Ramūno Karbauskio Šeima, Vaikai ir Požiūris į Vaikų Globos Namus

Ramūnas Karbauskis - žinomas Lietuvos politikas, visuomenės veikėjas ir verslininkas. Šiame straipsnyje apžvelgsime jo asmeninį gyvenimą, šeimą, vaikus ir požiūrį į vaikų globos namus.

Pirmoji Santuoka ir Skyrybos

Viešai skelbiamoje Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko R. Karbauskio biografijoje nėra įrašų apie pirmąją jo santuoką su Jūrate Dagyte, kilusia iš žinomos Kėdainių krašto šeimos, rašo „Lietuvos rytas“. Jos tėvas A. Dagys sovietiniais laikais ir atkūrus nepriklausomybę ėjo aukštas pareigas valdžios įstaigose, buvo Kėdainių rajono vicemeras, motina Ramutė Dagienė - farmacininkė.

„Su Ramūno tėvu Česlovu Karbauskiu, buvusiu Naisių kolūkio pirmininku, studijavome Žemės ūkio akademijoje, viename kurse. Bendravome ir baigę mokslus. Buvome tarsi vaikų piršliai - 1988 metais vežėme Ramūną ir Jūratę į tą pačią aukštąją mokyklą laikyti stojamųjų egzaminų. Taip užsimezgė jų draugystė“, - prisiminė Vilainių miestelyje (Kėdainių r.) gyvenantis A. Dagys.

Pora žiedus sumainė 1990 metų rugpjūčio 18 dieną Kėdainiuose. Vestuvių puota įvyko išnuomotoje sodyboje Kėdainių apylinkėse, prie ežero. Jaunosios tėvai prisiminė, kad žentas net ir per vestuves visiškai nevartojo alkoholio - gėrė tik vandenį. Susituokusi pora apsigyveno pas R. Karbauskio tėvus, tuo metu gyvenusius Kaune.

Bendraamžių santuoka truko trejus metus. Išsiskyrusi su R. Karbauskiu, Jūratė emigravo ir sukūrė šeimą su Amerikos lietuviu, garsaus tarpukario Lietuvos generolo Povilo Plechavičiaus sesers anūku Aleksu Balanda. J. Dagytė-Balanda su savo tėvais pastaruoju metu kompiuteriu per programą „Skype“ bendrauja dažniau nei įprastai.

A.Dagys pasakojo, kad jo duktė J. Dagytė pasirinko ekonomistės specialybę, o jos būsimas jaunikis įstojo į Agronomijos fakultetą. Jų būdas - panašus: abu atkaklūs, darbštūs, nelinkę užsisklęsti, tik Ramūnas galbūt labiau užsispyręs, ryžtingesnis.

Č. Karbauskis po kurio laiko pranešė A. Dagiui nelinksmą naujieną - jauną porą drasko nesutarimai. „Ši žinia mudu su žmona labai įskaudino, bet ką mes galėjome padaryti? Jie abu - suaugę žmonės, patys priimdavo sprendimus“, - prisiminė tuometis R. Karbauskio uošvis.

A. Dagys svarstė, esą jo dukters šeima turbūt iširo dėl to, kad Jūratė ir Ramūnas buvo pasinėrę į darbus. Žentas tuo metu kūrė Agrokoncerną, J. Karbauskienė dirbo Kauno savivaldybėje ekonomiste. Pora nesusilaukė vaikų. „Kuris pirmas nutarė nutraukti saitus, nežinau. Jie buvo labai užsiėmę, galbūt vienas kitam skyrė per mažai dėmesio“, - atšalusių santykių priežastį įvardijo A. Dagys.

Buvę R. Karbauskio uošviai tikino: santuoka sugriuvo be trečio asmens įsikišimo. Po skyrybų jie ryšių iš karto nenutraukė - kurį laiką vienas kitam paskambindavo, tačiau sugriauto šeimos rūmo atstatyti nepavyko.

Gyvenimas po Skyrybų

1999 metais draugės pakviesta, J. Karbauskienė išvyko į Daniją, o po metų persikėlė gyventi į JAV. Moteris susipažino su ketveriais metais už ją vyresniu generolo P. Plechavičiaus giminės atstovu inžinieriumi A. Balanda. Ištekėjusi už jo, Jūratė ištrynė iš savo paso ir Karbauskienės pavardę. Šeima gyvena Floridoje, Sent Pitersbergo mieste. Moteris dirba vadybininke dideliame prekybos centre, o A. Balanda - JAV Vyriausybės užsakymus vykdančioje aviacijos įmonėje.

