Darnaus vystimosi koncepcija pastaruoju metu traktuojama kaip priimtiniausia tolesnės visuomenės raidos modelis ir pagrindinės šios koncepcijos nuostatos yra perkeltos į daugelio valstybių ir įvairių tarptautinių organizacijų programinius dokumentus. Buvo įsitikinta, kad gamybos ir vartojimo procesai labai priklauso nuo ekologinių procesų, o pasauliniai aplinkos ištekliai, kažkada atrodę neišsemiami, visgi yra riboti. Pagrindinės darnaus vystymosi nuostatos suformuluotos pasaulio viršūnių susitikime Rio de Žaneire 1992 metais.
Šiuo metu vis labiau didėja energijos išteklių naudojimas ir su tuo susijusi aplinkos tarša. Organinio kuro deginimas yra vienas iš pagrindinių aplinkos taršos šaltinių, todėl klimato kaitos švelninimo politika Europos Sąjungoje pirmiausia integruojama į energetikos plėtros politiką. Pagrindiniai klimato kaitą reguliuojantys tarptautiniai dokumentai yra Jungtinių Tautų bendroji klimato kaitos konvencija (JTBKKK) ir jos Kioto protokolas.
Darnaus vystimosi tikslai:- Ilgalaikis žmonijos plėtros tikslas visais socialiniais, ekonominiais ir aplinkosauginiais aspektais.
- Ištekliaus ir atliekinės energijos mažinimas.
- Šilumos energijos gamybos ir vartojimo poveikio aplinkai mažinimas.
Siekiant didinti energijos efektyvumą, galutiniai vartotojai tampa labai svarbūs. Kadangi vieni didžiausių galutinės energijos vartotojų yra namų ūkiai, todėl energijos naudojimo efektyvumo didinimas namų ūkio sektoriuje gali ženkliai prisidėti prie bendro poveikio aplinkai mažinimo tikslų.
Nepaisant augančio technologinių inovacijų skaičiaus, galinčių ženkliai sumažinti energijos suvartojimą ir kylančių kainų už energijos išteklius, žmonių elgesys, ypač namų ūkio įpročiai keičiasi labai lėtai. Todėl būtina skatinti energiją taupančias priemones.
Energijos vartojimas Lietuvoje
Analizuojant galutinį energijos suvartojimą Lietuvos namų ūkio sektoriuje 2000-2008 m. laikotarpiu, būtina įvertinti įvairius veiksnius.
One of the main problems, causing environmental pollution is a growing demand for energy, so it is important to achieve sustainable energy production and consumption, ensuring the long-term human development goals in all social, economic and environmental aspects. On purpose to increase energy efficiency, end-users become very important. As one of the largest energy end-users are the households, thus increasing the energy efficiency of the household sector can contribute significantly to the overall environmental impact reduction targets. Despite the growing number of technological innovations that can significantly reduce energy consumption and rising prices for energy resources, human behaviour, especially in household habits change very slowly. The aim of this work is to analyze the final energy consumption changes on the household sector in Lithuania during the 2000 - 2008 year period and to estimate the prevalence of energy-efficient products (technologies), in Kaunas city households and to identity its determinants. Data on final energy consumption in Lithuania and the household sector for 2000-2008 the period is obtained from Lithuanian Department of Statistics to the Government of the Republic, data on the apartment house modernization program - is from the Housing and Urban Development agency. Data of the Kaunas city population attitudes towards energy efficient products have been collected using a questionnaire survey.
Galutinės energijos bendrai ašalyje ir namų ūkio sektoriuje sunaudojimas tiriamuoju laikotarpiu iašaugo. Šiai augo galutinės elektros energijos naudojimas namų ūkio sektoriuje. Consumptions of final energy in the overall terms and in household sector consumption rose during the investigative period. Especially rapid grew of electricity use in the household sector is registered.
Šis namų atnaujinimo (modernizavimo) programa nėra labai aktyvi. Consumptions of thermal energy for the heating also remains inefficient, however existing blockhouses renovation program is not very active and till know only 279 renovation projects are completed.
Apklausos duomenys rodo, kad respondentai yra girdėję ir naudoja energiją taupančias technologijas namų ūkiuose. Survey data shows that respondents have heard of and use of energy efficient technologies in households. Dažniausiai apklausos dalyviai nurodydavo, kad naudoja fluorescencines lempas (CFL), pastatų šilumos izoliaciją (PŠI) bei šviesos diodus (LED). Most respondents indicated the use of fluorescent lamps (CFL), the heat insulation of buildings (PSI) and light emitting diodes (LEDs). Pasirinkimą naudoti ašiuos produktus lėmė energijos ir pinigų sutaupymas, o tokis produktų paplitimą stabdo jų kaina. Selection of these products was determined by the energy and monetary savings, and these products price stops the spread.
Europoje namų ūkiai suvartoja didelę dalį energijos, todėl energijos taupymas namuose yra svarbus žingsnis mažinant bendrą energijos suvartojimą ir poveikį aplinkai.
