Atsižvelgdamos į statybų ir kitų ištekliams imlių sektorių poveikį aplinkai, pažangios šalys noriai plėtoja žiedinės ekonomikos sistemą, kuriai padedant stengiamasi kiek įmanoma labiau sumažinti išteklių ir energijos suvartojimą. Statybos sektorius yra vienas iš daugiausia išteklių naudojančių sektorių pasaulyje, sukuriantis trečdalį visų atliekų.
Šiame straipsnyje aptarsime gyvenamųjų pastatų atrankos kriterijus, ypač atsižvelgiant į tvarumo aspektus ir vertinimo sistemas, taikomas Lietuvoje ir pasaulyje.
Tvarumas ir jo vertinimo sistemos
Vis dažniau pasaulyje (daugiau nei pusšimtyje šalių) tvariems pastatams projektuoti ir statyti pasitelkiamos savanoriškos pastatų tvarumo vertinimo, reitingavimo ir viešinimo sistemos, kurių pagrindiniai vartotojai - viešosios ir privačios organizacijos, architektų ir projektuotojų komandos, nekilnojamojo turto vystytojai ir valdytojai.
Populiariausios tarptautinės ir nacionalinės vertinimo sistemos dažniausiai atsižvelgia į 3 pastatų poveikio aspektus - aplinkosauginį, ekonominį ir socialinį. Tokių vertinimo sistemų naudojimas ne tik skatina tvarų miesto, regiono, šalies vystymąsi, inovacijas, bet ir įgalina efektyviai taikyti pastato gyvavimo ciklo principus nuo dizaino iki jau sukurto objekto valdymo, renovacijos ar konversijos. Savanoriškos tvarumo vertinimo sistemos padeda geriau suvokti ne tik pastatų poveikį žmonėms ir aplinkai bet ir kaip tą poveikį optimizuoti, kartu pagerinant patalpų mikroklimatą ir naudojimo komfortą, be kita ko, sumažinant eksploatacijos išlaidas.
Populiariausios tvarumo vertinimo sistemos:
- BREEAM (Building Research Establishment Environmental Assessment Method) - britiškasis standartas.
- LEED (Leadership in Energy and Environmental Design) - amerikietiškasis standartas.
- WELL - standartas, skirtas įvertinti pastatuose sukurtų erdvių poveikį žmonių sveikatai ir gerbūviui.
- LPTVS - Lietuvos pastatų tvarumo vertinimo sistema, sukurta Lietuvos žaliųjų pastatų tarybos.
- Level(s) - Europos Komisijos vystoma pastatų tvarumo vertinimo sistema.
Šiais sertifikatais ženklinami pastatai ir net ištisi kvartalai, darantys mažiausią poveikį aplinkai ir žmogaus sveikatai per visa savo gyvavimo laikotarpį. Vertinami dažniausiai investiciniai, pakankamai didelės apimties projektai, kuriems tvarumo sertifikatas atstoja tarptautiniu mastu prižįstamą kokybės ženklą ir suteikia galimybę objektyviai palyginti pastatą su kitais sertifikuotais tos pačios paskirties.
Lietuvos žaliųjų pastatų tarybos sukurta Lietuvos pastatų tvarumo vertinimo sistema (LPTVS) yra skirta projektuojamiems, pastatytiems ar jau eksploatuojamiems pastatams sertifikuoti, o ją sudaro 29 vertinimo kriterijai, suskirstyti į 8 kategorijas (sveikata, energija, transportas, sklypo naudojimas ir ekologija, medžiagos, atliekų tvarkymas, vandentvarka ir projekto valdymas).
Atkreipti dėmesį verta ir į Europos Komisijos vystomą pastatų tvarumo vertinimo sistemą Level(s). Ji skirta aplinkosauginiams pagerinimams matuoti ir palaikyti nuo pat statinio projektavimo, iki eksploatavimo pabaigos. Level(s) yra atvira, nemokama, visiems prieinama sistema, siekianti, kad vertinant ir teikiant ataskaitas apie pastatų tvarumą būtų kalbama visiems suprantama kalba, kuriamas tam tikras bendras supratimas apie pastatų tvarumą.
Daugumą pastatų tvarumo vertinimo sistemų palaiko ir nuolat tobulina nacionalinės žaliųjų pastatų tarybos.