Jūratę vedęs garsaus tarpukario politikos veikėjo giminaitis domisi Lietuvos istorija, dalyvauja išeivijos visuomeniniame gyvenime. Pora nepamiršo lietuviškų šaknų, tačiau į tėvynę grįžti nesiruošia - ne tik dėl susikurtos materialinės gerovės. „Jūratė ir Aleksas nori, kad jų paauglė duktė Amerikoje baigtų mokslus“, - pasakojo R. Dagienė.

Išsiskyręs su Jūrate, R. Karbauskis vedė antrą kartą. Lina Karbauskienė ir du jų vaikai šiuo metu gyvena užsienyje. Apie dabartinę savo santuoką politikas pasakoja itin nenoriai.

Sutuoktiniai tvirtino nepykstantys ant buvusio žento - pasitaikius progai, su juo iki šiol pasikalba, pasidomi, kaip jam sekasi. R. Karbauskis su savo buvusiais uošviais retsykiais susitinka per viešus renginius, kurie vyksta Kėdainiuose. O vieno tokių susitikimo metu R. Dagienė liko nustebinta: „Ramūnas mane draugiškai pabučiavo į žandą, kaip senais laikais.“

Antroji Santuoka

Milijonierius R. Karbauskis antrąją žmoną 43 metų Liną Karbauskienę slepia. Ji gyvena Ispanijoje, užsiima verslu. Išsiskyręs su pirmąja žmona, R. Karbauskis nebuvo ilgai vienišas. Kandidatuodamas į Seimą 1996 metais jis nurodė antrosios žmonos vardą, su kuria tada jau buvo susilaukęs pirmagimio sūnaus. Prieš ketverius metus antroji žmona dirbo R. Karbauskio valdomame Agrokoncerne buhaltere, tačiau ir tuomet visuomenė apie ją beveik nieko nežinojo.

Dabar Blaneso mieste gyvenanti L. Karbauskienė dalyvauja tarptautinio dviratininkų klubo „Big Cycling“, kuris vienija daugiau nei 5 tūkst. narių.

Požiūris į Vaikų Globos Namų Pertvarką

Didžiausios parlamentinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) seniūnas ir partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis skeptiškai vertina Lietuvos be vaikų namų idėją. Tuo tarpu prezidentė Dalia Grybauskaitė siekia, kad institucinių, didelių vaikų globos namų Lietuvoje neliktų. Prezidentė taip pat yra pateikusi siūlymą įteisinti budinčius globėjus. Panagrinėkime R. Karbauskio poziciją šiuo klausimu.

Pirmadienį ir antradienį „valstiečių“ partijos pirmininkas R. Karbauskis skeptiškai įvertino Lietuvos be vaikų namų idėją. Parlamentaras ragino stabdyti vaikų globos namų sistemos pertvarką ir negriauti senos tvarkos, kuri buvo ilgai puoselėjama. Jis išdėstė nuomonę, kad vaikų namų atsisakymas perkeliant vaikus globoti į šeimas daugiabučiuose sukurs papildomų problemų, išardys globos sistemą ir neduos realios naudos vaikams.

„Laikinas vaiko paėmimas, aš matau labai prastą situaciją su požiūriu, kad mes sugriausime, sunaikinsime vaikų globos sistemą, sukišime tuos vaikus, ypatingai miestuose, į kažkokius butus, ir taip spręsime problemą. Labai daug pavyzdžių yra, kad mes taip pat čia užkuriame dar vieną problemą, tik nesusidūrėme su įvykiais kokiais nors, neužsidegė toks butas, nenusižudė kas nors tokiam bute, bet tai gali kiekvieną minutę atsitikti“, - kalbėjo frakcijos vadovas.

Pirmadienį Seime per Savižudybių prevencijos komisijos posėdį jis aiškino, kad pokyčiai sukėlė naują riziką. „Man teko būti tuose butuose. Supranti, kad susirgus globėjui tuose namuose ateis tas, kuris visai tų vaikų nepažįsta, nežino jų problemų, ligos istorijos. Nuėjome į lozungus, bet juk ką daryti, kai tie vaikai užauga? Kas jais rūpinasi? Juk vaikų namuose sukurta infrastruktūra. Negalime sukišti visų vaikų į butus ir sakyti, kad problemą išsprendėme - visi šeimynose auga“, - sakė R. Karbauskis ir pridūrė, kad permainos turi būti apsvarstytos ir Seimo salė ne vieta ginčams.

