Gyvenamosios vietos deklaravimas yra privalomas visiems Lietuvos Respublikos piliečiams be išimties. Ir tai ne tik formalumas, bet ir teisiškai reikšmingas veiksmas, turintis įtakos įvairioms sritims, tokioms kaip socialinės išmokos, rinkimų teisė ir kt. Deklaruotos gyvenamosios vietos adresus savo veikloje naudoja Lietuvos paštas, pagalbos tarnybos ir viešos institucijos.
Šiame straipsnyje aptarsime, kaip tinkamai užpildyti gyvenamosios patalpos savininko sutikimo formą, kada ji reikalinga ir kokie teisiniai aspektai svarbūs.
Kada Reikalingas Savininko Sutikimas?
Gyvenamosios patalpos savininko sutikimas reikalingas, kai asmuo nori deklaruoti savo gyvenamąją vietą patalpoje, kuri jam nepriklauso nuosavybės teise. Tai dažniausiai pasitaiko nuomojant būstą.
Migracijos departamentas informuoja, kad pildydamas prašymą išduoti pirmą leidimą laikinai gyventi, užsienietis gali pridėti dokumentus, patvirtinančius užsieniečio teisę deklaruoti gyvenamąją vietą gyvenamojoje patalpoje. Tokiais dokumentais gali būti:
- Gyvenamosios patalpos savininko ar bendraturčio sutikimas apsigyventi savininkui priklausančioje patalpoje, patvirtintas notaro.
- Su fiziniu ar juridiniu asmeniu sudaryta nuomos ar panaudos sutartis.
Nurodytu dokumentu, patvirtinančiu asmens teisę gyventi patalpoje, yra laikomas ne tik patalpos savininko sutikimas, bet ir patalpų nuomos sutartis.
Nuomos Sutartis ir Gyvenamosios Vietos Deklaravimas
Būsto (buto ar namo su sklypu) nuomos sutartis - tai dviejų šalių sandoris, kuomet viena šalis perduoda kitai šaliai valdyti ir naudoti nekilnojamojo turto objektą už sąlyginai nedidelį mokestį per mėnesį. Be abejo, abiem sandorio šalims būtina tokį susitarimą užfiksuoti ir aprašyti.
Vis dar pasitaiko atvejų, kai šalys vengdamos mokesčių valstybei ar dėl klaidingų įsitikinimų nesudaro nuomos sutarties, tačiau nuoma vyksta. Sutartys turi būti sudaromos raštiškai. Vis dar pasitaiko atvejų, kuomet nuomos sutartis sudaroma žodiškai. Taip gali būti, tačiau rašytinė nuomos sutartis padės išvengti ginčų. Be to, teisės aktų tvarka ilgesnė nei 1 metų nuomos sutartis privalo būti rašytinė.
Nuomos sutartis gali būti sudaryta ir patvirtinta notaro arba sudaroma be notaro (didžioji dalis nuomos sutarčių netvirtinamos notaro). Taip pat šios sutartys gali būti užregistruotos Registrų centre. Paprastai to reikia norint deklaruoti gyvenamąją vietą ar apsaugoti savo interesus prieš trečiąsias šalis.
Mėnesinės nuomos sutarties nutraukimas – Justin R. McCarthy
Esminiai Nuomos Sutarties Punktai
Sudarant nuomos sutartį, svarbu aptarti ir įtraukti šiuos punktus:
- Nuomininkas gali deklaruoti savo gyvenamąją vietą nuomojamame bute ar name tik gavęs savininko sutikimą.
- Nurodyti terminą, kuriam laikui turtas nuomojamas. Būna ir neterminuotų sutarčių, tačiau mes visada rekomenduojame apibrėžti nuomos laikotarpį. Aiškus baigtinis terminas leidžia tiek savininkui, tiek nuomininkui turėti aiškius rėmus laike, prognozuoti būsimus veiksmus.
- Nurodyti nuomos kainą. Aptarti ir kitus mokėjimus (mokesčius valstybei, komunalinius mokesčius), mokėjimo formą (grynais ar pavedimu) ir periodiškumą (paprastai tai mėnesinis mokestis). Pasibaigus nuomos terminui, nuomos kaina gali būti peržiūrima ir keičiama.
- Nurodyti nuomos užstatą (depozitą).
Taip pat prie sutarties įprastai pridedamas ir priėmimo-perdavimo aktas, kuriame raštiškai užfiksuojama perduodamo turto būklė (tvarkingas, išvalytas ir pan.), inventorius, užfiksuojami skaitliukų parodymai, aprašomi defektai ir kt.
Dar geriau, jei padaromos turto nuotraukos (fotofiksacija) ir pridedamos prie priėmimo-perdavimo akto. Tai padeda išvengti interpretacijų bei nesusipratimų nuomos termino pabaigoje.
Kuo išsamesnė ir pilnesnė sutartis, tuo mažiau erdvės interpretacijoms ar nesusipratimams.
Savininko Sutikimo Forma ir Pavyzdžiai
Kaimyno sutikimas rašomas laisva forma. Svarbu paminėti adresus, objektus dėl ko sutikimas rašomas, vardus ir pavardes. Pvz.:
Aš, Jonas Jonaitis, a.k. 3811111111, sklypo, kurio adresas Jono g. 3, Klaipėdos m. sav., kadastrinis Nr. 2501/0000:0000, sutinku, jog mano kaimynas Petras Petraitis, a.k. 3811111111, sklypo, kurio adresas Jono g. 4, Klaipėdos m. sav., kadastrinis Nr. 2501/0000:0001, statytų vieno buto gyvenamą namą 2,15m atstumu nuo mano sklypo ribos.
pasirašo Jonas Jonaitis
Sutikimas neprivalo būti notarinis, taip pat, galite pasirašyti laisva forma.
