos techniniai dokumentai“.
  • STR 1.05.06:2002 „Statinio projektavimas“.
  • STR 2.01.01(1):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Mechaninis patvarumas ir pastovumas“.
  • STR 2.01.01(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“.
  • STR 2.01.01(3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“.
  • STR 2.01.01(4):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Naudojimo sauga“.
  • STR 2.01.01(5):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Apsauga nuo triukšmo“.
  • STR 2.01.01(6):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“.
  • STR 2.01.03:2003 „Statybinių medžiagų ir gaminių šiluminių techninių dydžių deklaruojamosios ir projektinės vertės“.
  • STR 2.01.04:2004 „Gaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai“.
  • STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“.
  • STR 2.05.01:1999 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“.
  • STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“.
  • STR 2.08.01:2004 „Dujų sistemos pastatuose“.
  • STR 2.09.02:1998 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“.
  • STR 1.01.04:2002 „Statybos produktai. Atitikties įvertinimas ir „CE" ženklinimas“.
  • STR 1.03.01:2000 „Statybos produktų sertifikavimas“.
  • STR 1.03.02:2002 „Statybos produktų atitikties deklaravimas“.
  • STR 2.01.07:2003 „Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo“.
  • STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“.
  • STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“.
  • STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“.

Svarbiausios Higienos Normos (HN)

Šios HN yra ypač svarbios:

  • HN 47-1995 „Medicinos įstaigos“.
  • HN 15:2003 „Maisto higiena“.
  • HN 70-1997 „Gamybinės buities patalpos“.
  • HN 21:1998 „Bendrojo lavinimo mokyklos. Higienos normos ir taisyklės“.
  • HN 32:1998 „Darbas su videoterminalais. Saugos ir sveikatos reikalavimai“.
  • HN 74-1998 „Stomatologijos kabinetai, klinikos. Higienos normos ir taisyklės“.
  • HN 42:1999 „Gyvenamųjų ir viešosios paskirties pastatų mikroklimatas“.
  • HN 98:2000 „Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas. Apšvietos ribinės vertės ir bendrieji matavimo reikalavimai“.
  • HN 33-1:2003 „Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje. Matavimo metodikos bendrieji reikalavimai“.
  • HN 55-2001 „Viešieji tualetai“.
  • HN 102:2001 „Profesinio mokymo įstaigos. Higienos normos ir taisyklės“.
  • HN 109:2001 „Baseinai. Įrengimas, priežiūra ir kontrolė“.
  • HN 111:2001 „Internatinė mokykla specialiųjų poreikių vaikams. Higienos normos ir taisyklės“.
  • HN 75:2002 „Ikimokyklinio ugdymo įstaigos. Higienos normos ir taisyklės“.
  • HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“.
  • HN 25:1998 „Turgavietės. Higienos normos ir taisyklės“.
  • HN 35:2002 „Gyvenamosios aplinkos orą teršiančių medžiagų koncentracijų ribinės vertės“.
  • HN 36:2002 „Draudžiamos ir ribojamos medžiagos“.
  • HN 50:1994 „Visą žmogaus kūną veikianti vibracija. Didžiausi leistini dydžiai ir matavimo reikalavimai gyvenamuosiuose bei visuomeniniuose pastatuose“.
  • HN 65:2001 „Haloterapijos kameros. Įrengimas ir priežiūra“.
  • HN 66:2000 „Medicininių atliekų tvarkymas“.
  • HN 71:2003 „Soliariumai. Įrengimas ir eksploatavimas“.
  • HN 73-2001 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“.
  • HN 77:2002 „Radiacinė sauga ir kokybės laidavimas branduolinėje medicinoje“.
  • HN 79:1998 „Vaikų vasaros sveikatingumo stovyklos. Higienos normos ir taisyklės“.
  • HN 80:2000 „Elektromagnetinis laukas darbo vietose ir gyvenamojoje aplinkoje. Parametrų normuojamos vertės ir matavimo reikalavimai 10 kHz-300 GHz dažnių juostose“.
  • HN 82:2000 „Dantų protezų gamybos laboratorijų įrengimas ir priežiūra“.
  • HN 100:2000 „Bendrosios praktikos gydytojo kabinetas. Higienos normos ir taisyklės“.
  • HN 105:2001 „Polimeriniai statybos produktai ir baldinės medžiagos“.
  • HN 108:2001 „Sveikatos priežiūros įstaigų skalbinių skalbimo higienos reikalavimai“.
  • HN 117:2002 „Kirpyklos, kosmetikos ir tatuiruočių kabinetai, salonai. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės“.
  • HN 118:2002 „Apgyvendinimo paslaugų saugos sveikatai reikalavimai“.