Darnus vartojimas
Pastaruoju metu vis daugiau kalbama apie darnų vartojimą, kadangi didėjantis vartojimas ir vartojimo kultūros plitimas prisideda prie aplinkos taršos. Visuomenė skatinama siekti darnesnio vartojimo, kuris nereiškia siekio mažinti vartojimą, o reiškia siekį mažinti vartojimo poveikį aplinkai, tai yra mažinti išteklius naudojimą ir taršą. Siekdami darnaus vartojimo mes turime riboti ne vartojimą, o vartojimo poveikį aplinkai.
Augant pajamoms dauguma žmonių linkę didinti ir vartojimo išlaidas. Išsivysčiusiose ašalyse, kol dar nepatenkinami pagrindiniai žmonių poreikiai, išlaidos, skirtos materialisjs poreikis tenkinimui, paprastai auga tokiais pat tempais kaip ir pajamos. Šio vartojimo dalį sudaro ne materialiosios vertybės, o paslaugos skirtos socialiniams ir kultūriniams poreikiams tenkinti.
Gamintojai siekdami padidinti gamybos apimtis, dažnai naudojasi reklama, kuri dirbtinai skatina tam tikrs produkts paklaus ir kartu įtakoja vartojimo tendencijas bei vartotojs elgsen. Reklama skatina ne tik tam tikrs prekis grupis, bet ir sallygoje gana sparts elektros poreikis augim. Didel vaidmen formuojant vartotojs elgsen atlieka ir socialiniai veiksniai tokie, kaip kultūrin aplinka, gyvenimo bkdas, gyvenimo kokyb ir pan., kadangi vartojimas prisideda prie identiteto formavimo, socialinio statuso, kultūrinio savitumo.
Vartojimas formuoja socialines reikašmes, o produktai tampa verts visuomenje simboliais. Ir jei ašiuo metu iašlaidos pagrindiniams poreikiams mažja, bendros vartojimo iašlaidos auga daugiausiai komforto ir didesnio pasirinkimo s sąskaita.
Išsivysčiusiose ašalyse didžiausią poveikį aplinkai daro keturios pagrindinės vartojimo sferos: maistas ir gėrimai; būstas; asmeninės kelionės ir mobilumas; turizmas. Europos Sąjungoje namų kkis vartojimas lemia iki 70 % poveikio aplinkai, prisidėdamas prie klimato kaitos, oro ir vandens taršos (naudojant energiją ir vanden), atlieks susidarymo (naudojant prekes ir paslaugas).
Pastaruoju laikotarpiu stebimas iašlaids susijusis su bkstu, didjimas. Šis mažja, todėl vienam gyventojui suvartojama vis daugiau energijos ir vandens. Ūkio augimas. EEA prognozuoja, kad iki 2030 m. Šio vartojimo pavyzdžius pagal js priimamus sprendimus ir daromus pasirinkimus. Kiekvienas gyventojas, pirkdamas prekes, paslaugas ar darbus, atsižvelgdamas ne tik į js kain ir kokyb, bet ir į mažesn poveikį aplinkai, galts daryti didžiul įtak gamintojams ir paslaugs teikjams.
Įmonės siekia gaminti maksimaliai perdirbamus produktus, todėl bendrovės surenka panaudotas savo gamybos lemputes ir saugiai utilizuoja. Prieš kelerius metus rinkai buvo pristatyta šviesos diods (angl. Light-emitting diode - LED) moduliai. Šiantis šviesa, iašsiskiriantis itin dideliu naudingumo koeficientu, mažu į aplink iašskiriamu šilumos kiekiu, ilgaamžiškumu ir kelis kartus mažesnėmis elektros energijos sąnaudomis.
Energiją taupančios technologijos ir produktai
Siekdami sumažinti energijos suvartojimą, vartotojai gali rinktis energiją taupančius produktus ar technologijas. Šias tam tikrus aplinkosauginius standartus. Energy star ženklu yra žymimi gaminiai, kurie pasižymi energijos vartojimo efektyvumu ir taupymu (1.1 pav.). Šiuo ženklu yra žymimi šaldytuvai, televizoriai, kompiuteris ekranai, nešiojamieji kompiuteriai, DVD gaminiai, kopijavimo aparatai ir kt.
Energy Star ženklas
Svarbu, kad įvairis pakops lavinimo programose atsirasts vietos darnaus vystymosi ir darnaus vartojimo problemoms bei visuomenės perorientavimui nuo materealisjs prie dvasinis vertybis. Šis galėsime tikėtis tik tada, kai darnaus vartojimo principai taps visuotine pripažinta norma.
Siekiant mažinti energijos suvartojimą, reikia ne tik diegti naujas technologijas ir produktus, o vartotojams reikės didesnis paskats tokius produktus pirkti ir juos racionaliai naudoti.