Svarbu! Savininko (bendraturčių) sutikimas ar sutikimas deklaracijoje turi būti patvirtintas:
- Notaro.
- Seniūno.
- Konsulinės įstaigos pareigūno arba užsienio valstybės notaro (jeigu deklaracijos pateikimo metu gyvenamosios patalpos savininkas laikinai gyvena užsienyje). Užsienio valstybės notaro patvirtintas gyvenamosios patalpos savininko sutikimas turi būti išverstas į lietuvių kalbą ir legalizuotas arba patvirtintas pažyma (Apostille).
- Kitų asmenų, kuriems įstatymų suteikta teisė atlikti notarinius veiksmus.
- Juridinio asmens vadovo, jei gyvenamosios patalpos savininkas - juridinis asmuo.
Gyvenamosios Vietos Deklaravimo Tvarka
Gyvenamąją vietą deklaruoti reikia per 30 dienų nuo faktinio atvykimo į naująją gyvenamąją vietą. Paprasčiausias būdas sužinoti savo deklaruotą gyvenamąją vietą yra prisijungus prie Registrų centro savitarnos, horizontalioje menių juostoje pasirinkti Gyventojų registras, tuomet vertikalioje meniu juostoje pasirinkti Susipažinimas su savo duomenimis Gyventojų registre ir paspausti mygtuką Susipažinti.
Asmens pateikiami dokumentai:
- Deklaracija:
- Asmeniui pakeitus gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.
- Asmeniui atvykus gyventi į Lietuvos Respubliką.
- Asmeniui išvykstant iš Lietuvos Respublikos ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui.
- Gimus naujagimiui, teikia tėvai.
- Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas (Lietuvos piliečio pasas arba asmens tapatybės kortelė, Europos bendrijų valstybės narės piliečio leidimas gyventi nuolat arba galiojantis Europos Sąjungos valstybės narės piliečio pasas, arba dokumentas patvirtinantis, kad asmuo įgijo teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje).
- Vaikų asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai, kai deklaruojama nepilnamečių asmenų gyvenamoji vieta. Jei Lietuvos Respublikos piliečio pasas ar asmens tapatybės kortelė ar vaikui nebuvo išduoti, pateikiamas vaiko gimimo liudijimas.
- Globą (rūpybą) ar atstovavimą patvirtinantys dokumentai, ar šių dokumentų įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinti nuorašai (kopijos), ir savo asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas - kai asmens gyvenamąją vietą deklaruoja globėjas (rūpintojas) arba socialinės globos ar sveikatos priežiūros įstaigos atstovas.
- Dokumentai, patvirtinantys nuosavybės ar kitokio teisėto valdymo, naudojimo ar disponavimo teisę į gyvenamąją patalpą, arba įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinti šių dokumentų nuorašai (kopijos).
- Atskiras gyvenamosios patalpos savininko arba bendraturčių sutikimas, arba jo įgalioto asmens sutikimas, kad asmuo apsigyventų savininkui (bendraturčiams) priklausančioje gyvenamojoje patalpoje (išskyrus atvejus, kai gyvenamąją vietą deklaruoja gyvenamosios patalpos savininkas), jeigu šio sutikimo nėra deklaracijoje.
Jeigu norite papildomos informacijos apie gyvenamosios vietos deklaravimą, registrų centro puslapyje yra išsami klausimų ir atsakymų lentelė, susijusi su gyvenamosios vietos deklaravimu, ją skaityti galite ČIA.
Kas Gali Deklaruoti Gyvenamąją Vietą?
- Asmenys, deklaruojantys savo gyvenamąją vietą.
- Nepilnamečių asmenų tėvai (įtėviai), arba vienas iš jų. Jei nepilnamečio asmens tėvai (įtėviai) išsituokę - tas iš tėvų (įtėvių), su kuriuo vaikas gyvena (vaiko gyvenamoji vieta nustatyta tėvų (įtėvių) susitarimu arba teismo), ar globėjas (rūpintojas), arba kitas teisėtas nepilnamečio atstovas.
- Nepilnamečiai asmenys, įgiję visišką civilinį veiksnumą.
- Nepilnamečiai asmenys, kuriems sukako 16 metų, jei šie negyvena kartu su tėvais (įtėviais) ar globėjais (rūpintojais), arba kitais teisėtais atstovais ir pastarieji jų gyvenamosios vietos nedeklaravo.
- Asmenų, kuriems įsteigta globa (rūpyba), globėjas (rūpintojas), socialinės globos ar sveikatos priežiūros įstaigos, kuriai pavesta eiti globėjo (rūpintojo) pareigas (toliau - socialinės globos ar sveikatos priežiūros įstaiga), atstovas.
Teisiniai Aktai
- Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas.
- Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimas Nr. 801 "Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. spalio 13 d. nutarimo Nr. 1232 "Dėl Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo įgyvendinimo" pakeitimo".
- Valstybės įmonės Registrų centro direktoriaus 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymas Nr. V-294 "Dėl Gyvenamosios vietos deklaravimo taisyklių patvirtinimo".
- Valstybės įmonės Registrų centro direktoriaus 2015 m. gruodžio 29 d. įsakymas Nr.
tags: #gyvenamosios #patalpos #savininko #sutikimas