Daugiabučių namų bendrijos (DNSB) Lietuvoje - tai organizacijos, skirtos valdyti ir prižiūrėti daugiabučius namus, užtikrinti jų gyventojams patogų ir saugų gyvenimą. Tačiau realybė dažnai skiriasi nuo idealo, o bendrijų veikla susiduria su įvairiais iššūkiais. Šiame straipsnyje apžvelgsime dažniausiai pasitaikančias problemas, remdamiesi konkrečiais pavyzdžiais, susijusiais su Klaipėdos miesto bendrija "Smiltelė" ir kitomis Lietuvos bendrijomis.
Rūsių problemos: nuo degalų saugyklų iki žiurkių prieglaudų
Viena iš dažniausiai pasitaikančių problemų daugiabučiuose namuose - netvarka rūsiuose. Rūsiuose vieni laiko uogienes, kiti - dviračius, treti - kanistrą degalų, dar kiti - šiukšles.
Tokia ne vieno uostamiesčio gyvenamojo namo realybė - daugiabučio rūsyje - degalų saugykla. Klaipėdietė Angelė pasakojo pašiurpusi, kai vieną rytą pamatė kaimynus, kurie iš rūsio tempė kanistrus, iš jų sklido benzino kvapas. „Nesuprantu, kodėl žmonės tai kaupia ir neišmeta? Sunku patikėti, bet gyvename kaip ant parako statinės. Juk jie puikiai žino, kad degalų laikyti daugiabutyje negalima, tačiau net nesislepia.
Specialistės teigimu, per daugiau nei 20 metų, kiek ji dirba šiose pareigose, rūsiuose dėl laikomų degiųjų medžiagų gaisrų nebuvo kilę. „Protingi žmonės reaguoja į pastabas ir supranta, kad tokiems daiktams daugiabučio namo rūsys - ne vieta. Tačiau yra tokių, kuriems nieko neišaiškinsi.
Vis dėlto tvarkingesni jie ne visur. „Smarvė ir netvarka ten tvyro jau daug metų, įeiti neįmanoma, jau nekalbant, kad ten galėtume pasidėti kokius nors buities daiktus. Sandėliukų durys išlaužytos.
Blogiau nei katės ir jų nešiojamos blusos turbūt yra tik žiurkės. Ryšininkų gatvės gyventojas Dainius pasakojo, kad prieš porą metų rūsyje apsigyveno šie graužikai. „Įeidavau į rūsio patalpas, o jos žiūrėdavo snukius iškišusios. Žiurkės daugiabutyje apsigyveno, nes jame gyventojai šiukšles pylė į atliekų šachtas. „Ko daugiau bereikėjo? Šilta, yra maisto, taip mūsų namo rūsys tapo puikiausia žiurkių prieglauda.
Namų bendrija „Smiltelė“ vienija 29 uostamiesčio daugiabučius, nemažai jų - naujesnės statybos. Tokiuose namuose rūsių ar sandėliukų nėra, tik techniniai koridoriai. „Pas mus bendrijoje niekam oficialiai nepriklauso sandėliukai rūsiuose. „Nors dar prieš keletą metų skųsdavosi, kad vienas ar kitas kaimynas turi pasidėjęs bakelį benzino.
Jei gyventojai nepatenkinti dėl nešvaros rūsiuose, dėl ten atsiradusių parazitų ar kačių, jie turi kreiptis į namų administratorių.
Patikrinti rūsį galima tik tada, kai yra signalas iš pačių gyventojų. Tada reaguoja atitinkamos tarnybos. Tačiau geriausiai gyventojų veiksmus ir elgseną apribotų bendrosios namo vidaus taisyklės.
Sandėliukų pasidalijimo problemos
Daugiausia gauname prašymų ar priekaištų dėl to, kad nepasidalijama sandėliukais. Paaiškėja, kad kažkas juo nesinaudojo, kažkas užsiėmė kelis. Būna situacijų, kai tų sandėliukų ne visiems gyventojams užtenka, tada užimama dalis bendrojo naudojimo patalpų.
Daugiausia gyventojų skundų sulaukiama dėl turto nepasidalijimo ar globojamų kačių. - Draudžiama apsigyventi bendrojo naudojimo ar kitose tam neskirtose patalpose.
Smeltės kvartalo iššūkiai: pramonės įtaka ir infrastruktūros problemos
Smeltės kvartale žmones iš proto varo aplinkinė krova, geležinkelis ir didėjančių autotransporto srautų grėsmė jų saugumui. Beje, tai labai sena gyvenvietė, kai kuriuose namuose gyvena jau ketvirta karta.