Pozicijos Kaita

Tačiau trečiadienio pavakarę R. Karbauskis jau pakeitė toną ir savo socialinėje paskyroje pareiškė, kad jį stebina tai, jog jis neva kyla į kovą prieš prezidentę. „Tokią mintį skleidžiantys žmonės bando sąmoningai supriešinti politikus. Aš absoliučiai pritariu prezidentės iniciatyvai, jog turime siekti, kad visi vaikai augtų šeimose.

Pasak jo, neturėtų būti skubama vykdyti pertvarkos ir „dėlioti vaikų iš stalčiaus į stalčių“. Su R. Karbauskio pozicija nesutiko premjeras S. Skvernelis. Jis mano, kad prezidentės įgyvendinamas vaikų globos namų pertvarkos kelias yra teisingas ir jis toliau turi būti įgyvendinamas. Šis modelis yra perspektyvus ir neturėtų būti stabdomas ar keičiamas. Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis taip pat pritarė, kad vaikams kur kas geriau augti šeimai artimoje aplinkoje nei globos institucijoje.

„Labai stebina viešoje erdvėje skleidžiama mintis, neva aš bandau kilti į kovą prieš prezidentę. Tokią mintį skleidžiantys žmonės bando sąmoningai supriešinti politikus“, - kalbėjo politikas.

Valdančiųjų nuostatos: „Valstiečių“ ir R. Karbauskio liaupsintoje Darnios Lietuvos Vyriausybės programoje, kuria vadovaujasi dabartinė Vyriausybė, kaip vienas prioritetų nurodomas vaikų globos namų tinklo minimizavimas.

„Yra svarbu minimizuoti vaikų globos namų tinklą ir skatinti tėvų globos netekusių vaikų apgyvendinimą vaikus globojančiose šeimynose ir šeimose ir atlikti tų atvejų, kai vaikai kuriant mažus globos namų filialus tiesiog iškeldinami į butus, auditą, įvertinant, ar toks vaikų iškeldinimas atitinka vaiko interesus. Vertintina ir Kartų namų steigimo galimybė, kuri leistų drauge gyventi bendruomeninį gyvenimą tiek tėvų globos netekusiems vaikams, tiek ir senjorams, kuriems reikalinga globa“, - skelbiama Darnios Lietuvos Vyriausybės programoje.

Lietuva be vaikų globos namų yra vienas šalies vadovės prezidentės Dalios Grybauskaitės įvardijamų siekių. Šalies vadovės iniciatyva nuo sausio įsigaliojo Civilinio kodekso pataisa, pagal kurią iš šeimos paimti vaikai iki trejų metų į globos namus gali patekti tik išimtiniais atvejais ir būti juose ne ilgiau kaip tris mėnesius. Prezidentė prieš keletą savaičių taip pat inicijavo pataisas, kuriomis būtų įteisinti budintys globėjai - asmenys, savo ar savivaldybės skirtuose namuose bet kuriuo paros metu pasirengę priimti vaikus, kurie netenka tėvų globos ir jiems reikia užtikrinti saugią aplinką.

Prieš pusmetį prezidentė D. Grybauskaitė džiaugėsi, kad pradėta vaikų globos sistemos pertvarka, priimtos ir įsigaliojo prezidentės inicijuotos įstatymų pataisos, skatinančios ir spartinančios vaikų globą šeimose bei šeimynose ir įvaikinimą. Per dvejus metus globos įstaigose augančių vaikų, anot prezidentės, sumažėjo puse tūkstančio. Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis TV3-ims nurodė, kad institucinė globa daro žalą vaiko raidai.

Ministras nurodė, kad dabar, kuomet vaikai iš globos namų yra perkeliami gyventi į butus, jie yra prižiūrimi ir dieną, ir naktį- darbuotojas, pasak jo, turi likti nakvoti tame bute. „Suaugusio asmens naktinė priežiūra turi būti užtikrinta. Jeigu taip nedaroma, tai yra šiurkštus pažeidimas ir tai turi būti koreguojama. Pats butas yra geriau negu instituciniai namai, kuriuose vaikai gyvena atskiroje teritorijoje. Gyvendami globos namuose vaikai bendruomenėje turi stigmą - visi žino, kad jie yra iš globos namų. Tuo tarpu gyvenimas tarp kaimynų yra daug natūralesnis ir artimesnis tai aplinkai, kurioje gyvename mes visi.

