Gyvenamųjų Namų Statistika Lietuvoje: Tendencijos, Kainos ir Prognozės

Lietuvos nekilnojamojo turto rinka pastaraisiais metais išgyvena akivaizdžius pokyčius, kuriuos lemia įvairūs vidiniai ir tarptautiniai veiksniai. Apžvelkime pagrindines tendencijas ir statistiką, susijusią su nekilnojamojo turto įsigijimu Lietuvoje.

Paklausa ir Pardavimų Aktyvumas

Paklausa nekilnojamajam turtui Lietuvoje, ypač didžiuosiuose miestuose kaip Vilnius, Kaunas ir Klaipėda, išlieka stabili. Jaunos šeimos ir specialistai vis labiau ieško pirmo būsto, todėl nuosavybės įsigijimo tendencijos rodo augimą.

Pardavimų aktyvumas šiemet padidėjo, ypač didžiuosiuose miestuose kaip Vilnius, Kaunas ir Klaipėda. Augantis gyventojų skaičius ir urbanizacijos procesai laikė paklausą butams ir namams, ypač naujos statybos, stabiliai.

2024 metais šalies būsto rinka pasižymėjo permainingomis nuotaikomis. Iki metų vidurio dar buvo fiksuojamas rinkos aktyvumo mažėjimas, o antrąjį pusmetį - jau atsigavimas. Tačiau bendras įregistruotų sandorių skaičius 2024 metais šalyje išliko beveik toks pats kaip ir 2023 metais. Šiemet labai tikėtinas spartus būsto rinkos aktyvumo augimas.

Kadangi 2024 metų pirmąjį pusmetį įsigyto būsto skaičius buvo nukritęs į pastarojo dešimtmečio žemumas - žema palyginamoji bazė sudaro sąlygas dideliam santykiniam augimui.

Nekilnojamojo Turto Prognozės 2025 Metams

Būsto Kainų Indeksas (BKI) yra pagrindinis statistinių duomenų šaltinis. BKI apskaičiuoti yra VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro ir Sandorių duomenų bazių duomenys. Šaltinio duomenys gaunami kas ketvirtį. BKI bazinis laikotarpis yra 2015 m. (2015 m. - 100). Kitas BKI bazinio laikotarpio keitimas numatytas 2026 m., buvusi laiko eilutė bus perskaičiuota į naują indekso bazinį laikotarpį ir paskelbta apskaičiavus 2026 m. I ketv.

Rinkinyje pateikiami būsto kainų indekso svoriai. Svoris - procentais arba promilėmis išreikšta namų ūkių piniginių išlaidų lyginamoji dalis tam tikrai BKI elementariajai visumai priklausantiems būstams su žeme įsigyti. Kuo didesnis svoris, tuo didesnė tam tikro būsto su žeme klasifikavimo lygio kainų pokyčio įtaka aukštesnio būsto su žeme klasifikavimo lygio kainų pokyčiui. Svorių bazinis laikotarpis - laikotarpis, kurio duomenimis remiantis skaičiuojami indekso svoriai.

Atliekamos tokios gautų statistinių duomenų tikrinimo ir redagavimo procedūros: atmetami sandoriai, kuriais įsigyti būstai dėl nepakankamo baigtumo lygio (< 80 proc.) yra netinkami gyventi, analizuojami kiekvienai elementariajai visumai priskirtų būstų pirkimo-pardavimo sandorių duomenys, palyginti su ankstesnių ketvirčių duomenimis. Duomenų redagavimas ir patvirtinimas atliekamas naudojant kompiuterinę kainų statistinių duomenų tikrinimo programą.

Gautos kainų kitimo tendencijos lyginamos su nekilnojamojo turto agentūrų užfiksuotomis būsto kainų kitimo tendencijomis. Informacija apie veiksnius, turinčius įtaką būsto kainų pasikeitimui, reguliariai stebima spaudoje, kitų įmonių ir institucijų skelbiamose apžvalgose ir ataskaitose.

Būsto Kainų Pokyčiai 2024 m.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2024 metų gruodžio mėnesio reikšmė paaugo 0,5%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 3,6%.