Atsinaujinančių išteklių, vietinių bei perdirbtų medžiagų naudojimas gali sumažinti arba netgi visiškai panaikinti neigiamą poveikį aplinkai statant ir eksploatuojant pastatą. Žalieji pastatai teikia taip pat ir finansinę naudą.
Sklypo pasirinkimas ir aplinkosauga
Dauguma tvarumo vertinimo sistemų didelį dėmesį skiria ne tik pačiam pastatui, bet ir naujai statomo objekto sklypo tvariam pasirinkimui, greta esančiai socialinei infrastruktūrai ir supančiai gamtinei aplinkai (pvz.: pėsčiomis pasiekiamiems parkams, skverams, vandens telkiniams).
Dažnu atveju vystant naują projektą, yra stengiamasi išlaikyti charakteringą sklypo reljefą, apsaugoti vietinę florą ir fauną statybų metu naudojant kuo mažiau žalio (natūralaus ar dirbtinai apželdinto), anksčiau statybų nepaveikto ploto bei išlaikant minimalų atstumą iki natūralių gamtos elementų - brandžių miškų, pelkių ir pan. Statybų metu taip pat siekiama padidinti ne tik naujo statinio, bet ir teritorijos ekologinę vertę bei bioįvairovę.
Tuo tikslu yra siekiama išsaugoti brandžius medžius, vandens telkinius, įrengti vandeniui laidžias dangas, plėsti vietinės kilmės rūšių augalais apželdintos teritorijos plotą (tam panaudojant ir pastato stogą bei sienas), o tokių želdinių priežiūrai nenaudoti pesticidų, sintetinių trąšų ar geriamojo vandens. Kai kuriais atvejais įrengiami konkrečioje teritorijoje aptinkamų paukščių inkilai, lesyklos, šikšnosparnių inkilai, vabzdžių „viešbučiai“, bičių aviliai, paukščių atsitrenkimo į pastatų stiklus prevencinės priemones.
Pastatų vertinimo etapai
Pastatų vertinimas susideda iš kelių etapų. Daugumoje sistemų pirmiausia reikia pasirinkti kas bus vertinama. Tai gali būti pastato projektas, jau pastatytas pastatas (pastatų kompleksas) arba visa proceso apimtis - nuo koncepcijos parengimo, projektavimo iki pastato pridavimo eksploatacijai ar net pati eksploatacija.
Vertinant statinio projektą, jo įvertinimas galioja tol, kol vyksta pastato statyba. Tačiau vertinti pateiktas projektas turi būti visiškai baigtas. Pateikti statinio projektą ir/arba statinį jo tvarumui vertinti gali jo savininkas, teisėtas pastato valdytojas arba naudotojas, projektuotojas, projekto valdytojas, turintis tam tikra tvarka išduotą savininko įgaliojimą.
Sertifikuojami objektai pagal gyvavimo stadiją gali būti naujai projektuojami ir statomi, renovuojami ar rekonstruojami pastatai bei jau pastatyti ir eksploatuojami pastatai. Pastato savininkas vertintojui vertinimo pradžioje pateikia visą turimą informaciją apie pastato projektą ir/arba pastatą. Paprastai tai yra pagrindiniai statinio rodikliai, projektiniai sprendiniai, skaičiavimai, kita pagrindžiamoji medžiaga.
Jau preliminaraus įvertinimo metu galima nustatyti, kokio įvertinimo lygio galima siekti vertinamame objekte. Vertintojas nuolat dirba su architektų, projektuotojų, rangovų, tiekėjų atstovais rinkdamas įrodymus, vertindamas siūlomus projekto pakeitimus, kartu ieškodamas optimaliausio sprendimo. Vertinimo metu vertintojas, iš anksto susitaręs su savininku, apsilanko objekte ir atlieka reikalingų pastato elementų, įrenginių, patalpų ir kt. foto fiksaciją.
Įvertinus savininko pateiktus projekto dokumentus (įrodymus), projektui suteikiamas atitinkamos sistemos įvertinimas balais ar procentine išraiška, kurie parodo bendrą lygį - pvz. Įvertintas; Geras; Labai geras; Puikus arba Išskirtinis. Pareiškėjui išduodama nustatytą laikotarpį galiojantis sertifikatas, kuriame ne tik nurodomas suminis vertinto projekto tvarumo įvertis, nustatytas tvarumo lygis, bet ir vertinimo kategorijos ir jų įverčiai.