Bendrieji Reikalavimai Patalpoms

Patalpų aukštis nuo grindų iki lubų turi būti ne mažesnis kaip 3 m, o pirtyse bei vandens ir kitokių procedūrų sveikatingumo kompleksuose - ne mažesnis kaip 3,3 m.

Techninių aukštų aukštis nenormuojamas, jeigu ten numatoma įrengti tik šiam Statiniui skirtas inžinerines sistemas, tačiau bet kuriuo atveju jų aukštis turi būti ne mažesnis kaip 1,6 m, o aptarnaujančiam personalui skirtuose takuose - ne mažesnis kaip 1,9 m (iki išsikišusių konstrukcijų apačios), praėjimo plotis turi būti ne mažesnis kaip 1,2 m.

Visuomeninės paskirties statinių sklypuose turi būti įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės.

Esminiai Reikalavimai Statiniams

Esminis reikalavimas turi būti užtikrinamas taikant įvairius projektavimo modelius (jei reikia, atliekant papildomus bandymus), įvertinus visus svarbiausius parametrus.

Skirtingos paskirties Statinių dalys ir patalpos tarpusavyje turi būti atskirtos nustatyto atsparumo ugniai ir konstrukcinio degumo klasės atitvarinėmis konstrukcijomis arba priešgaisrinėmis užtvaromis. Reikalavimai tokioms atitvarinėms konstrukcijoms bei priešgaisrinėms užtvaroms nustatomi atsižvelgiant į patalpų paskirtį, gaisro apkrovos tankį, Statinio atsparumo ugniai klasę bei konstrukcijos degumo klasę.

Reikalavimai priešgaisrinėms sienoms (ekranams) tarp atskirų ar sublokuotų Statinių pateikti STR 2.01.04:2004.

Ambulatorijų, poliklinikų ir gydymo įstaigų pastatus galima projektuoti ne aukštesnius kaip 9 aukštų. Įrengiant vaikų gydymo skyrius virš antro aukšto (ne aukščiau kaip penktame), būtina numatyti priemones evakuacijos kelių uždūmijimui išvengti.

Žmonių evakuacijos keliai turi užtikrinti saugią žmonių evakuaciją iš bet kurioje Statinio vietoje esančių patalpų.

Gaisrinė Sauga

Trijų aukštų ikimokyklinio amžiaus vaikų įstaigų pastatai turi būti ne mažesnio kaip I atsparumo ugniai laipsnio.

Kai ikimokyklinio amžiaus vaikų įstaigų pastate įrengiamos ir pradinių mokyklų klasės arba personalo gyvenamosios patalpos, minėtos patalpos turi turėti atskirą išėjimą į lauką. Didžiausias vietų skaičius pastate priklauso nuo jo atsparumo ugniai.

Vaikų poilsio stovyklų miegamuosius tikslinga sujungti į grupes po 40 vietų, turinčias atskirus evakuacinius išėjimus, vienam iš kurių leidžiama naudoti bendrą laiptinę.

Dengti II atsparumo ugniai laipsnio sporto paskirties Statiniai gali būti 2 aukštų, jeigu viršutiniame aukšte bus įrengtos tik pagalbinės paskirties patalpos. Kai sienos, kolonos, laiptai ir perdangos atitinka I atsparumo ugniai laipsnio pastatams keliamus reikalavimus, Statiniai gali būti iki 5 aukštų.

Atviruose ir dengtuose sporto paskirties statiniuose žiūrovų vietoms tribūnose įrengti naudojamų statybos produktų degumo klasės reikalavimai nekeliami. Draudžiama naudoti sintetines medžiagas, kurios degimo metu išskiria nuodingus produktus.

Po II ir III atsparumo ugniai laipsnių tribūnomis draudžiama įrengti Cg kategorijos pagal gaisro pavojų patalpas.