Tačiau vidutinis metinis kainų pokytis 2024 metais buvo vienas žemiausių per pastarąjį dešimtmetį ir sudarė 2,9%. 2024 metais vidutinis metinis pokytis, palyginti su ankstesniais metais, pastebimai sumenko, kadangi 2023 metais butų pardavimo kainos iš esmės nustojo augusios ir susiformavo aukšta palyginamoji bazė.

2024 metais didžiausi pokyčiai buvo fiksuojami pirminėje didmiesčių butų rinkoje. Palyginti su 2023 metais, Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos pirminėje rinkoje buvo realizuota net 40% daugiau butų daugiabučiuose.

2024 metais prie spartaus naujos statybos butų realizacijos apimčių augimo pirminėje rinkoje prisidėjo itin žemi 2023 metų aktyvumo rodikliai ir į šią rinką sugrįžtantys pirkėjai. Taip pat 2024 metais naujos statybos butai brango dvigubai sparčiau nei senesnės statybos.

2024 metų antrojoje pusėje bendros nuotaikos šalies būsto rinkoje pagerėjo, nes viešoje erdvėje dominavo pozityvios naujienos: nuoseklus paskolų palūkanų normų mažėjimas, atsigaunanti būsto pardavimo rinka, dėl mažėjančios infliacijos augantis realus gyventojų pajamų lygis ir teigiamos bendros šalies ūkio raidos perspektyvos.

Demografinės Tendencijos ir Jų Įtaka

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Vilnius jau ne vienerius metus išlaiko augimo tendenciją, o 2019 metais gyventojų prieaugis buvo pats didžiausias - siekė net 9899. 2019 metais teigiamos demografinės tendencijos pasirodė ir kituose didmiesčiuose, t.y. Nuolatinių gyventojų skaičius sausio 1 d. Paskutinius kelerius metus Vilniaus gyventojų skaičius sparčiai didėjo.

2020 metų pradžioje, t.y. sausio-vasario mėnesiais tęsėsi analogiškos augimo tendencijos, tačiau kovo mėnesį gyventojų prieaugis praktiškai sustojo. Galima daryti prielaidą, kad didelę įtaką tokiam pasikeitimui turėjo įvestas karantinas ir su tuo susiję kiti neigiami veiksniai.

Vilniaus miesto augimas labiausiai paremtas kelių veiksnių: natūralios gyventojų kaitos bei vidinės ir tarptautinės migracijų. Paskutinius kelerius metus Vilniaus bendrasis natūralios gyventojų kaitos rodiklis siekė apie 2 (tūkstančiui gyventojų), o tai reiškia, kad natūrali gyventojų kaita lėmė Vilniaus gyventojų prieaugį ne daugiau kaip 1000-1200 per metus. Likęs prieaugis buvo nulemtas migracijos. Dabartiniame COVID-19 kontekste, sunku tikėtis aktyvios migracijos į sostinę.

UAB „Centro kubas - Nekilnojamasis turtas“ nuomone, tokios demografinės perspektyvos kels papildomai rūpesčių būsto rinkos dalyviams, nes, tikėtina, kad bus mažiau paklausos, o pasiūla, kuri paskutinius kelerius metus buvo itin aktyvi, dar kurį laiką judės iš inercijos.

Bankinis Finansavimas ir Palūkanų Normos

Nors 2020 metų I ketv. pabaigoje Lietuvos ekonomika bei nekilnojamojo turto rinka patyrė šoką, sukeltą COVID-19 viruso, tai kol kas neatsispindi bankinio finansavimo statistikoje, kuri rodo, kad tiek skolinimosi būstui įsigyti apimtys, tiek ir bankų maržos išliko panašios į ankstesnių mėnesių rodiklius. Nemaža tikimybė, kad artimiausių mėnesių rodikliai bus kuklesni, nes vis daugiau signalų rinkoje apie tai, kad bankai griežtina paskolų išdavimą, kad gyventojams tampa sunkiau pasiskolinti ir pan. Tai reiškia, kad būsto rinkoje sandorių apimtys ir likvidumas turėtų trauktis.

Tam tikrus ženklus apie galimą palūkanų normos kilimą siunčia ir tarpbankinio skolinimosi, t.y. EURIBOR, pokyčiai. Jau ne vienerius metus EURIBOR laikosi žemiau nulio, tačiau 2020 metais matomas tarpbankinio skolinimosi palūkanų normos „kilimas“, t.y. artėjimas prie nulio.