Kai kurių savivaldybių, kuriuose yra tokie butai, vadovybė, sako, kad tikrai matosi, kad keičiasi vaikų elgesys - jie ir laisvėja, ir tampa savarankiškesni, ir labiau pasiruošia gyvenimui ateityje. Bet kuriuo atveju, reikia pasakyti, kad tai yra tarpinė forma. Lietuvoje vis dar yra 5 kūdikių namai, kuriuose auga virš 350 kūdikių, taip pat yra virš 90 vyresnių vaikų globos įstaigų, kuriose gyvena daugiau nei 3500 mūsų šalies vaikų.

Bendruomenių Vaidmuo

R. Karbauskis taip pat atsigręžė į bendruomenes ir vietinius gyventojus, kurie turėtų padėti sustabdyti smurto protrūkius. Parlamentaras ragino stabdyti vaikų globos namų sistemos pertvarką ir negriauti senos tvarkos, kuri buvo ilgai puoselėjama. „Mes turime suprasti, kad šeimose, bendruomenėse situacija keisis, kai pati visuomenė aktyviai dalyvaus.

Pasak politiko, reikia kalbėti ne tik apie centralizaciją, bet apie tai, kad problemas turi matyti seniūnas, seniūnaitis, bendruomenė ir visi kiti. „Pirmiausia turime šnekėti apie tai, kad kiekvienas žmogus, matydamas kaimynystėje tokius dalykus, neliktų abejingas. Niekada jokia sistema - centralizuota ar necentralizuota - nesuveiks, jei kaimynas, matydamas kas vyksta, nereaguos. Kaip į tai pajungti bendruomenę, kaip motyvuoti bendruomenę bendradarbiauti, reikia ieškoti mechanizmo“, - pasitarime teigė R. Karbauskis.

Parama Vaikams ir Kultūrai

Vienas iš prasmingiausių užsiėmimų R. Karbauskio gyvenime - buvimas su vaikais: „Jiems trūksta kalbėjimo apie šeimos, kultūros, istorijos vertybes, apie gyvenimo tikslus, alkoholio keliamas grėsmes ir t. t…“ Ūkininkas, kultūros mecenatas, blaivybės puoselėtojas, visuomenės veikėjas negaili savo laiko vaikams, organizuoja susitikimus mokyklose, kviečia vaikus žaisti simultanus šaškėmis.

R. Karbauskio iniciatyva jaunimo stovykla „Dengtilis“ jau 18 vasarą iš eilės kviečia vaikus iš visos Lietuvos save išbandyti savaitę gyvenant miške ir laikantis taisyklių, kurios padeda formuoti asmenybes. Lietuvos šaškių federacijos prezidentas R. R. Karbauskio paramos dėka išleista ir padovanota vaikams milijonai knygų, tuo siekiama, kad vaikai skaitytų geriausią lietuvišką vaikų literatūrą. R. Karbauskio kartu su gerai žinomu atlikėju A. Jegelevičiumi inicijuotas projektas „Naisių vasara“ dovanoja vaikams dainas, spektaklius ir kitas kultūrines pramogas.

Politiką taip pat neramina vaikų globos namų pertvarka, už kurią agitavo prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Diskusijos apie Smurtą Prieš Vaikus

Diskusijas apie smurtą prieš vaikus suaštrino Kėdainiuose mirtinai sumušto keturmečio Mato istorija. Vaikas darželyje buvo pasakęs, kad patėvis Gediminas Kontenis jį, muša, bet tuomet ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas vaiko tinkamai neapklausus. Šių metų sausį berniukas jau buvo sumuštas taip, kad mirė. Dėl to įtariamas patėvis G. Kontenis ir mama Monika.

Kaimynai žurnalistams po tragedijos pasakojo, kad tuose namuose nuolat buvo triukšmas, bet kai jų apie tai buvo klausiama berniukui dėl smurto pasiskundus pirmą kartą - byloje visi kaimynai liudijo nieko nežinoję. „Niekada jokia sistema - centralizuota ar necentralizuota - nesuveiks, jei kaimynas, matydamas kas vyksta, nereaguos. Kaip į tai pajungti bendruomenę, kaip sumotyvuoti bendruomenę bendradarbiauti, reikia ieškoti mechanizmo. Nesu pasiruošęs pasakyti, koks tas mechanizmas, bet tai būtina padaryti“, - frakcijos posėdyje sakė R. Karbauskis.

