Gyvenantieji sodybose, nuosavuose namuose dažnai susiduria su paviršinio ar gruntinio vandens pertekliumi. Siekiant apsaugoti namo pamatą ir teritoriją aplink namą nuo neigiamo vandens poveikio, būtina vandenį surinkti ir nuvesti jį nuo namo per saugų atstumą.
Nuo gyvenamojo namo stogo per metus nuteka maždaug 50-100 m3 lietaus ir tirpstančio sniego, kurie dėl padidėjusio drėgmės kiekio ilgainiui gali pradėti neigiamai veikti namo konstrukcijas. Namas turi būti apsaugotas nuo neigiamų lietaus, sniego, gruntinio vandens ir kitos filtracijos poveikių.
Drenažas - Efektyvi Priemonė Apsaugai Nuo Vandens
Drenažas - tai grunto sausinimo būdas, šalinant drėgmės perteklių drenomis, siekiant apsaugoti pastatus arba jų dalis nuo užliejimo vandeniu. Norint išvengti vandens pertekliaus grunte, jį būtina sausinti. Aukštas gruntinio vandens lygis nepageidaujamas tiek vykdant naują statybą, tiek eksploatuojant jau esamus statinius.
Pati efektyviausia priemonė - drenažas, leidžianti išvengti drėgmės pastatų pamatuose, sienose. Aukštas požeminis vanduo skverbiasi į požemines pastatų dalis, jas drėkina arba užlieja. Požeminės statinių dalys nuo per didelės drėgmės gali būti apsaugomos įvairiomis hidroizoliacinėmis medžiagomis. Tačiau vien hidroizoliacija patikimai neapsaugo požeminių pastato dalių nuo drėgmės pertekliaus, todėl ją reikia naudoti kartu su drenažu.
Drenažas pašalina laisvąjį požeminį vandenį iš grunto, o hidroizoliacija apsaugo statinius nuo kapiliarinio vandens poveikio. Apsaugant požeminius statinius (rūsius, požemines perėjas ir pan.) nuo patvenkimo, būtina įrengti hidroizoliacines dangas, filtracines prizmes arba drenažą. Statybinio drenažo pagrindinis tikslas - apsaugoti statinius nuo vandens.
Požeminio vandens lygiui pažeminti bei plotams sausinti įrengiamas sisteminio drenažo tinklas. Sisteminis horizontalusis drenažas labiau tinka, kai požeminis vanduo yra negiliai ir reikia mažos sausinimo normos (požeminio vandens gylio).
Drenažo Sistemos Įrengimas
Jeigu kyla pavojus užtvinti pastato požeminei daliai, kai reikia apsaugoti pamatą, efektyvią apsaugą užtikrina pagal pastato perimetrą įrengtas drenažas (žiedinio tipo drenažas, t. y. drenos klojamos aplink namą). Žiedinę drenavimo sistemą galima įrengti prieš pradedant objekto statybą - tai užtikrina pamatų tranšėjų nusausinimą ir atpigina paties drenažo įrengimą.
Klojant drenažo vamzdžius, drenažo nuolydis turėtų būti ne mažesnis kaip 0,5-1 proc. Drenažo tranšėjos dugnas sutankinamas ir išklojamas 5 cm žvyro-smėlio mišiniu. Drenažo vamzdžiai užpilami bent 5 cm smėlio-žvyro mišiniu nuo vamzdžio viršaus. Drenažo sistema prižiūrima per apžvalginius ir nukreipiamuosius šulinėlius.
Mažesnio nei 200 m2 ploto pastatuose drenavimo vamzdynų hidrauliniai skaičiavimai paprastai neatliekami. Vamzdynas įrengiamas naudojant perforuotus vamzdžius, kurių vidinis skersmuo 100 mm (mažiausiai 75 mm). Vamzdžiai turi būti su filtru. Kontroliniai šuliniai išdėstomi vamzdyno atkarpų pradžioje ir nuotėkyje į nuleidimo vietą. Paskutinis tinklo šulinys turi būti su sėsdintuvu, kurio tūris - ne mažiau kaip 35 litrai.
Kai drenažas klojamas kartu su pastato pamatu vienoje tranšėjoje (drenos yra pamato lygmenyje ar aukščiau jo), drenažo atstumas nuo pamatų priklauso nuo darbų vykdymo technologijos ir kontrolinių šulinių skersmens. Paklojus drenažą žemiau pamato pado, eksploatacijos metu pastatas neturi deformuotis. Sodyboje požeminis vanduo turi būti mažiausiai 0,5 m giliau už giliausių statinių (rūsių ir pan.) pamatus.