Žaliasis viešasis pirkimas
Žalieji viešieji pirkimai yra svarbi priemonė, skatinanti „žaliųjų“ pastatų plėtrą. Statybos sektorius yra vienas iš daugiausia išteklių naudojančių sektorių pasaulyje. Šis sektorius sukuria ir trečdalį visų atliekų.
Taikydami tvarumo kriterijus naujai statomiems ir rekonstruojamiems pastatams, viešojo sektoriaus pirkėjai paprastai perka ne tik biuro įrangą, patalpų valymo priemones ar paslaugas, transporto priemones ar kitas prekes, bet ir pastatų projektavimo paslaugas ir statybos darbus. Tam, kad būtų atliktas projektavimo paslaugų ar statybos darbų žaliasis pirkimas, į pirkimo dokumentus turi būti įrašyti „žaliųjų“ pastatų kokybės vertinimo kriterijai, kurie gali būti apibūdinantys pirkimo objektą techninėse specifikacijose, nustatantys minimalius tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus ar kvalifikacinės atrankos kriterijus, nustatantys tiekėjų pateiktų pasiūlymų vertinimo kriterijus (kai renkamas ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį arba produkto gyvavimo ciklo sąnaudų metodą), nustatantys pirkimo sutarties sąlygas.
Pastatų poveikį aplinkai galima sumažinti ir taikant pažangius energiją taupančių pastatų konstrukcinius sprendimus, perdirbant ir pakartotinai naudojant statybines medžiagas ir produktus bei taip mažinti atliekų kiekį.
Preliminariai įvertinti ar projektas arba pastatas atitinka pastatų tvarumo vertinimo sistemos konkretų lygį gali ir architektas, projektuotojas ar tvarumo konsultantas, susipažinęs su konkrečios vertinimo sistemos reikalavimais, tačiau sertifikuoti pastatą gali tik atestuotas nepriklausomas vertintojas.
Lietuvoje nuosekliai daugėja sertifikuotų objektų ir, atitinkamai, kvalifikuotų komandų, galinčių projektuoti ir statyti pastatus remiantis įvairiomis tvarumo vertinimo sistemomis ir jų standartais. Projektuotojai gali lengvai susipažinti su įvairių pastatų sertifikavimo sistemų reikalavimais (jie publikuojami įvairiuose interneto svetainėse, nuolat rengiami mokymai) ar pasitelkti į pagalbą kvalifikuotus tvarumo specialistus rengiant ir įgyvendinant žaliųjų pastatų projektus.
Lietuvos žaliųjų pastatų taryba kartu su partneriais nuolat organizuoja Tvariųjų pastatų nuolatinio profesinio augimo (kvalifikacijos kėlimo) programos mokymus, skirtus architektų (statybos techninės veiklos pagrindinių sričių ir teritorijų planavimo vadovų), projektuotojų ir kitų tvarios statybos proceso dalyvių kvalifikacijos tobulinimui.
Vadovaujantis tarptautine praktika, parengta remiantis pasaulyje pripažintomis vertinimo metodikomis, atsižvelgiant į Lietuvos teisinę aplinką, ekonomines realijas, gamtines sąlygas ir kitas svarbias aplinkybes LTPVS yra nuolat tobulinama ir ji gali tapti nacionaliniu kokybės standartu.
Pastatų tvarumo įvertinimas Vilniuje visų pirma skatintų statyti sveikus, komfortiškus, ilgaamžius, ekonomiškus, energiškai naudingus pastatus, racionaliai naudojančius gamtos išteklius visuose pastato gyvavimo ciklo etapuose: nuo vietovės parinkimo, projektavimo, statybos iki eksploatavimo bei atnaujinimo ar gyvavimo pabaigos, ir darančius itin mažą poveikį aplinkai.
A+ klasės energinio naudingumo pastatai, atliekų rūšiavimas, skaitmeninė statyba, atsinaujinantys energijos ištekliai, automobilių dalijimosi paslaugos jau tapo kasdienybe, o NT vystytojai nuolat diegia naujas technologijas ir taiko aukštesnius kokybės standartus, padedančius išsiskirti konkurencingoje rinkoje. Vis dažniau NT vystytojai diegia tvarius sprendimus (saulės jėgainė, apželdintas stogas, puiki akustika ir vėdinimas ar elektromobilių įkrovimo vietos) ir tai deklaruoja viešai, siekdami išsiskirti bei pritraukti išrankesnius ir labiau išprususius pirkėjus.
tags: #gyvenamieji #pastatai #atr