Šiame straipsnyje aptarsime oftalmologų teikiamas paslaugas, galimas kompensacijas ir reabilitaciją po gydymo Lietuvoje. Taip pat panagrinėsime dažnai pasitaikančius mitus apie akių korekciją lazeriu.
Akių patikrinimas
Antra nuomonė dėl gydymo
Turite teisę kreiptis į Nacionalinį vėžio institutą (NVI) ir prašyti nemokamos antros nuomonės iš kito gydytojo onkologo. Šią paslaugą suteiktų visa multidisciplininė komanda (chirurgai, radiologai, chemoterapeutai ir pan.). Ši paslauga yra pradėta teikti NVI prieš kelis mėnesius. Siūloma pasiskambinti į NVI registratūrą ir užsiregistruoti.
Siuntimas į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą (NDNT)
Jeigu neseniai buvo atlikta operacija ir turite nedarbingumo pažymėjimą, turite teisę kreiptis į Jus gydantį gydytoją pateikiant laisvos formos prašymą dėl siuntimo į NDNT darbingumo lygiui nustatyti. Gydantis gydytojas, nustatęs diagnozę ir atsižvelgęs į tai, kad po taikyto gydymo ir (ar) medicininės reabilitacijos išlieka organizmo funkcijų sutrikimų, kurie yra patvirtinti instrumentiniais, klinikiniais laboratoriniais ir (ar) kitais tyrimais, parengia ir įteikia asmeniui siuntimą į NDNT.
Pažymėtina, kad gydytojas siuntimo nerengia jeigu nebaigtas asmens gydymas, nenustatyta aiški diagnozė arba neišnaudotos visos medicininės reabilitacijos priemonės.
Darbingo amžiaus asmuo, kurio darbingumas yra sutrikęs ir panaudotos visos galimos medicininės priemonės bei jo sveikatos būklė atitinka darbingumo lygio nustatymo kriterijus, gydytojų konsultacinės komisijos siunčiamas darbingumo lygiui nustatyti į NDNT ne vėliau kaip po 122 kalendorinių dienų, jeigu darbingumas buvo sutrikęs nepertraukiamai.
Tai reiškia, kad jeigu asmeniui buvo tęsiamas nedarbingumo pažymėjimas ilgą laiką, jis privalo būti siunčiamas į NDNT, tačiau tai nepaneigia galimybės siųsti asmenį ir tuo atveju, kai nedarbingumo pažymėjimas buvo tęsiamas trumpesnį laiką, jeigu asmuo atitinka siuntimo į NDNT sąlygas ir kriterijus.
Slauga ir kompensacijos senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems asmenims
Senatvės pensinio amžiaus sulaukęs asmuo gali kreiptis į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą dėl specialiųjų poreikių nustatymo. Tokiu atveju, turite kreiptis į Jus gydantį gydytoją, kuris nustatęs, kad taikant gydymą ir (ar) medicinines reabilitacijos priemones išliko organizmo funkcijų sutrikimų, parengs Jums siuntimą į NDNT ir kitus reikalingus medicininius dokumentus. NDNT spręs dėl specialiųjų poreikių nustatymo. Nustačius spec. poreikius asmuo galės kreiptis į savivaldybės socialinės paramos skyrių dėl išlaidų tikslinės kompensacijos.
Asmenys, sukakę senatvės pensijos amžių, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis turi teisę gauti slaugos išlaidų tikslinę kompensaciją. Kompensacijos dydis priklauso nuo nustatyto slaugos lygio:
- Asmenims, kuriems nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis, - 2,6 tikslinių kompensacijų bazės dydžio (2,6 x 114 EUR=296,40 EUR).
- Asmenims, kuriems nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis, - 1,9 tikslinių kompensacijų bazės dydžio (1,9 x 114 EUR=216,60 EUR).
Asmenims, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos buvo nustatytas darbingumo lygis, NDNT nustatys neterminuotą specialiųjų poreikių lygį. Jei tokio asmens darbingumo lygis buvo 0-30 proc., jam bus nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, jei 35-55 - vidutinių.
Vienkartinė išmoka
Vienkartinę pašalpą galėtumėte gauti tuo atveju jeigu Jūsų vidutinės mėnesio pajamos ne didesnės kaip 2,5 VRP dydžio (305 Eur) ir tik medikamentinio, operacinio ar reabilitacinio gydymo išlaidoms, kurios viršija 0,3 VRP (41 Eur) dydį, arba vienkartinio pobūdžio išlaidas, kurios viršija 0,5 VRP (61 eur) dydį, kompensuoti.
