Neypatingas statinys: reikalavimai ir apibrėžimas

Statiniai, atsižvelgiant į jų techninius parametrus, konstrukcijų ir technologijų sudėtingumą, paskirtį ir kitas aplinkybes, skirstomi į ypatinguosius, neypatinguosius ir nesudėtinguosius. Iš tikrųjų svarbu teisingai nustatyti numatomo statyti pastato ar inžinerinio statinio kategoriją norint išsiaiškinti, koks projektas turi būti parengtas, kokie reikalavimai keliami projekto vadovui ir kitiems statybos techninės veiklos pagrindinių sričių (STVPS) vadovams.

Žinoti statinio kategoriją bei suprasti jų skirtumus yra svarbu visiems statybos dalyviams, nuo Užsakovo iki Rangovo:

• UŽSAKOVAS turėtų įsitikinti, kad Projektuotojas, Rangovas, Techninis prižiūrėtojas ir kiti dalyviai yra kompetetingi ir turi teisę vykdyti numatomus darbus.
• PROJEKTUOTOJAS, RANGOVAS turėtų teisingai įsivertinti statybos objektą bei suprasti ar jis turi teisę vykdyti visus numatomus darbus.

Kodėl svarbu nustatyti statinio kategoriją?

Tik teisingai nustačius statinio kategoriją galima išsiaiškinti:

• koks projektas turi būti parengtas;
• ar turi būti gautas statybos leidimas;
• kokie reikalavimai keliami Projekto vadovui, Statybos Techninės priežiūros vadovui, Statybos vadovui ir kitiems pagrindinių sričių vadovams.

Pagal STR, statiniai, atsižvelgiant į galimą žalą jų avarijos atveju, yra nesudėtingi statiniai, neypatingi statiniai ir ypatingi statiniai. Susidomėjote Borga plieniniais angarais ar metalo konstrukcijų statiniais?

Dažniausiai painiojamos ir tapatinamos nesudėtingųjų ir neypatingųjų kategorijos.

Statinio kategorijos

Į statinių skirstymą pagal Kategorijas siūlome žiūrėti šiek tiek plačiau, t.y. atkreipti dėmesį ir į tai, kas nėra laikoma statiniais. Taigi, pradėkime nuo pačių paprasčiausių objektų ir judėkime link sudėtingesnių:

1. Objektai, kurie nelaikomi statiniais
2. Nesudėtingi statiniai
3. Neypatingi statiniai
4. Ypatingi statiniai

Objektai, kurie nelaikomi statiniais

Statiniais Nelaikomi:

1. Kilnojamieji daiktai:
   1. Statybininkų nameliai
   2. kiti mobilūs (kilnojami) įrenginiai
2. Objektai, kurių statinio matmenų įvertinimo koeficientas K 10
   1. Nedidelis pėsčiųjų tako apšvietimo stulpas
   2. Kiti statiniai, kurie nepapuola į nesudėtingų statinių kategoriją ir kurių K 10
3. Įstatymuose išskirti atvejai (Elektros energetikos ir Elektroninių ryšių įstatymai)
   1. priklausiniais
   2. Elektroninių ryšių įstatymo atvejis - ryšių kabelinės sistemos ir kt.

Aukščiau išvardintais atvejais objektai nelaikomi statiniais ir jiems statybos įstatymas negalioja, o tai savaime reiškia, kad Nereikia statybos įstatyme ir techniniuose reglamentuose aprašomų Projektų, Statybos leidimų, įmonių ir specialistų atestatų ir kt.

Svarbu pastebėti, kad tam tikrais atvejais tokių objektų įrengimui ir eksploatavimui gali būti keliami reikalavimai kituose teisės aktuose.

Nesudėtingi statiniai

Labai dažnai painiojami būtent Nesudėtingi statiniai su Neypatingais statiniais. STR nesudėtingi statiniai, šių statinių konstrukcijų ypatybės, techninės savybės aprašomi antroje ir trečioje lentelėse. Nesudėtingųjų pastatų ir inžinerinių statinių sąrašai, paprastų konstrukcijų požymiai ir techniniai parametrai nustatyti reglamento „Statinių klasifikavimas“ 2 ir 3 lentelėse.

Taigi kokie statiniai priskiriami Nesudėtingųjų kategorijai? Pagal STR nesudėtingas statinys yra paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 m ir plotas ne didesnis kaip 80 kvadratinių metrų. Taip pat nesudėtingas statinys yra paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys, kurio atstumas tarp atraminių konstrukcijų neviršija šešių metrų.

