Kaupiamosios lėšos daugiabučiuose namuose yra svarbus finansinis instrumentas, leidžiantis užtikrinti pastato priežiūrą, remontą ir atnaujinimą. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip veikia kaupiamųjų lėšų sistema Lietuvoje, kokie teisės aktai ją reglamentuoja, ir kaip nustatomi tarifai. Taip pat panagrinėsime nuomininkų ir savininkų atsakomybę, susijusią su kaupiamosiomis lėšomis.
Teisinis reglamentavimas
2015 m. balandžio 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 390, kuriame numatyta, kad kaupiamosios lėšos - tai gyventojų sutaupyti (sukaupti) pinigai planuojamiems namo atnaujinimo (remonto) darbams. Šis nutarimas reglamentuoja butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimą, dydžio apskaičiavimą ir sukauptų lėšų apsaugos tvarką.
Vyriausybės nutarimas yra tik įstatymų lydimasis aktas, kuris privalo atitikti įstatymą ir, juo labiau, kodifikuotą įstatymą. Net pačiame nutarime nurodyta, kad lėšos turi būti skirtos bendrojo naudojimo objektų remontui.
Kaupiamųjų lėšų tarifų nustatymas
Kaupiamųjų lėšų poreikis nustatomas įvertinus namo būklę ir bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) darbų poreikį, pagrįstą privalomaisiais reikalavimais. Bendrijai priklauso daug namų, visi jie skirtingo ploto ir skirtingos techninės būklės, yra modernizuoti (atnaujinti, renovuoti) ir ne.
Kyla klausimas, ar kaupiamasis mokestis turėtų būti individualus kiekvienam namui, atsižvelgiant į namo techninę būklę, balsuojant namo bendrasavininkams? Taip pat svarbu, ar yra reglamentuota, kad gyvenamųjų patalpų savininkams ir negyvenamųjų patalpų (garažų) savininkams taikomas kaupiamųjų įnašų mėnesinis dydis (tarifas) turi būti skirtingas.
Mėnesinis kaupiamųjų lėšų dydis nėra siejamas su savininko nuosavybės teise valdomo turto verte, bet yra daug kitų dalykų, į kuriuos būtina atsižvelgti nustatant mėnesinį kaupiamųjų įnašų dydį. Visi mokesčiai priskaitomi proporcingai pagal plotą. Jeigu kalbame apie garažus, esančius pastate, gali būti, kad butų savininkai kaupia tokiems darbams, kuriems garažų savininkai kaupti neturi ir atvirkščiai.
Minimalūs tarifai
Pagal Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašą bendrijai neturint ilgalaikio plano (namas 2019 m statybos), privalomasis kaupimas nuo taikyti minimalaus 0,05 Eur/kv. m/mėn. turi būti padidintas iki 0,092 €/m² per mėnesį kai namo plotas > 3000 m², iki kol bus parengtas ilgalaikis planas.
Vyriausybė yra nustačiusi minimą kaupimo dydį, tačiau dauguma savininkų gali patvirtinti kaupti nenumatytiems atnaujinimo darbams daugiau nei minimumas. Jeigu norėtumėte rinkti daugiau nei nustatytas maksimalus dydis, reikalingas gyventojų sutikimas.
Pavyzdžiai tarifų
| Namo naudingasis plotas | Minimalus tarifas (Eur/kv. m) |
|---|---|
| Iki 3 000 kv. m | 0,05 |
| 3 000 kv. m ir daugiau | 0,03 |
Nuomininko ir savininko atsakomybė
Nuomininko atsakomybės apibrėžiamos nuomos sutartyje. Dažniausiai būsto savininkas atsakingas už kaupimo lėšas (remonto ir atnaujinimo fondą) bei šilumos punkto ar kitų techninių įrenginių priežiūrą, nebent sutartyje būtų nurodyta kitaip.
Nuomininkas paprastai moka tik už komunalines paslaugas, kurių reikia kasdieniniam būsto naudojimui (pvz., elektra, vanduo, šildymas pagal skaitliuką). Jei sutartis numato kitus įsipareigojimus, būtina tai atidžiai peržiūrėti ir tartis su savininku dėl konkrečių sąlygų.
Sutartyje sutarties šalys gali susitarti ir kitaip ir to kodifikuotas įstatymas nedraudžia padaryti. Reikia vertinti nuomos sutarties sąlygas, t. y. kas konkrečiai jose susitarta. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartyse praktikoje sutarties šalys gali susitarti labai įvairiai. Dėl to gali būti, kad Jums teks už šias paslaugas mokėti. Tačiau bendrasis principas išlieka sutarties šalių valia sudarant nuomos sutartį.
Jeigu nebuvo susitarta, tuomet nuomotojas privalo užtikrinti tinkamą gyvenamojo namo, kuriame yra išnuomota gyvenamoji patalpa, naudojimą, teikti nuomininkui už mokestį sutartyje numatytas būtinas komunalines paslaugas arba užtikrinti jų teikimą, užtikrinti daugiabučio namo bendro turto ir komunalinių paslaugų teikimo įrangos, esančios name, remontą.
Techninė priežiūra ir šilumos punkto priežiūra yra einamosios išlaidos, ir jos dengiamos nuomininko. Įrangos remontas nepateks į komunalines paslaugas. Kaupiamosios lėšos priskirtinos remonto išlaidoms, kurias dengia būsto savininkas. Tačiau, kaip minėta, praktikoje ir sutartyse ne visada šalys būtent taip gali susitarti.
Ilgalaikis planas ir kaupiamieji įnašai
Visuotiniame ataskaitiniame bendrijos narių susirinkime balsų dauguma patvirtintas kaupiamųjų lėšų tarifas, kuris žymiai viršija LR Vyriausybės patvirtintus mažiausius kaupiamojo fondo tarifus. Kaupiamojo fondo tarifas patvirtinamas be daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo plano (ilgalaikio plano). Kyla klausimas, ar namo pirmininkas gali teikti tvirtinimui ir ar gali būti patvirtintas kaupiamojo fondo tarifas nepateikus patvirtinto ilgalaikio plano?
Ilgalaikis planas sudaromas privalomiesiems darbams, o kaupiamųjų įnašų minimalų ir maksimalų dydį nustato Vyriausybė.
Jeigu visuotinis butų savininkų susirinkimas priėmė sprendimą rinkti kaupiamas lėšas pagal ilgalaikį planą namo nebūtiniems remonto darbams atlikti, tačiau informacija apie planą, dalyvavusius asmenis ir protokolas nėra prieinami, toks sprendimas gali būti ginčijamas. Jeigu tokia piniginė našta yra nepakeliama, reikėtų kreiptis į bendrijos valdybą ir ieškoti kompromiso.
tags: #gyvenamojo #namo #kaupiamosios #lesos