Pažymėtina, jog reikalingus dokumentus iš asmens sveikatos įstaigos galite gauti bendrąja tvarka kreipęsi į Jus gydantį gydytoją. Registracijai siuntimas nėra reikalingas.
Vienkartinė tikslinė pašalpa Šakių rajono savivaldybėje
Gyvenantiems Šakių rajono savivaldybėje vienkartinė tikslinė pašalpa gali būti skiriama ligos, operacijos ar traumos atvejais. Operacijos ar traumos atveju pašalpa gali būti skiriama, jeigu dėl jos kreipiamasi ne vėliau kaip per 6 mėnesius po operacijos ar traumos. Pašalpos dydis - Iki 6 BSI (228 Eur).
Vienkartinė tikslinė pašalpa Tauragės rajono savivaldybėje
Tauragės rajono savivaldybėje gyvenantiems asmenims susirgus ar sergantiems onkologine liga gali būti skiriama vienkartinė tikslinė pašalpa, jeigu per 6 mėnesius iki kreipimosi ar kreipimosi metu buvo ar yra taikomas aktyvus gydymas (atlikta operacija, taikomas spindulinis ar chemoterapinis gydymas), o vidutinės vieno bendrai gyvenančio asmens ar vieno gyvenančio asmens pajamos per mėnesį neviršija 3 VRP (366 Eur).Vienkartinės tikslinės pašalpos dydis - iki 15 BSI (570 Eur).Vienkartinė tikslinė pašalpa skiriama vieną kartą per kalendorinius metus.Prašymai-paraiškos teikiami asmeniškai, paštu, elektroniniu būdu, kai valstybės elektroninės valdžios sistemoje teikiama elektroninė paslauga arba per įgaliotą asmenį.
Pažymėtina, jog reikalingus dokumentus iš asmens sveikatos įstaigos galite gauti bendrąja tvarka kreipęsi į Jus gydantį gydytoją. Registracijai siuntimas nėra reikalingas.
Reabilitacija po gydymo
Nebūtinai, toks gydymas galėtų būti skiriamas įvertinus paciento sveikatos būklę ir išlikusius sutrikimus po atliktos operacijos, taip pat onkologinės ligos daromą įtaką sveikatai.
Taip, toks gydymas pakartotinai galėtų būti skiriamas įvertinus paciento sveikatos būklę ir išlikusius sutrikimus po atliktos operacijos, taip pat onkologinės ligos daromą įtaką sveikatai. Norint pasinaudoti šia galimybe reikėtų kreiptis į Jus gydantį šeimos gydytoją, kuris siunčia konsultuotis su gydytoju reabilitologu ir vadovaujantis jo išvada bei įvertintus reabilitacinio gydymo tikslingumą, pacientui paskiriama ambulatorinė (savarankiškai atvykstant į paskirtas procedūras sveikatos priežiūros įstaigoje), pakartotinė ar palaikomoji reabilitacija.
Pakartotinė reabilitacija priklauso pirmuosius 3 metus po Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos nustatyto darbingumo sumažėjimo ar specialių poreikių padidėjimo, asmenims, kuriems nustatytas 0-25 proc. darbingumo lygis, tačiau tik dėl tų ligų diagnozių, kurios išvardintos sveikatos apsaugos ministro įsakymo Nr. V-50 „Dėl medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo organizavimo” 4.1 punkte.
Pradedant ketvirtais metais po nustatyto darbingumo sumažėjimo pripažinimo, pagal 4.1 punkte nurodytas diagnozes ir esant 0-25 proc. darbingumo lygiui, gali būti skiriama palaikomoji reabilitacija. Pakartotinės (ar palaikomosios) reabilitacijos paslaugos, ir maitinimo, pragyvenimo išlaidos yra apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis (toliau - PSDF).
Jeigu Jūsų diagnozė nepriskiriama prie tų dėl kurių skiriama pakartotinė ir vėliau palaikomoji reabilitacija, gydytojas gali skirti tik ambulatorinę reabilitaciją, tačiau esant Jūsų pageidavimui numatytos medicininės paslaugos galėtų būti teikiamos ir stacionarinėmis (sanatorinėmis) sąlygomis, bet apgyvendinimo ir maitinimo išlaidos nebūtų kompensuojamos iš PSDF lėšų, todėl už tas paslaugas tektų sumokėti pačiam.