Atvirkštinis filtras turi neužsikolmatuoti ir būti gana laidus. Rišliuose mineraliniuose gruntuose filtro filtracijos koeficientas turi būti ne mažiau kaip 20 kartų, biriuose - 5 kartus didesnis negu sausinamojo grunto. Atvirkštinis filtras paprastai susideda iš 3 sluoksnių. Stambiausių frakcijų sluoksnis klojamas prie drenos, toliau frakcijos smulkėja. Kiekvieno sluoksnio storis 10-15 cm, filtras stačiakampės, šešiakampės ar trapecinės formos. Stačiakampiam filtrui įrengti reikia specialių klojinių.
Vandens įtekėjimui pagerinti ir drenų uždumblėjimui sumažinti drenažo vamzdžiai apsukami 1-2 filtruojančios medžiagos sluoksniais. Kai sodyba yra ant kalniuko ir gruntai gana laidūs, jokio dirbtinio sausinimo gali ir nereikėti, užteks natūralaus drenavimo. Kai gruntai sunkesni ir mažiau laidūs, reikės drenažo bent jau įgilintiems pastatams nuo vandens apsaugoti.
Kai sodyba statoma nuokalnėje, iš kalno pusės kasamas apsauginis griovys dažniausiai pašlaičių paviršiniam vandeniui surinkti ir nuleisti žemiau sodybos žemės. Kai nuokalnės sluoksniai išeina netoli žemės paviršiaus, gali būti reikalingas gaudomasis griovys ar gaudomoji drena. Lygioje vietoje ir sunkesnėje žemėje statomai sodybai drenavimas būtinas. Pirmiausia reikia numatyti, kur galima drenažo vandenį išleisti. Žinoma, pirmiausia reikia nusistatyti perteklinio vandens priežastis bei sklypo reljefą.
Paviršinio Vandens Surinkimo Būdai
Siekiant apsaugoti sklypą nuo paviršinio vandens, galima įrengti paviršinį drenažą. Būtent jis dažniau naudojamas nei grioveliai. Grioveliai - paprasčiausias sodybos sausinimo būdas (atviras). Jis atliekamas taip: pagal sklypo perimetrą arba išilgai vandens srovių linijų kasami 0,7-1,0 m gylio ir 0,5-0,7 m pločio grioveliai.
Jų šlaitai turi būti pakreipti apie 30 laipsnių (molinguose gruntuose gali būti mažiau, lengvuose - daugiau). Jie įrengiami taip, kad vanduo savitaka tekėtų į žemiausią vietą, kurioje įrengiamas šulinys, arba į didesnį griovį. Tradiciškai grioveliai numatomi kaip tiesūs vandens nuotekų ruožai, kurie pasiteisina dideliuose dirvų plotuose ir siaurose miesto gatvėse su apribojimais. Tačiau siekiant padaryti jį patrauklesnį, rekomenduojama įrengti vingiuotą griovelį.
Tokie grioveliai greitai sugeba nuvesti didelį vandens kiekį per trumpą laiką net ir labai sunkiuose gruntuose. Pagrindinis tokios sistemos privalumas yra vykdymo paprastumas, be to, mažos išlaidos, paprasta priežiūra, didelis efektyvumas. Ertminis drenažas gali būti naudojamas, siekiant apsaugoti sklypą nuo paviršinio vandens. Ertminį drenažą sudaro dirbtinės tuštumos - ertmės vandeniui tekėti.
Ertminis drenažas su užpildu taip pat neturi specialios medžiagos sienelių, tik drenažinė ertmė užpildyta vandeniui laidžiu užpildu (smėliu, žvyru, akmenimis, žabais, šiaudais ir kt.). Vanduo į tokį drenažą patenka gerai, bet sunkiai teka pačia drena. Ertminio drenažo principas yra toks: iškasama apie 0,5 m gylio tranšėja išilgai vandens judėjimo takų ir bent pusė jos užpildoma akmenimis (skalda ar panašiomis medžiagomis, turinčiomis labai didelį filtracijos koeficientą).
Tuomet dar ant viršaus yra pilama žvyro, taip už- pildant tarpus tarp akmenų (skaldos ar pan.). Ant viršaus užpilama žemės, gali būti sugrąžinamas armeninis sluoksnis (priklausomai nuo to, kas planuojama - veja, takas ir pan.). Jeigu planuojama įrengti takelius, jie turėtų būti įrengti su 2,5 cm nuolydžiu. Šis nuolydis visada turi būti įrengtas į priešingą pusę nuo namo ar kitų statinių.