Pasak 10 metų ėjusio individualių namų savininkų bendruomenės "Smeltė" pirmininko pareigas Liudo Toliušio, gyvenvietė atsirado pirmiau nei Klaipėdos miestas - čia buvo žvejų ir medienos uostelis. Geležinkelis atsirado tik po 100 metų.
Ponas Liudas juokavo, kad gyventojai nori prie Minijos g. Šiais laikais gyvenvietė buvo skirta žvejams, kai pradėjo kurtis "Baltijos" žvejų kolūkis. Tada ten buvo pieva, o ne AB Vakarų laivų gamykla (VLG). Pamažu plečiantis uosto infrastruktūrai, pramonė tiesiog apsupo gyventojus iš visų pusių.
Be to, numatoma gilinti Malkų įlanką. Savivaldybė į gyvenvietę, turinčią 11 gatvių, nekreipia tinkamo dėmesio, nes ten, 152 namuose, gyvena tik apie 500 žmonių. Besiplečiantis uostas, be abejo, žiūri savo reikalų.
Geriausias problemos sprendimo būdas šiandien skamba utopiškai - iškelti žmones iš pramonės epicentro. Iš vienos Smeltės gyvenamųjų namų kvartalo pusės yra uosto krovos kompanijos.
Jurbarko g. gyvenanti Jūratė pasakojo, kad tik atsikraustę gyventi išsikvietė tarnybas, kad išmatuotų triukšmo lygį ir vibraciją. Pasak jos, visi matavimai yra atliekami tada, kai uoste darbai nevyksta. "Metalo krovos darbai vyksta čia pat už tvoros. Kenčiame nuo triukšmo ir vibracijos, be to, teršiamas oras. Nuo metalo dulkių visi mūsų langai juodi. Kai kraunami grūdai, irgi dulka. Nuo stogo, kai lyja, bėga tokia bjaurastis... Anksčiau taip nebūdavo. Čia net nebuvo tų sandėlių. Dėl UAB "Vakarų krova" prie pirso kraunamo metalo laužo, "Vakarų laivų remonte" vykstančių suvirinimo, laivų dažymo ir kt. darbų metalo krovos džeržgesys, vibracija, dėl kurios skilinėja namų sienos ir sklinda kvapai - visa tai tapo nuolatiniu palydovu.
Kai vyksta krova, gyventojų namuose ant stalų juda puodeliai. Metalą krauna netoliese ir UAB "Kuusamet". Žmonės sako, kad tai daroma ir naktimis, ir savaitgaliais, nuo triukšmo kenčia ne tik Smeltės kvartalas, bet ir Statybininkų pr. Šalia yra ir UAB Birių krovinių terminalas (BKT), kuris labai aktyviai plečiasi ir statosi sandėlius, ir durpių krovos terminalas, dėl kurio šalia esančių namų palangės ir langai būna padengti durpėmis.
Negana to, pro šį kvartalą eina geležinkelio atšaka iš "Draugystės" stoties į LKAB "Klaipėdos Smeltė", BKT, jūrų krovinių kompaniją "Bega". Vienas dalykas, jų automobilinis transportas dar labiau tvenkia pagrindines kvartalo gatves, kitas - triukšmas ir vibracija, nuo kurių kenčia Upelio g. namai, esantys visai šalia intensyvios geležinkelio linijos.
Pasak dabartinio bendruomenės "Smeltė" pirmininko Tado Baltuonio, per parą pagal grafiką 6 kartus sąstatai važiuoja į uostą ir 6 išvažiuoja. Krovos metu vyksta neplaniniai manevrai.
Gyventojai prašo, kad Nendrių g. pervažoje sudėtų gumines atmušas, jiems atsakoma, kad nėra pinigų. O ką jau kalbėti apie prieš kelerius metus žadėtą triukšmą slopinančią sienutę palei Upelio g., kuri net buvo parodyta detaliajame plane.
Maždaug per 100 metrų nuo geležinkelio linijos gyvenanti ponia Raimonda skundėsi, kad naktimis važiuoja dideli geležinkelio sąstatai. "Tas jų cypimas, tiesiog neįmanoma tverti. Anksčiau gyvenome kaip per žemės drebėjimą. Kai tik nutiesė čia geležinkelį, mums vonios ir grindų plytelės suskilo nuo vibracijos, sekcijoje "čerkelės" suslinkdavo į vieną krūvą.
Gyvenamieji namai yra prie pat žvejų uostelio. Dėl žvejų gyventojai nesiskundžia, bet vaizdas tikrai nykus. Uostelio pradžioje jau daugybę metų stovi aprūdiję, niekur nebeplaukiantys laivai.