Nesudėtingasis statinys - tai:

1. Paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 m ir plotas ne didesnis kaip 80 kvadratinių metrų;
2. Paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys, kurio tarpatramis iki 6 metrų.

Klientai neretai klausia, ar planuojant nesudėtingos paskirties statinį, reikalingas statybos leidimas. Dažniausiai naujo nesudėtingo statinio statybai yra rengiamas supaprastintas statybos projektas, o atvejai, kuriais, statant naują nesudėtingą statinį privaloma gauti statybos leidimą, yra išvardinti STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai.

Neypatingi statiniai

Tesės aktai sako, kad tai tokie statiniai, kurie Nepriskiriami nesudėtingiems ir ypatingiems statiniams. Statiniai, nepriskiriami nesudėtingiems ir ypatingiems statiniams, yra neypatingi statiniai. Neypatingas statinys STR neapibrėžtas, t.y. reglamentas nenustato statinių priskyrimo neypatingiesiems statiniams reikalavimų. Statiniai priskiriami neypatingiesiems statiniams, vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 28 dalimi. Neypatingas statinys, tai toks statinys, kurio techniniai sprendiniai yra didesni už nesudėtingojo statinio.

Neypatingas statinys - tai toks statinys, kuris, pagal techninius sprendimus, yra didesnis nei nesudėtingas statinys ir neatitinka nė vieno ypatingo statinio požymių. Todėl, norint teisingai nustatyti ar statinys priskiriamas šiai kategorijai ar ne, reikia suprasti kokie statiniai yra Nesudėtingi ir kokie yra Ypatingi.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikia pavyzdį - neypatingas statinys yra individualus gyvenamasis namas, kurio bendras plotas - didesnis už 80 kv. m (iki 2000 kv. m.), o aukštis - nuo 8,5 m iki 20 m. Pavyzdžiui, individualūs gyvenamieji namai, didesnio kaip 80 kv. m bendrojo ploto ar aukštesni kaip 8,5 m, priskiriami neypatingiesiems statiniams.

Kaip pavyzdį pateikiame individualaus gyvenamojo namo atvejį, kuris būtų priskirtas Neypatingųjų statinių kategorijai, ir būtent šiam atvejui pateikiame pagrindinius techninius parametrus.

Neypatingos kategorijos individualus gyvenamasis namas turėtų būti:

• Aukštis nuo 8,5 m iki 20 m
• Plotas nuo 80 m2 iki 2000 m2
• Tarpatramis nuo 6 m iki 12 m
• Konsolės iki 3 m
• Įgilintas iki 7 m.

Kalbant apie neypatingojo statinio statybos užbaigimo procedūrą, galima teigti, kad ji yra paprastesnė, dažniausiai atliekama, pasitelkiant ekspertinės įmonės paslaugas.

Ypatingi statiniai

Ypatingų statinių kategorijai priskirtinus pastatus atskirti nėra labai sudėtinga, kadangi jų parametrai yra surašyti pakankamai aiškiai. Ypatingasis statinys ir jo parametrai yra aprašyti STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“. Ypatingi statiniai - tai sudėtingos konstrukcijos ir technologijų statiniai. Taip pat, visuomenės poreikiams naudojami pastatai, kuriuose vienu metu būna daugiau kaip 100 žmonių bei aukštybiniai (daugiau kaip 5 aukštų) daugiabučiai gyvenamieji namai ir kultūros paveldo statiniai.

Jei tarp atraminių konstrukcijų bus daugiau nei 12 m, pastato dydis bus didesnis nei 2000 m2, o statinio aukštis bus didesnis nei 20 metrų, tai pastatas bus priskiriamas prie ypatingųjų statinių kategorijos. Jei statinys atitinka bent vieną iš aukščiau paminėtųjų kriterijų - jis vertinamas, kaip ypatingasis statinys.

Sudėtingesnė procedūra, kai statinys priskiriamas ypatingų statinių kategorijai. Tokiu atveju dažniausiai formuojama valstybinė komisija.

Būti ypatingųjų statinių statybos rangovu gali tik atestuoti juridiniai asmenys, išskyrus paprastojo remonto atvejus.

Pagrindiniai statinių kategorijų skirtumai:

tags: #gyvenamasis #namas #neypatingas #statinys