Elektros energijos taupymo priemonės
Energijos gamyba ir naudojimas daro didžiausią įtaką aplinkai visoje žemėje. bent 50 % sumažinti pasaulines CO2 emisijas lyginant su 1990 m. kiekiu. Išsivysčiusioms ašalims kartu iki 2020 m. sumažinti emisijas 30 %, o iki 2050 m. Jeigu dabartinės energijos vartojimo tendencijos tęsis, tai artimoje ateityje energijos vartojimas Europos Sąjungos ašalyse palaipsniui didės po 1-2 % per metus, vadinasi iki 2020 mets bendras energijos vartojimas padidts iki 10 %. Remiantis Žaliosios knygos Europos s sąjungos tausios, konkurencingos ir saugios energetikos strategija, Europos Komisija pristat efektyvaus energijos vartojimo veiksms plan. .Į plan įtrauktas prioritetinis priemonis paketas, apimantis daug ekonomiašks efektyvaus energijos vartojimo iniciatyvs. Šius prietaisus, transportą ir energijos gamyb padaryti efektyvesnius. Taip pat buvo pasiklyti griežtesni nauji efektyvaus energijos vartojimo standartai, energetikos paslaugs skatinimas, specialks finansavimo mechanizmai, skirti energiją taupantiems produktams remti.
15 energijos taupymo patarimų – sumažinkite elektros energijos sąskaitas jau šiandien
Apšvietimas
Šiuolaikinis žmonių gyvenimas neįsivaizduojamas be dirbtinės šviesos šaltinis. Nuo apašvietimo priklauso darbo trukm ir kokyb, sveikata, saugumas, eismas ir kiti mkss gyvenimo aspektai. Šiams plots, o kartu didėja ir elektros energijos kiekis, sunaudojamas šviesai iašgauti. Taigi, iki 20 % visos pagaminamos elektros energijos pasaulyje sunaudojama apašvietimui. Siekiant skatinti ekonomiaškai efektyviai didinti energijos galutinio vartojimo efektyvum 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamentas ir Taryba prirm direktyva 2006/32/EB dl energijos galutinio vartojimo efektyvumo ir energetinis paslaugs, kurioje viena ia energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonis yra apašvietimas, t.y. šis naudojimas.
Energiją taupančios lempos
Įprastos kaitrinės lempos didžiąją dalį elektros energijos paverčia šia šiluma ir tik 5 % " šviesa, vadinasi šios lempos yra šilumos, o ne šviesos šaltiniai. Šia šviesa. Šiomis lemputėmis nuo 2009 mets rugsėjo 1 dienos iki 2016 mets rugsėjo 1 dienos. Šios lemputės pasirod prieš keliolika mets, o iašpopuliarėjo vos prieš 2-3 metus, pastebėjus js ekonomiaškum. Šias lemputes "/įsisuko" pramon, verslas, viešosios įstaigos. Šiomis į žemę uždar šviestuvų. Šios lempos yra geras pasirinkimas tiems, kurie turi šviestuvus su ribojamu galingumu iki 60 ar 40 W. Lemputės naudojimo laikas, energijos vartojimas ir elektros energijos kaina turi įtakos apašvietimui skiriamoms iašlaidos.
Viena ia energetiaškai efektyvesnis lemps kompaktin fluorescencin lempa (angl. Compact fluorescent lamp - CFL) tai dujin iaškrovos principu veikianti mažaslg gyvsidabrio gars lemput.
Šiausiai HYPERLINK "javascript:popupwnd('./energijos_mat.html','no','no','no','no','no','no','','','','')" \t "_self" A ir B energijos prietaiss taupumo klasei t. y. Šia šviesa beveik neiašskirdamos šilumos.
Šiau šiuo metu mokslininkai dar neturi bendros nuomonės. Šis surinkimo klausimas neiašspręstas. Šis lemps pagrindiniai gamintojai OSRAM (Vokietija), Philips (Olandija) ir GE Lighting (Vengrija).
LED lempos
.Įmonės siekia gaminti maksimaliai perdirbamus produktus, todėl bendrovės surenka panaudotas savo gamybos lemputes ir saugiai utilizuoja. Prieš kelerius metus rinkai buvo pristatyta šviesos diods (angl. Light-emitting diode - LED) moduliai. Šiantis šviesa, iašsiskiriantis itin dideliu naudingumo koeficientu, mažu į aplink iašskiriamu šilumos kiekiu, ilgaamžiškumu ir kelis kartus mažesnėmis elektros energijos sąnaudomis. Šiami rankomis ar kojomis. Šiais js atsparumas drėgmei, temperatkros svyravimams ir vibracijai, todėl nereikia montuoti papildomos specialios apsaugos ir suteikia galimybę juos daug kur pritaikyti.
Šiandien aši technologija naudojama gaminant reklamines švieslentes, tkrines raides, reklamas su programuojamais slankiaisiais tekstais ir vaizdo perdavimo lauko ekranus. Šviesos diodai pritaikomi ir interjero, ir automobilis pramonės, ir kitose srityse. Šiai populiarėja dl savo ekonomiaškumo ir lankstaus pritaikymo.
Buitiniai prietaisai
Šiamos kiekvieną dieną, o dl didelio paplitimo rinkoje kainos tampa prieinamos ir paprastam vartotojui.
Elektros energijos poreikis nuolat auga, todėl svarbu efektyviai naudoti energiją ir mažinti jos suvartojimą.