Gyvenamosios vietos deklaravimas yra svarbus procesas kiekvienam Lietuvos gyventojui, turintis įtakos ne tik gaunamoms paslaugoms, bet ir socialinėms išmokoms. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip teisingai deklaruoti gyvenamąją vietą, kokie reikalavimai keliami ir kokios galimos pasekmės, jei to nepadarysite laiku.
Kodėl Gyvenamosios Vietos Deklaravimas Yra Svarbus?
Gyvenamosios vietos deklaravimas yra būtinas norint gauti įvairias socialines išmokas, įskaitant pensijas ir išmokas už vaikus. Svarbu žinoti, kad norint gauti išmoką, tiek vaikas, tiek ir išmoką už vaiką gaunantis suaugusysis turi būti deklaravę gyvenamąją vietą Lietuvoje. Išmoka neskiriama ir jeigu vaikas ar išmokos gavėjas gyvena kitoje šalyje ir yra deklaravę išvykimą.
„Sodra“ ragina pensininkus ir kitus gyventojus, kurie iki šiol buvo deklaravę gyvenamąją vietą „prie savivaldybės“ arba išvis jos nedeklaravę, kreiptis į savo faktinės gyvenamosios vietos seniūniją ir deklaruoti gyvenamąją vietą arba pateikti prašymą juos įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą.
Kaip Deklaruoti Gyvenamąją Vietą?
Jeigu gyventojas neturi galimybės deklaruoti gyvenamosios vietos, yra kita išeitis. Jis gali būti įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą. Tuomet išmokos irgi yra mokamos.
Pavyzdžiui, Kauno rajone gyvenančią Oną M. balandžio pabaigoje pasiekė neįprastas laiškas, kuriame nurodyta: „Jei iki 2018 m. balandžio 30 d. nedeklaruosite savo gyvenamosios vietos Lietuvoje ar nebūsite įtraukta į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, pensijos mokėjimas nuo 2018 m. gegužės 1 d. bus sustabdytas“.
Pašnekovės teigimu, kaip tik šiuo metu yra tvarkomi būsto dokumentai. Tada susisiekiau su seniūnijos darbuotojais. Jie pasakė, kad šiuo atveju senolę geriausia užregistruoti pas artimuosius, gyvenančius Kauno mieste. Galiausiai internete suradau gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymą. Jame buvo aiškiai parašyta, kad asmenys, kurie dėl ne nuo jų priklausančių priežasčių negali deklaruoti savo gyvenamosios vietos, gali būti įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą.
Tada dar kartą kreipiausi į seniūniją ir mama buvo įrašyta į šių asmenų kategoriją. Suprantu, kad pasikeitė įstatymas, tačiau pasigedome išsamesnės informacijos.
Renkuosi Lietuvą | Gyvenamosios vietos deklaravimas
„Sodros“ Pozicija ir Veiksmai
„Sodros“ komunikacijos skyriaus vedėjas Saulius Jarmalis teigia, kad, remiantis preliminariais duomenimis, šiuo metu gali būti apie 3 tūkst. pensininkų, kuriems pensijų mokėjimas yra sustabdytas. Gyventojams toliau aktyviai deklaruojant gyvenamąją vietą, pensijų mokėjimus vis atnaujiname. Tai lėmė ir aktyvi „Sodros“ veikla.
Nors „Sodra“ atlieka tik administravimo funkciją ir jos veikla nėra niekaip susijusi su Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo priėmimu, ėmėmės aktyvių žingsnių informuoti visuomenę. Apie tai daug skelbėme žiniasklaidoje, taip pat patikrinome kiekvieno gyvenamosios vietos nedeklaravusio pensininko bylą ir jeigu ten iš seniau buvo nurodytas koks nors telefono numeris ar adresas, darėme viską, kad kiekvieną žmogų asmeniškai pasiektume ar skambučiu, ar laišku“, - tikino S. Jarmalis.
„Mums svarbu, kad visi gyventojai, kuriems priklauso pensijos ar kitos išmokos, jas gautų. Taip pat lanksčiai ir geranoriškai žiūrėsime į tuos, kurie kreiptis į seniūniją ar savivaldybę negalėjo dėl objektyvių priežasčių - ligos, kelionės į užsienį, ar dėl to, kad dokumentų pateikimas ar kiti procesai užtruko. Tokiu atveju reikėtų bendruoju „Sodros“ informacijos telefonu ar atvykus į bet kurį klientų aptarnavimo skyrių informuoti, kad dar nedeklaravote gyvenamosios vietos dėl objektyvių priežasčių ir tas priežastis nurodyti. Tuomet pensijos mokėjimas bus atnaujintas dar dviem mėnesiams, per kuriuos žmogus turės laiko susitvarkyti gyvenamosios vietos deklaravimą“, - paaiškino S. Jarmalis.
Sankcijos Už Pavėluotą Deklaravimą
„Sodra“ ramina, kad pavėlavusiems deklaruoti gyvenamąją vietą sankcijų nebus.