Vis dėlto, svarbu pažymėti, kad būsto palūkanos vis dar išlieka istorinėse žemumose, o aptarnavimo išlaidos neviršija istorinio vidurkio, tačiau svarstant įsigyti būstą su paskola jau reikia susimąstyti apie ateityje gerokai išaugsiančius paskolos kaštus, nes pvz. perkant būstą už 100,000 Eur su 15% dydžio pradiniu įnašu, kuomet paskolos laikotarpis 20 metų, metinei palūkanų normai pakilus nuo 2.00% iki vos 3.00%, mėnesio įmoka paaugtų apie 14%, o bendra mokamų palūkanų suma apie 48%.

Butų Rinka ir Investuotojų Elgsena

Butų rinka Vilniuje jau kuris laikas buvo tapusi ne tik būsto pirkėjų, bet ir investuotojų „žaidimų aikštele“. Priešingai nei namų/ kotedžų segmente, butų rinkoje nemenka dalis pirkėjų investavo tik todėl, jog tai buvo viena geriausių alternatyvų įdarbinti turimus pinigus, suteikianti patrauklią grąžą bei nereikalaujanti ypatingos priežiūros. Tokių investuotojų atėjimas į rinką stipriai padidino jos aktyvumą bei likvidumą, bet kartu prisidėjo ir prie spartesnio kainų augimo.

Kylant kainoms, nemaža dalis gyventojų dar labiau susigundė investuoti į šį segmentą ir tokiu būdų įsisuko savaiminis kainų augimo ciklas. Visgi, šis procesas turi ir „šalutinį poveikį“ - padidėjusį volatilumą, kas reiškia, kad atėjus blogesniems laikams, rinka lygiai taip pat gerokai labiau išgyvens neigiamą poveikį. Tą galima įžvelgti kovo mėnesio butų sandorių statistikoje, kuri rodo staigų kritimą, lyginant su sausio ar vasario mėnesiais. Lyginant su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, sandorių mažėjimas siekia apie 5 proc.

Kita vertus, gerokai stabilesnis ir spekuliatyvių investuotojų dažniausiai aplenkiamas individualių namų/ kotedžų segmentas kovo mėnesį pademonstravo 17 proc. Butų rinkos sandorių statistiką 2020 metais, įskaitant ir kovo mėnesį, į priekį tempė naujos statybos rinka, kada NT plėtotojai aktyviai registravo baigtų projektų sukauptus pardavimus iš ankstesnių laikotarpių, todėl butų sandorių aktyvumo statistika iš dalies atrodė kiek geriau nei buvo iš tikrųjų.

Realesnis karantino ir prasidėjusio ekonomikos smukimo poveikis matosi antrinėje, t.y. senos statybos butų rinkoje, kurioje sandorių apimtys kovo mėnesį susitraukė apie 30 proc., lyginant su šių metų pradžia.

2020 metų I ketv. NT plėtotojai Vilniuje aktyviausiai naujus butus siūlė Šnipiškėse ir Pilaitėje, kuriose susikaupęs maždaug ketvirtadalis visų neparduotų naujų butų sostinėje. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad paskutiniu metu NT plėtotojai suintensyvino plėtros darbus Senamiesčio ir Užupio mikrorajonuose, kurie pagal neparduotų butų kiekį įsiveržė į „lyderių gretas“.

Antrinė butų rinka pasižymi tuo, kad joje veikia daug neprofesionalių dalyvių, kurie yra mažiau informuoti, todėl ir jų sprendimai dažnai yra gerokai emocionalesni. Dėl šios priežasties pokyčiai šiame segmente taip pat gali vykti daug didesnėmis amplitudėmis nei pirminėje rinkoje. Paskutinius porą metų viešoje erdvėje buvo gerokai daugiau pozityvių žinučių, todėl rinkos dalyvių lūkesčiai taip pat augo kone eksponentiškai. Tai atsispindi ir kainų pokyčiuose - metinis kainų augimas siekė vidutiniškai 6-7 proc.

Būsto rinkos statistikai poveikį darys ir besikeičianti gyventojų pajamų situacija. Gyventojų pajamų pokytis ir būsto kainų pokytis rodo gana aiškią koreliaciją. Dėl karantino ir ekonomikos susitraukimo, dalis gyventojų prarado darbus, daliai gyventojų atlyginimai buvo sumažinti, tad iki šiol labiausiai būsto rinkos kainas kaitinęs faktorius, t.y.