Vaistų kompensavimas
Labai reta būkle sergančiam PSD apdraustam asmeniui, gali būti kompensuojamos tik visus 5 kriterijus atitinkančio vaisto įsigijimo išlaidos:
- Per metus tokių atvejų Lietuvoje diagnozuojama ne daugiau 14 (ne daugiau kaip vienas naujai diagnozuotas atvejis 200 000 Lietuvos Respublikos gyventojų per metus);
- Vaistas turi turėti registruotą indikaciją būklei, kuria serga pacientas arba tarptautinėje mokslinėje literatūroje / oficialiai skelbiamose tarptautinėse gydymo rekomendacijose (metodikose, gairėse) pateikiami šio vaisto tinkamumą paciento būklei gydyti patvirtinantys duomenys;
- Pacientą gydančių gydytojų konsiliumo nuomone konkretus vaistas gali pailginti šio paciento išgyvenamumą ARBA sumažinti neįgalumą (ar neleisti neįgalumui didėti);
- Gydytojų konsiliumo nuomonė atitinka oficialiai skelbiamus duomenis apie vaistinio preparato įtaką išgyvenamumo pailginimui ARBA neįgalumo sumažinimui (ar jo nedidėjimui);
- Pacientas sutinka būti gydomas šiuo vaistu.
Sprendimas priimamas per 10 darbo dienų. Dokumentus komisijai pateikia tik gydytojai (ne pacientai ir ne pacientų organizacija).
Dalyvaujant klinikiniuose tyrimuose vaistas pacientui skiriamas nemokamai. Tyrimą vykdanti farmacijos kompanija privalo pacientui, kuriam tiriamasis vaistas yra efektyvus, šį vaistą nemokamai tiekti ir pasibaigus klinikiniam tyrimui tol, kol vaistas bus pradėtas kompensuoti paciento valstybėje.
Taip pat galima nemokamai gauti vaistą dalyvaujant „vilties programose“. Jos skirtos pacientams, sergantiems retomis arba gyvybei grėsmę keliančiomis ligomis, kurie negali dalyvauti klinikiniame tyrime, o kitų gydymosi alternatyvų nėra.
Pacientas gali dalyvauti tokioje programoje tik tuomet, kai išpildomos visos 4 sąlygos:
- Vaistą gaminanti farmacijos kompanija sutinka pacientą įtraukti į vykdomą vilties programą (taip pat vadinama „compassionate use programa“);
- Pacientas negali būti įtrauktas į Lietuvoje vykstantį klinikinį tyrimą, o alternatyvūs gydymo būdai yra nekompensuojami;
- Gydytojas nusprendžia, kad toks gydymas būtinas ir gydymo įstaigos etikos komisija pritaria tokiam gydymo būdui;
- Pacientas sutinka būti gydomas šiuo vaistu.
Reikia suprasti, kad vaisto veiksmingumas ir saugumas nėra galutinai įrodytas. Galimas vaisto šalutinis poveikis. Vaistų gavimo procedūra gali užtrukti. Teisinė atsakomybė už tokio vaisto vartojimą tenka skiriančiam gydytojui.
Ketvirtas scenarijus - labai retai taikomas vaisto kompensavimas pagal nenumatytų atvejų kriterijus. Taikomas tik pacientams, kurie gydomi Nacionaliniame vėžio institute, Santaros klinikose arba Kauno klinikose.
Kiek žmonių nešioja akinius?
Lietuvos statistikos šiuo klausimu nėra. Užtat Amerikos regėjimo tarybos duomenimis, apie 75 proc. suaugusiųjų nešioja arba akinius, arba kontaktinius lęšius. Kita vertus, ir Lietuvos gydytojai muša pavojaus varpais, nes kasmet daugėja ir blogai matančiųjų, ir jaunėja jų amžius.
Medicinos diagnostikos ir gydymo centro, įsikūrusio V.Grybo g., Vilniuje, akių ligų gydytojai spalio mėnesį skelbia gero regėjimo mėnesiu ir kviečia pasirūpinti savo akių sveikata, apsilankyti pas akių gydytoją, saugoti savo akis.
Akių ligos ir būklės, bloginančios regėjimo aštrumą
Dažniausios akių ligos yra trumparegystė, toliaregystė ir astigmatizmas. Tai refrakcijos ydos, kurios pasireiškia dėl to, kad šviesios spinduliai susikerta ne akies tinklainėje, o prieš ją (trumparegystė) arba už jos (toliaregystė). Dėl astigmatizmo daiktų ir vaizdo kontūrai matomi neryškiai, nes iš vieno taško atėjęs spindulių pluoštas nesusikerta viename tinklainės taške.