Gyventojams nerimą kelia ir tai, kad šalia žvejų uostelio, Nendrių g. gale, Uosto direkcija ketina įkurdinti savo laivyno bazę. Jie netiki, kad į laivyno bazę nevažiuos sunkiasvoris transportas, nes jis ir dabar stovi jos teritorijoje. Be to, prie būsimos Uosto direkcijos laivyno bazės statomas naujas 10 sublokuotų butų gyvenamasis namas Marių g. 17.
Šalia to gyvenamojo kvartalo yra įsikūrusi ir Karinių jūrų pajėgų flotilė. Pasak T. Baltuonio, vienas iš didžiausių autotransporto srautų priklauso būtent kariškiams.
Ir tai dar ne viskas. Gyvenamųjų namų kvartalą supa net keturios garažų bendrijos, labai mažai dėmesio skiriančios savo aplinkai, bei garažų ir mažųjų laivų eksploatavimo bendrija "Smiltelė". Kai prasideda žvejybos sezonas, plūsta žvejai su mašinomis ir naudojasi tais pačiais keliais. Sezono metu pasipila garažų bendrijų, turinčių 1 200 garažų, motociklai, jaunimas su mašinomis.
Pasak T. Neasfaltuoto kelio, kuriuo važiuoja, valtininkai netvarko, nes jis priklauso Savivaldybei, o pastaroji jo netvarko todėl, kad jai tai nereikšmingas kelias. Kai palyja, tenka klampoti per purvą. Pasak bendruomenės valdybos nario Vigilijus Lisausko, valtininkai yra nepajėgūs savo jėgomis sutvarkyti aplinką ir įrengti modernų uostelį. Tą bendriją iškelti miestas planavo jau 1993-iaisiais.
Pagrindinė kvartalo Nendrių g., kurios plotis - 6 m, jau tampa magistraline, tranzitine ir neatitinka gyvenvietės vidaus gatvės statuso. Bendruomenė neapsikentusi išsikvietė Klaipėdos savivaldybės Saugaus eismo komisiją. Ši pripažino, kad eismas čia intensyvus. Ši gatvė neturi šaligatvio. Žmonės turi eiti važiuojamąja kelio dalimi. Beje, Upelio ir Nendrių g. Gyventojai prašo apriboti sunkiasvorio transporto eismą Nendrių g. nuo Upelio g. iki Jurbarko g. Į vieno namo kiemą Upelio g. per sezoną reguliariai įšoka 2-3 mašinos. Gyventojai niekaip neprisiprašo, kad Nendrių g. Savivaldybė nutiestų šaligatvį. Pensininkai, vaikai eina per tą judriąją Nendrių g. į dvi autobusų stoteles Minijos g., kuri taip pat judriausių mieste. Jiems sunku pereiti pėsčiųjų perėją tokiu greičiu. "Didelių nusiskundimų, išskyrus tai, kad netinkamas išvažiavimas, iš gyventojų man neteko girdėti. Uosto direkcija planuoja dviejų lygių sankryžą iš Minijos g. į Senosios Smiltelės g., tačiau jos, T. Baltuonio manymu, reikės uosto įmonėms, o ypač BKT, bet ne gyventojams.
Anksčiau gyvenvietėje buvo trys išvažos į Minijos g., o šiuo metu liko tik dvi: iš Nendrių g. ir Marių g. Kai Savivaldybė išasfaltavo Perkėlos g. tęsinį, VLG per pusę metų pasistatė terminalą ir pernai aptvėrė jį tvora, trečiojo išvažiavimo kelio nebeliko. Juo anksčiau naudojosi įmonė, turinti sunkiasvorį transportą, ir visas transporto eismas iš garažų masyvų judėjo tuo keliu. O dabar jis ir sunkiasvoris transportas, laužantis asfaltą, nukreipti per Nendrių ir Upelio g.
Vidmantas PAUKŠTĖ, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktorius: Vyksta sparti įmonių plėtra, krova auga, traukinių eismas intensyvėja. Ta problema turėtų būti spendžiama. Uosto direkcija yra parengusi studiją dėl geležinkelių kelių išvystymo. Esame numatę, kad Senosios Smiltelės g. sankirtoje su geležinkeliu turi atsirasti dviejų lygių sankryža su geležinkelio keliais, estakada. Esame jau parengę ir projektinius pasiūlymus. Manau, tada būtų geriau ir gyventojams, ir Karinėms jūrų pajėgoms, būtų įvaža į Birių krovinių terminalą, "Kaminerą" ir kitas kompanijas. Be to, dar rengiamas specialusis planas tarp Senosios Smiltelės ir Kalnupės g., kuriame turėtų atsirasti tie patys sprendiniai.
Mūsų laivyno bazėje krovos tikrai nebus. Bus paprastas sandėlis, kuriame laikysime savo įranga. Jokie sunkvežimiai nevažinės.