Priešgaisrinė uždanga turi nepraleisti degimo produktų ir turi būti už portalo angą platesnė 0,8 m bei aukštesnė 0,2 m. Tarp uždangos ir pastato konstrukcijų turi būti labirintiniai sandarintuvai, smėlio užtvaros ir pan. Priešgaisrinė uždanga turi nusileisti, veikiama savo svorio, ne mažesniu kaip 0,2 m/s greičiu.

Sandėliai, dirbtuvės, dekoracijų montavimo patalpos, dulkių šalinimo ir ventiliacijos kameros, portalo angos priešgaisrinės uždangos ir dūmų pašalinimo liukų valdymo įrenginių, akumuliatorinės, transformatorinės pastotės patalpos turi būti atskirtos 2 tipo priešgaisrinėmis sienomis ar 1 tipo priešgaisrinėmis pertvaromis ir 3 tipo perdangomis bei priešgaisrinėmis durimis.

Žiūrovų salės parterio, amfiteatro ir balkonų pakylų (grindų nuolydžio arba pakopų) karkasas turi būti iš ne žemesnės kaip A2-s1, d0 degumo klasės statybos produktų. Erdvę po pakylomis reikia suskirstyti diafragmomis į plotus, ne didesnius kaip 100 m2.

Scenos planšetę laikančios konstrukcijos turi būti iš ne žemesnės kaip A2-s1, d0 degumo klasės statybos produktų.

Scenos denginyje turi būti įrengti liukai dūmams pašalinti. Dūmų šalinimo liukai turi būti valdomi nuo scenos planšetės, iš gaisrinio posto ir liukų mechanizmų valdymo patalpos. Virš dūmų liukų anstatas daromas iš ne žemesnės kaip A2-s1, d0 degumo klasės statybos produktų, o vožtuvai - B-s1, d0.

Krėslai, kėdės ir suolai žiūrovų salėse (išskyrus balkonus ir ložes, ne daugiau kaip 12 vietų) turi būti pritvirtinti prie grindų.

Archyvų ir knygų saugyklos turi būti suskirstytos 1 tipo priešgaisrinėmis pertvaromis į skyrius, ne didesnius kaip 600 m2 ploto, turinčius ne mažiau kaip 2 evakuacinius išėjimus.

Archyvų ir bibliotekų saugyklose, didesniuose kaip 36 m2 sandėliuose, jei nėra langų, būtina įrengti dūmų šalinimo kanalus, kurių skerspjūvio plotas turi būti ne mažesnis kaip 0,2% patalpos ploto.

Asg, Bsg kategorijų pagal sprogimo ir gaisro pavojų parduotuves, prekiaujančias lengvai užsiliepsnojančiomis medžiagomis bei degiais skysčiais (tepalais, dažais, skiedikliais ir kt.), reikia įrengti atskiruose pastatuose.

Sandėlius reikia suskirstyti į sekcijas 1 tipo priešgaisrinėmis pertvaromis, kad jų plotas būtų ne didesnis kaip 700 m2. Kiekvienoje sekcijoje leidžiama įrengti vielinio tinklo arba kitokias pertvaras ne iki pat lubų. Iš mažesnių kaip 50 m2 sandėlių, turinčių išėjimus į koridorių, dūmų pašalinimą leidžiama numatyti pro langus, įrengtus koridoriaus gale.

Stočių pastatuose pusė laiptinių, skirtų žmonėms evakuotis, privalo turėti natūralų apšvietimą pro angas išorinėse sienose.

I atsparumo ugniai laipsnio pastatuose leidžiama įrengti atvirus laiptus, jei pastatas ne didesnis kaip 8 aukštų, o patalpa, kurioje tokie laiptai įrengti, atskirta nuo koridorių ir kitų patalpų priešgaisrinėmis pertvaromis. Kai visame pastato tūryje įrengiama automatinė gaisro gesinimo sistema, atviras laiptines atskirti priešgaisrinėmis pertvaromis nebūtina, jei neviršijamas gaisrinio skyriaus plotas.

Išvados

Gydymo paskirties patalpų įrengimas yra griežtai reglamentuotas procesas, kurio metu būtina laikytis daugybės įstatymų, reglamentų ir normų. Tai užtikrina saugią ir sveiką aplinką tiek pacientams, tiek personalui.

tags: #gydimo #paskirties #patalpu #irengimo #reikalavimai