Individualių Namų ir Kotedžų Segmentas

Individualių namų ir kotedžų segmente šių metų I ketv., kaip ir įprasta, populiariausiomis lokacijomis išliko Pilaitė, Zujūnai, Gineitiškės, Tarandė, Gulbinai, Pavilnys, Naujoji Vilnia, Galgiai ir aplinkinės teritorijos. Individualių namų ir kotedžų segmentas pasižymi tuo, kad kainos išlieka stabilios jau ne vienerius metus.

Individualūs gyvenamieji namai per pastaruosius trisdešimt metų patyrė vieną didžiausių transformacijų, didelius 2 - 3 aukštų 300 - 400 m2 ploto namus pakeitė nedideli 1 - 2 aukštų 100 - 200 m2 ploto būstai bei kotedžai.

Didžiausi individualių gyvenamųjų namų kvartalai tradiciškai yra susiformavę Vilniaus miesto pakraštyje, ties Ukmergės bei Molėtų plentais, aplink Pilaitės bei Balsių mikrorajonus ir vakarinėje dalyje Pavilnyje.

2023 Metų Apžvalga ir Dabartinės Tendencijos

2023 metais Lietuvoje nekilnojamojo turto rinka patyrė nemažai pokyčių, kuriuos lėmė tiek vietiniai, tiek tarptautiniai veiksniai. Viena iš ryškiausių tendencijų buvo didėjanti gyvenamojo nekilnojamojo turto paklausa. Didžiuosiuose miestuose, tokiuose kaip Vilnius, Kaunas ir Klaipėda, pirkėjai vis labiau domėjosi būstais. Pirkėjų elgsena keitėsi - vis daugiau žmonių ieškojo ne tik nuolatinio gyvenimo vietos, bet ir investicinių galimybių. Nauji projektai, siūlantys modernius ir energetiškai efektyvius butus bei namus, sulaukė didelio susidomėjimo.

Nuomos rinka stabiliai augo, ypač trumpalaikė nuoma, kurią skatino turizmo sektoriaus atsigavimas po pandemijos. Didesnis turistų srautas ir verslo kelionės paskatino nuomojamų butų paklausą, todėl nuomos kainos kilo.

Finansavimo sąlygos taip pat turėjo įtakos rinkai. Nors palūkanų normos šiek tiek padidėjo, bankai vis dar siūlė patrauklias hipotekos sąlygas, ypač pirmą kartą perkantiesiems. Investicijų rinka taip pat keitėsi. Vis daugiau investuotojų ieškojo galimybių komerciniame nekilnojamajame turte, ypač biuruose ir prekybos centruose.

Kalbant apie pasiūlą, naujų statybų projektai, ypač daugiabučių, vis dar aktualūs. Tačiau statybinių medžiagų kainų augimas ir darbo jėgos trūkumas gali atidėti projektų įgyvendinimą. Tai gali sukelti pasiūlos ribojimą, o tai savo ruožtu gali lemti kainų didėjimą.

Kainų tendencijos rodo, kad nekilnojamojo turto vertės nuolat auga, ypač didžiuosiuose miestuose. Vilniuje ir Kaune vidutinės būsto kainos per pastaruosius kelerius metus išaugo beveik 10-15 procentų. Tai greičiausiai lemia didėjanti paklausa ir ribota pasiūla.

Investicijų srityje užsienio kapitalo srautai vis labiau patenka į nekilnojamojo turto rinką. Investuotojai siekia stabilios grąžos, todėl komercinis nekilnojamojo turto sektorius, ypač logistikos ir sandėliavimo srityse, sulaukia didelio susidomėjimo.

Vis dėlto, rinkoje egzistuoja ir tam tikros rizikos. Ekonomikos nestabilumas, auganti infliacija ir galimas palūkanų normų didėjimas gali neigiamai paveikti nekilnojamojo turto sektorių.

Lietuvos vyriausybė aktyviai remia nekilnojamojo turto rinką, siūlydama paramos programas jaunoms šeimoms ir pirmiesiems pirkėjams.

tags: #gyvenamieji #namai #statistika