Jis taip pat svarstė apie specialaus pasitikėjimo telefono linijos įkūrimą, kad įtariantys smurtą žmonės žinotų, kur skambinti. Savo ruožu Seimo narė Dovilė Šakalienė teigia, jog užtenka ir bendrojo pagalbos numerio 112, svarbu, kad žmonės tik skambintų.

Institucinių Vaikų Globos Namų Pertvarka

Institucinių vaikų globos namų pertvarka prasidėjo prieš pusantrų metų. Vaiko teisių specialistai sako, kad sumanymas geras, tačiau jo įgyvendinimui nėra gerai pasirengta.

Pernai uždarius Pabradės vaikų globos namus, dabar 19 auklėtinių gyvena iš privačių asmenų nuomojamuose Pabradėje esančiuose name ir bute bei už septynių kilometrų nuo miestelio miške, prie ežero, esančioje buvusioje poilsinėje, kurios panaudą suteikė Turto fondas. Į naujai pastatytą namą gruodį iš buto buvo perkelti gyventi septyni jaunuoliai. Su jais nuolat būna socialiniai darbuotojai ar jų padėjėjai, padedantys gaminti maistą, namų ruošos darbus. Vaikams duodama pinigų patiems įsigyti maisto produktų.

Globos namų reformos pradžiai numatyta apie 7 mln. Eurų. Pasak Vaiko teisių apsaugos kontrolierės, šiandien daugumą jų SADM nukreipia į metodikų rengimą. „Iš tikrųjų tikslas yra, kad vaikas gyventų šeimoje, namuose. Mes turime daugiau skatinti globėjų ir skatinti bendruomenes. Tai yra visiškai kitas perversmas.

Po tragedijos Kėdainių rajone padaugėjus pranešimų apie skriaudžiamus vaikus policijos pareigūnai skundžiasi, kad iš smurtaujančių tėvų atimamų vaikų nėra kur dėti. Mat naikinamiems globos namams neleidžiama priimti naujų globotinių. SADM Šeimos ir bendruomenių departamento vadovė sako, kad savivaldybės vaikus turėtų apgyvendinti pas budinčius socialinius globėjus.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė atkerta, kad ministerija jau nuo 2010 m. „Viena savivaldybė nusprendžia globėjams skirti papildomų pinigų, kita to nesprendžia, kita savivaldybė sako - jeigu globosite mūsų savivaldybės vaikus, tai mes mokėsime, jei ne mūsų, tai tada nemokėsime. Tai tokios velniavos Lietuvoje yra labai daug. Taip negali būti“, - sakė E. Šalyje yra 93 vaikų globos įstaigos. 2015 m.

Didžiausios parlamentinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) seniūnas ir partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis skeptiškai vertina Lietuvos be vaikų namų idėją. Antradienį vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarkas aptariant frakcijos posėdyje jis sakė, kad vaikų namų išardymas, perkeliant globoti į šeimas, sukurs papildomų problemų. „Laikinas vaiko paėmimas, aš matau labai prastą situaciją su požiūriu, kad mes sugriausime, sunaikinsime vaikų globos sistemą, sukišime tuos vaikus, ypatingai miestuose, į kažkokius butus, ir taip spręsime problemą. Problema taip neišsispręs, yra ir neįgalūs vaikai, kai kuriems reikalinga specifinė pagalba, kurios negalima suteikti tuose butuose“, - kalbėjo R. Karbauskis.

„Labai daug pavyzdžių yra, kad mes taip pat čia užkuriame dar vieną problemą, tik nesusidūrėme su įvykiais kokiais nors, neužsidegė toks butas, nenusižudė kas nors tokiam bute, bet tai gali kiekvieną minutę atsitikti“, - kalbėjo frakcijos vadovas.

Interesų Konfliktai ir Turtas

Akivaizdu, kad tokie platūs verslo užmojai gali sukelti daug interesų konfliktų. Naujai išrinkto JAV prezidento artimiausiu metu laukia sudėtinga užduotis: kaip užtikrinti, kad sprendimai būtų priimami tik atsižvelgiant į visų amerikiečių interesus, ir kaip pasiekti, kad bet kokios abejonės būtų eliminuotos?