Nemažai vyresnio amžiaus žmonių akinius nešioja dėl presbiopijos. Tai natūralus reiškinys, dėl kurio maždaug nuo 40-ties metų visiems žmonėms sunkiau ryškiai matyti iš arti. Presbiopija nėra liga, o amžiaus nulemtas procesas, kai metams bėgant lęšiukas tampa kietesnis, mažiau elastingas, ir tai trukdo jam išsigaubti, t. y. užtikrinti gerą matymą iš arti.
Ką daryti, jei nenorite nešioti akinių?
Šiai laikais akinių pasiūla didžiulė ir kiekvienas gali pasirinkti tinkamiausius. Akiniai tampa ne tik būtina matymo priemone, bet ir madingu aksesuaru. Tačiau nemažai žmonių dėl įvairiausių priežasčių nenori nešioti akinių ar lęšių. Jiems gydytojai pataria atlikti regos korekciją lazeriu. Tai šiuo metu pats populiariausias būdas ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, kuris leidžia žmonėms, sergantiems trumparegyste, toliaregyste ir astigmatizmu, taip pat vyresniems, kuriems akys nusilpo dėl presbiopijos, atkurti regėjimo aštrumą.
Akių operacijos lazeriu atliekamos jau apie 30 m. Beje, oftalmologija buvo pirmoji medicinos sritis, kurioje buvo panaudotas lazeris. Tai buvo 1965-aisiais. Be abejo, per tą laiką ir patys lazeriai, ir technologijos ištobulėjo. Tačiau mitų apie šį lazerinį gydymo būdą vis dar sklando nemažai.
Mitas Nr. 1 - akių korekcija lazeriu labai skausminga
Netiesa. Akių korekcija lazeriu yra visiškai neskausminga procedūra, jos metu pacientas gali jausti švelnų prisilietimą prie akies, paspaudimą. Galimi nemalonūs pojūčiai visiškai numalšinami specialiais lašais. Po akių korekcijos geras matymas atkuriamas jau per 12 val., nors tai labai individualu. Iš karto po operacijos matymas būna tarsi pro rūką, gali peršėti akis. Įprastai tai trunka kelias valandas arba kiek ilgiau ir priklauso nuo regos korekcijos lazeriu metodo, taikyto kiekvienu individualiu atveju.
Mitas Nr. 2 - stiprios trumparegystės lazeriu koreguoti negalima
Netiesa. Korekciją lazeriu galima atlikti ir esant didelio laipsnio trumparegystei, t. y. pacientams, kurių refrakcijos yda yra -6 dioptrijos ir daugiau. Netgi esant -12 dioptrijų galima regos korekcija lazeriu, tačiau ragenos storis turėtų būti pakankamas šiai operacijai atlikti. Kuo storesnė ragena, tuo lazerinės korekcijos metodas tinkamesnis žmogui. Be to, svarbu, ar nėra ektazinių ragenos pakitimų (patologinių išplonėjimų), ar pacientas neserga keratokonuso liga (kuriai būdingas ragenos formos kitimas ir plonėjimas), taip pat svarbu, ar sveikos kitos akies struktūros. Kitas svarbus dalykas - matymas turėtų būti stabilus ne mažiau kaip vienerius metus. Saugūs turėtų būti ir kiti ragenos parametrai. Todėl galutinis atsakymas į klausimą, kokiais atvejais galima lazerinė korekcija, būna aiškus tik atlikus specialų išsamų akių ištyrimą.
Taigi kiekvienas pacientas individualus, o kiekvienas atvejis išskirtinis. Todėl prieš procedūrą būtina gydytojo apžiūra, kuris ir atsakys į visus pacientams rūpimus klausimus.
Mitas Nr. 3 - po operacijos gresia komplikacijos, netgi apakimas
Kaip ir kiekvienos operacijos metu, atliekant regos korekciją lazeriu, išlieka komplikacijų tikimybė. Tačiau svarbu žinoti, kad jos pasireiškia labai retai - vienam pacientui iš tūkstančio. Kai kuriems pacientams (maždaug penkiems iš šimto) gali būti reikalingas gydymo efekto sustiprinimas, kuris paprastai atliekamas po 6 mėnesių.