Ertminis drenažas su užpildu (prizminis ar sluoksninis) statybose labai dažnas. Šiuo atveju ertmė - statiniui padaryta iškasa, užpildas - skalda, žvyras, smėlis, rečiau naudojamos dirbtinės vandeniui laidžios medžiagos. Pastatų pasieniais dažniausiai įrengiamas prizminis, o po grindimis - sluoksninis drenažas.
Ertminio drenažo su užpildu konstrukcija paprasta, veikimas gana patikimas, tačiau vanduo tokiu drenažu pašalinamas lėtai, eksploatacijos metu negalima jo išvalyti ar remontuoti. Labai efektyvu įsirengti ertminį drenažą (su užpildu) kartu su vamzdiniu drenažu: pirmasis surenka požeminį vandenį iš didelio ploto, o antrasis šį vandenį greitai pašalina.
Jeigu planuojama įsirengti vamzdinę drenažo sistemą, reikia PVC perforuotų vamzdžių, kurių skersmuo yra 10 cm pagrindinei linijai (rinktuvui), ir 7,5 cm šalutinėms linijoms (sausintuvams). Drenažo vamzdis turi būti su filtracine medžiaga (kuri apsaugo vamzdžių skylutes) - kokosu (molingiems gruntams) arba geotekstile (smėliniams gruntams). Drenažo sistema, jeigu jos paskirtis nuvesti lietaus vandenį, įrengiama 0,8-2,0 m gylyje. Iškasus tranšėją, dedamas drenažo vamzdis, jis užpilamas apie 15 cm smėlio-žvyro mišiniu.
Kiemas drenuojamas dvigubai tankesniu drenažu negu žemės ūkio naudmenos, nes kiemo gruntas važinėjant sutankėja ir laidumas sumažėja. Bent dalis kiemo drenažo tranšėjų pageidautina užpilti smėlio-žvyro mišiniu, kad paviršinis vanduo lengviau patektų į drenas. Kai dalis kiemo ar visas padengiamas betonu ar asfaltu, drenažas įrengiamas tik padengtos aikštelės pakraščiais su laidžiu tranšėjos užpildu. Žemiausiose sodybos vietose pageidautini nuleidžiamieji šuliniai paviršiniam vandeniui surinkti, išskyrus kiemą, kur paviršinis vanduo būna nešvarus.
Sodybų kiemai ir įvairios aikštelės, kur nenumatoma kieta danga, sausinami tankiu ir negiliu drenažo tinklu. Drenažas turi būti įrengiamas pagal taisykles, iš anksto numatytą projektą. Siekiant užtikrinti veiksmingą sistemos veikimą, jis turėtų būti įrengiamas žemiau gruntinio vandens linijos. Todėl iš pradžių reikia išsiaiškinti, koks yra gruntinio vandens lygis, koks dirvožemis, reljefas. Įrengus drenažą, sumažėja bendras drėgmės kiekis dirvožemyje.
Darant projektą, būtina numatyti, kur bus nuvedamas perteklinis vanduo (į griovį, šulinį) ir projektuoti taip, kad vanduo savitaka nutekėtų į jo pusę. Mažiausias drenažo nuolydis yra 0,3 proc. (0,2 proc. molinguose dirvožemiuose). Kaip rodo praktika, sklypo sausinimas veiksmingiausias, kai nuolydis yra 0,005- 0,01 m. Drenažo vamzdynui prižiūrėti kas antrame posūkyje rekomenduotina įrengti drenažo šulinį.
Vandens Surinkimo ir Išleidimo Sistemos
Visas lietaus kanalizacijos ir drenažo sistemos vanduo vamzdžiais surenkamas į surinkimo šulinį. Šulinyje įrengiamas atbulinis vožtuvas, neleidžiantis vandens pertekliui grįžti vamzdžiais atgal į paviršių.
Sodybose, vienkiemiuose vandens surinkimo drenažu ir išleidimo problema paprastesnė dėl sklypo dydžio ir aplink esančių atvirų plotų. Tačiau statant pastatus naujuose sklypuose esančiose gyvenvietėse, dažnai susiduriama su problema, kad nėra kur nuvesti drenažu surinkto vandenio. Jeigu gruntiniai vandenys yra žemai ir pagrindinė sklypo drėgmės pertekliaus priežastis yra lietus, tuomet galima įsirengti lietaus vandens kaupimo talpyklas, surinkimo duobes.