Gintaras LIUBINAS, AB "Lietuvos geležinkeliai" Komunikacijos departamento atstovas: Šiuo metu rengiama galimybių studija "Draugystės" geležinkelio stoties geležinkelio kelio Nr. 201 išvystymas", kuria siekiama visapusiškai išnagrinėti galimus infrastruktūros (kelių, pervažų, kelio statinių) plėtros ir techninės būklės tobulinimo alternatyvius projektinius sprendinius. Vienas iš galimybių studijos tikslų - pagerinti bendrąją privažiuojamojo kelio aplinkos apsaugos padėtį, taip pat sumažinti geležinkelio eismo keliamo triukšmo lygį. Šiuo metu vyksta paskutinysis, trečiasis, studijos rengimo etapas, kurio metu vykdoma poveikio aplinkai vertinimo atranka, po kurios bus nuspręsta, kokių aplinkos apsaugos priemonių reikės imtis vykdant kelių rekonstrukcijos ar plėtros darbus.
Ši informacija atspindi tik dalį daugiabučių namų bendrijų Lietuvoje patiriamų iššūkių. Sėkminga bendrijos veikla priklauso nuo aktyvaus gyventojų dalyvavimo, efektyvaus valdymo ir bendradarbiavimo su savivaldybės institucijomis.
Smeltalės upelio valymo problemos
Daugybę metų nevalytas ir akyse nykstantis Smeltalės upelis pagaliau sulauks dėmesio. Ekspertų vertinimu, neatidėliojant reikėtų išvalyti bent 300 metrų Smeltalės ruožą nuo Minijos g. „Toje vietoje yra didysis lietaus vandens iš pietinės miesto dalies išleistuvas. Dabar jis užneštas smėlio sąnašomis, o tai trukdo lietaus vandeniui patekti į Smeltalę. Jei būtų smarki liūtis, gali būti, jog pietinėje miesto dalyje patvintų gatvės.
Kur kas sudėtingesnė situacija yra dėl vadinamosios valčių prieplaukos. Garažų ir mažųjų laivų eksploatavimo bendrija „Smiltelė“ miesto valdžiai jau ne kartą rašė raštus, prašė išvalyti Smeltalės upelį, nes juo bendrijos nariai valtimis ir mažaisiais laivais išplaukia žvejoti į Kuršių marias ir grįžta atgal. Tačiau problema ta, jog Smeltalė taip užnešta smėliu, prižėlusi meldų ir lelijų, kad beveik nebeįmanoma išplaukti iš prieplaukos.
„Ekspertai siūlo, kad prieplaukoje ir aplink ją Smeltalę reikėtų taip išvalyti, kad vandens gylis siektų 1,2 metro. Tada jau galėtų patogiai vykti laivyba mažaisiais laiveliais. Mūsų noras yra sutvarkyti šią teritoriją, tačiau viskas priklauso nuo to, kaip pavyks rasti finansavimą. Reikia skaičiuoti, ar lėšų ieškoti tik miesto biudžete, ar dairytis ir kitų šaltinių, jei jų yra. Neabejojame, kad išvalyti Smeltalę reikia. Tačiau veikiausiai darbai vyks dviem etapais. Pirmiausia išvalysime tą ruožą, kuris svarbus lietaus vandens nutekėjimui, o paskui sutvarkysime ir prieplauką“, - aiškino A.
Registruotų bendrijų pagal miestus sąrašas
Lietuvoje yra registruota daugybė bendrijų įvairiuose miestuose ir rajonuose. Štai keletas pavyzdžių:
- Šilutė
- Akademija
- Akmenė
- Alytaus raj.
- Alytus
- Anykščiai
- Birštonas
- Biržai
- Druskininkai
- Elektrėnai
- Gargždai
- Ignalina
- Jonava
- Joniškis
- Jurbarkas
- Kaunas
- Klaipėda
- Kaišiadoriai
- Kalvarija
- Kazlų Rūda
- Kėdainiai
- Kelmė
- Kretinga
- Kupiškis
- Lazdijai
- Marijampolė
- Mažeikiai
- Molėtai
- Neringa
- Pagėgiai
- Pakruojis
- Palanga
- Panevėžys
- Pasvalys
- Plungė
- Prienai
- Radviliškis
- Raseiniai
- Rietavas
- Rokiškis
- Šiauliai
- Skuodas
- Tauragė
- Telšiai
- Ukmergė
- Utena
- Vilnius
- Varėna
- Vilkaviškis
- Visaginas
Šis sąrašas nėra išsamus, tačiau iliustruoja bendrijų paplitimą visoje Lietuvoje.
tags: #gyvebenuju #namu #bendrija #smilyele