Apakimas po lazerinės korekcijos negresia - šiuolaikinės technologijos leidžia labai preciziškai atrinkti tinkamus operacijai pacientus ir saugiai atlikti pačią procedūrą. Be to, ir įranga, t. y. lazeris, turi apsaugos mechanizmų, iki minimumo sumažinančių procedūros nepageidaujamų poveikių tikimybę. Be abejo, kaip ir bet kurios kitos operacijos, regos korekcijos lazeriu sėkmė labai priklauso nuo gydytojo patirties ir įrangos, kuria operuojama. Tuo reikėtų pasidomėti. Pvz., Medicinos diagnostikos ir gydymo centre patyrę gydytojai regos korekcijas atlieka pažangiausiu visame Baltijos regione lazeriu (daugiau informacijos www.medcentras.lt). Tokią įrangą naudoja JAV, Šveicarijos, Vokietijos akių ligų klinikos.
Mitas Nr. 4 - lazerinė akių korekcija nėra ilgaamžė, vis tiek prireiks akinių ar pakartotinos operacijos
Netiesa. Regos korekcijos lazeriu procedūros rezultatai yra ilgalaikiai. Kitas dalykas, kad metams bėgant operuotoje akyje vystosi tokie pat fiziologiniai procesai kaip ir neoperuotose akyse, t. y. atsiranda presbiopija. Taip pat metams bėgant gali atsirasti lęšiuko, tinklainės ar nervinių skaidulų patologinių pakitimų, kurie nėra susiję su korekcija lazeriu ir visiškai nereiškia, kad procedūra buvo neveiksminga. Tai, kaip jau minėta, senėjimo ar kitų patologinių procesų akyse pasekmės.
Mitas Nr. 5 - nėra aišku, kaip lazerinės akių korekcijos padariniai atsilieps senatvėje, atlikta per mažai tyrimų
Pacientai, kuriems lazerinė korekcija atlikta prieš 20-30 metų, dabar yra 50-70 metų. Jie serga tokiomis pat akių ligomis kaip ir pacientai, kuriems korekcija neatlikta. Svarbu suprasti, kad procedūros metu pakeičiama ragenos laužiamoji galia, t. y. akies optika ir jos stiprumas suderinamas su akies ilgiu. Pati procedūra neprovokuoja kitų akies ligų (šias ligas, kaip jau minėta, provokuoja amžiaus nulemti pakitimai, kurie vyksta neatsižvelgiant į tai, daryta regos korekcija lazeriu ar ne).
Lazerinės akių korekcijos etapai
Pasaulyje kasmet galimybe koreguoti regėjimą lazeriu pasinaudoja apie 6 mln. žmonių. Atlikta šimtai tyrimų, įrodančių, kad tinkamai atlikta procedūra yra saugi, o rezultatai ilgalaikiai. Jei būtų priešingai, ši operacija paprasčiausiai nebūtų atliekama - neveiksmingas gydymas negalėtų būti gyvybingas tiek metų. Nemažai akių gydytojų gerą regėjimą susigrąžino lazeriu. Tai taip pat yra argumentas skeptikams ir tiems, kurie dar tiki mitais.
Mitas Nr. 6 - visi lazeriai vienodi
Netiesa. Klaidinga manyti, kad vienu lazeriu galima atlikti akių, ginekologines, grožio ar kitas procedūras. Lazeriai skirtingi ne tik kiekvienai procedūrai, bet ir toje pačioje srityje, pvz., oftalmologijoje, gali būti naudojami įvairios paskirties lazeriai. Lazerinei regos korekcijai taikomi lazeriai tarpusavyje skiriasi technologinėmis galimybėmis ir darbo greičiu.
Svarbiausi reikalavimai lazeriui - greitis, tikslumas, saugumas. Pvz., atliekant regos korekciją greitesniu lazeriu, dėl didelio greičio ragenos audinys veikiamas labai trumpai. Tai apsaugo jį nuo išdžiūvimo ir pagreitina gero regėjimo atkūrimo procesą. Jeigu gydymas lazeriu užtrunka per ilgai, ragena procedūros metu džiūva - mažėja gydymo tikslumas, regėjimo korekcija gali būti netiksli.
Tačiau vien didžiuliu greičiu norimas rezultatas nepasiekiamas. Svarbu, kad būtų įdiegta lazerio srauto reguliavimo sistema, kuri, atliekant regos korekciją, užtikrintų tobulą greičio ir tikslumo kombinaciją. Kad procedūra būtų saugi, lazeris turi tiksliai pataikyti į norimą akies vietą, kad gebėjimas matyti pagerėtų. Todėl saugiai atlikti procedūrai labai svarbu tikslus lazerio centravimas ir nuolatinis akies padėties nustatymas - juk akis nuolat juda. Visa tai gali užtikrinti pažangi technika (pvz., esanti Medicinos diagnostikos ir gydymo centre).