Vienos jų įrengiamos taip, kad būtų galima lietaus vandenį naudoti pakartotinai - augalams laistyti, tualete, grindims plauti ir pan. Jei kieme labai sunkai džiūsta vanduo ir nėra jokio priėjimo prie griovio vandeniui nuleisti, galima įsirengti drenažo duobę: 0,9-1,8 m pločio ir 1,8 m gylio. Į tokią duobę pripilama akmenų arba žvyro. Drenažo vamzdžiai turi būti atvesti taip, kad vanduo patektų tiesiai į duobę: vanduo krenta į ją, o po to pasiskirsto į dirvožemį.
Drenažiniais vamzdžiais surinktas vanduo gali nutekėti į surenkančius šulinius. Tokį šulinį reikia iškasti žemiausioje sklypo reljefo vietoje. Vandenį galima sunaudoti daržams ar žaliajai vejai laistyti. Jeigu netoliese yra kanalų, vandenį galima išpumpuoti į juos. Galima įsirengti ir specialų šulinį be dugno. Kuo šulinys gilesnis, tuo geriau. Dugnas užpilamas smėlio ir gargždo užpildu. Kuo mažesnio laidumo gruntas, tuo gilesnis šulinys reikalingas ir tuo storesnis turi būti užpildo storis.
Tačiau, norint ilgaamžiškos talpyklos, galima įsigyti įvairių gamintojų siūlomas lietaus vandens kaupimo talpyklas. Kitų sistemų (pvz., Raineo, Stormbox, Marshalls) pagrindinė užduotis - suvaldyti lietaus vandenį: pirma sukaupti, o po to be slėgio paskirstyti ir infiltruoti į gruntą.
Pvz., kaupimo ir infiltravimo sistemos Stormbox dėžių modulis lietaus vandenį nuo gyvenamųjų ir gamybinių pastatų surenka lietvamzdžiais, nuo kitų kietų paviršių (kelių, mašinų stovėjimo aikštelių, gatvių, žaliųjų zonų) per drenažo sistemas, nuotekų vamzdžiais ir latakais per šulinį-sėsdintuvą, o po to į infiltravimo dėžes. Tačiau jei lietaus vanduo surenkamas ties mašinų stovėjimo aikštele ar keliais, reikia dar įrengti naftos gaudykles. Šie moduliai montuojami po žeme, todėl neužima vietos, be to, juos galima paversti vandens kaupyklomis, apsukant specialia vandeniui nepralaidžia medžiaga. Tokios infiltravimo sistemos turi būti nuolat tikrinamos, stebimas besikaupiančių nuosėdų kiekis.
Drenažo sistema padeda reguliuoti vandens lygį dirvožemyje, pašalina perteklinį lietaus ar gruntinį vandenį, apsaugo nuo užmirkimo. Drenažas įrengiamas įvertinus gruntinio vandens lygį ir grunto pralaidumą, siekiant užtikrinti apsaugą nuo užmirkimo. Perteklinis vanduo kenkia augalams, mažina dirvožemio aeraciją ir gali sukelti šaknų puvimą. Kita svarbi priežastis - permirkęs gruntas gali pažeisti pastatų pamatus, kas ženkliai įtakoja neigiamą pastato būklę.
Drenažo sistemos įrengimas privačioje valdoje - labai svarbus etapas. „DAINRANGA“ MB įrengiama drenažinė sistema apsaugo teritoriją nuo telkšančių balų, o požeminę namo dalį nuo perteklinės drėgmės kaupimosi. Drenažas įrengiamas įvertinus sklypo gruntinio vandens lygį ir grunto pralaidumą.
Pažymėtina, kad drenažas yra neatsiejama gyvenamosios paskirties pastato, sklypo inžinerinė infrastruktūra, neįsirengus jos, gali kilti daug problemų su namo pamatais. Įmonės įrengiamas drenažas yra dviejų tipų: giluminis ir paviršinis. Paskirtis - dirvožemio stabilumo užtikrinimas, erozijos prevencija. Priežastys kyla iš to, kad užmirkusi dirva tampa nestabili, todėl kyla pavojus pastatų, takų ar tvorų konstrukcijoms. Drenažas apsaugo nuo vandens nuplovimų ir dirvožemio erozijos.
UAB "Dagnis" Namo drenažo sistemos įrengimas
tags: #gyvenamasis #namas #pavirsinio #vandes #surinkimas