Rinkimų kampanijos metu D. Trumpas užsiminė, kad jam tapus prezidentu, turto valdyme pats nedalyvaus ir jį valdyti patikės savo vaikams bei vadovams. Jo kalbose paminėtas buvo ir anoniminis turto valdymas (angl. blind trust) - JAV federalinių įstatymų aprašytas būdas, kuris leidžia užtikrinti konflikto tarp asmeninio turtinio intereso ir federalinių pareigų atlikimo nebuvimą. Anoniminio turto valdymo esmė yra turto perdavimas nepriklausomiems valdytojams ir nusišalinimas nuo bet kokių sprendimų, susijusių su turtu, priėmimo. Politikas ar valstybės tarnautojas, perdavęs turtą valdyti tokiu būdu, praėjus tam tikram laikui gali ir nebežinoti, kaip jo nuosavybė yra valdoma toliau. Dalis jos jau gali būti parduota, įsigyta naujo turto ir t.t. Anoniminį turto valdymą pirmasis naudoti pradėjo Lyndonos Johnson, tam tikrais laikotarpiais jį rinkosi George'as Bushas, Barackas Obama ir kiti žinomi JAV politiniai veikėjai.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 60 straipsnis numato, kad „Seimo nario pareigos, išskyrus jo pareigas Seime, nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis valstybinėse įstaigose ir organizacijose, taip pat su darbu verslo, komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse“.

Kaip ne kartą nurodė Lietuvos Konstitucinis teismas, Seimo nario mandatas negali būti naudojamas ne Tautos ir Lietuvos valstybės interesams, Seimo nario ar jam artimų asmenų arba kitų asmenų privačiai naudai gauti. Galima teigti, kad analogiškas interesų konflikto problemas, kylančias JAV prezidentui, turės spręsti ir naujieji Seimo nariai. Tikėtina, kad žiniasklaida ir pilietinė visuomenė ypatingą dėmesį skirs Seimo valdančiosios daugumos galimų interesų konfliktų analizavimui. Jau rinkimų metu buvo analizuojami valstybinės mokesčių inspekcijos duomenys ir pastebėta, kad, pavyzdžiui, didžiąją Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos vadovo Ramūno Karbauskio turto dalį - 9,28 mln. eurų - sudaro vertybiniai popieriai (akcijos, pajai ir kt.).

Kaip turi būti įgyvendinami Konstitucijos 60 straipsnyje numatyti draudimai, ne kartą aiškino Lietuvos Konstitucinis teismas. Jei kalbėtumėme tik apie akcines bendroves (populiariausią verslo teisinę formą), Seimo nariui draudžiama tiek de jure, tiek de facto būti valdymo, priežiūros ar kitokio bendrovės organo nariu bei atlikti kokias nors kitas, su bendrovės veikla susijusias, funkcijas. Tačiau jis gali turėti akcijų, taip pat ir naudotis jų suteikiamomis teisėmis. Vis dėlto, tokios nuosavybės valdymas negali peraugti į verslą, komerciją ar kitokią privačią veiklą, kuria siekiama pelno.

Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas įtvirtino monistinę civilinės teisės sistemą, t.y. civilinių santykių neskirsto į komercinius ir nekomercinius, ar verslo ir ne verslo. Remiantis kodeksu, bendrovės akcijų turėjimas jau pats savaime reiškia, kad jos savininkas siekia sau materialinės naudos. Todėl atsakymas į klausimą, kada akcijų turėjimas Seimo nariui jau yra draudžiamas, o kada ne, matyt, turėtų būti siejamas ne su jų suteikiamomis teisėmis, o su iš akcijų gaunamos naudos reikšme asmens pajamoms ir turtui.

Kitaip sakant, jei Seimo narys turi keletą akcijų, kurių vertė ar generuojamos pajamos nėra reikšmingos, palyginus su kitomis Seimo nario pajamomis, tokia veikla neturėtų būti draudžiama. Ir atvirkščiai, jei iš akcijų gaunamos pajamos ar jų vertė yra reikšminga ar net vienintelis pragyvenimo šaltinis, tokios veiklos tęsimas turėtų būti laikomas Seimo nariui Konstitucijos draudžiama veikla.

Pabaigai telieka priminti taip ir neįvykdytą Konstitucinio teismo nurodymą Seimui: „Įstatymų leidėjui iš Konstitucijos kyla pareiga įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad kiekvienu atveju būtų galima patikrinti, ar Seimo nario nuosavybės naudojimas, pajamų iš jos gavimas, jam nuosavybės teise priklausančio turto tvarkymas ir pan., taip pat su tuo susijusių sandorių sudarymas nėra verslas, komercija ar kita privati veikla, kuria siekiama pelno.

tags: #karbauskis #sukisti #vaikus #i #butus