Statistika ir Duomenys
„Sodros“ duomenimis, išmokų mokėjimas sustabdytas maždaug 2 tūkst. asmenų. Išmokų negauna ir apie 2 tūkst.
Vilniečio Dovanų Rinkinys Už Deklaruotą Gyvenamąją Vietą
Piniginė kompensacija bus skiriama pirmus dvejus metus po gyvenamosios vietos deklaracijos - išmoka sudarys 50 proc. sumokėto GPM, tačiau ne daugiau nei 500 Eur per metus.
Vilniečio dovanų rinkinį sudaro 10 vienkartinių 60 minučių trukmės Vilniaus viešojo transporto bilietų, 1 kelionės bilietas sostinės elektriniu laivu, 2 kvietimai į „Skalvijos“ kino centrą bei 1 kvietimas į Lazdynų baseiną.
Asmenys, norintys gauti tokį naudų paketą, turi deklaruoti savo gyvenamąją vietą Vilniuje, užpildyti specialią paraišką iki gruodžio 31 d. bei išlaikyti gyvenamąją vietą kalendorinius metus. Į paskatą gali pretenduoti tik pilnamečiai Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie nebuvo registruoti sostinėje per pastaruosius dvejus metus.
Trys Žingsniai Norint Gauti Dovanų Rinkinį ir Paskatą Vilniuje
- Pirmas žingsnis - gyvenamosios vietos deklaracija
Deklaruokite gyvenamąją vieta ten, kur gyvenate. Tai gali būti: studentų bendrabutis (su nuomos sutartimi), nuomojamas butas ar namas (su savininko sutikimu arba turint nuomos / panaudos sutartį), gyvenamoji vieta pas artimuosius ar draugus (su jų sutikimu).
Jeigu nuomojamo būsto savininkas neleidžia deklaruoti gyvenamosios vietos, pirmiausia rekomenduojame su juo pasikalbėti, kad gyvenamosios vietos deklaravimas nesuteikia nuosavybės teisių - tai tik oficialus gyvenamosios vietos įregistravimas. Be to, pasibaigus nuomos sutarčiai ar esant poreikiui, būsto savininkas gali pats atšaukti nuomininko deklaruotą gyvenamąją vietą.
Jei turite nuomos arba panaudos sutartį, deklaravimo įstaigai (seniūnijai arba Vilniaus miesto savivaldybei) tereikia pateikti šią sutartį. Raštiško savininko leidimo papildomai nereikia. Taip pat nuomos sutartis neprivalo būti patvirtinta notaro, svarbu, kad ji būtų pasirašyta abiejų šalių.
Su sutartimi atvykus į seniūniją arba Savivaldybę, darbuotojai padės užpildyti deklaraciją ir ją patvirtins.
Detalias instrukcijas, kaip deklaruoti gyvenamąją vietą, rasite tapkvilnieciu.lt.
- Antras žingsnis - užpildyti paraišką dovanoms ir paskatai gauti
Pretenduojantiems į dovanų rinkinį ir finansinę paskatą taip pat reikia užpildyti specialią paraišką.
Joje jums reikės pateikti savo asmens duomenis: vardą, pavardę, asmens kodą, el. pašto adresą, telefono numerį, su kuriuos esate prisijungę per „m. Ticket“ programėlę.
Pagal nurodytus kontaktus bus siunčiami dovanų rinkiniai. Dovanos bus siunčiamos nuo 2026 m. sausio 16 d. iki sausio 31 d., įsitikinus, kad vis dar gyvenate Vilniuje.
- Trečias žingsnis - išlaikyti gyvenamąją vietą Vilniuje visus kalendorinius metus
Norint gauti finansinę paskatą, svarbu išlaikyti gyvenamąją vietą visus kalendorinius metus.
Išmokos bus mokamos dviem etapais:
- Pirmoji dalis - iki 500 eurų. Ji bus apskaičiuota įvertinant 2026 m. sumokėtus mokesčius. Išmoka bus mokama tik tuo atveju, jei liksite deklaruotas Vilniuje nepertraukiamai mažiausiai iki 2026 m. gruodžio 31 d.
- Antroji dalis - iki 500 eurų. Ji bus apskaičiuota įvertinant 2027 m. sumokėtus mokesčius. Išmoka bus mokama tik tuo atveju, jei liksite deklaruotas Vilniuje nepertraukiamai mažiausiai iki 2027 m.
Šalpos Išmokų Skyrimas ir Mokėjimas
Šalpos išmokos skiriamos arba jų mokėjimas atnaujinamas (pratęsiamas) asmenų, turinčių teisę gauti šias išmokas, jų įgaliotų asmenų, globėjų, jeigu šie asmenys pripažinti neveiksniais tam tikroje srityje, jų sutuoktinių, artimųjų giminaičių, aprūpintojų arba socialinių paslaugų įstaigos darbuotojų prašymu.
Šalpos išmokos asmenims iki 18 metų skiriamos arba jų mokėjimas atnaujinamas (pratęsiamas) jų tėvų (įtėvių), globėjų, rūpintojų, artimųjų giminaičių arba socialinių paslaugų įstaigos darbuotojų prašymu.
Asmenims, tuo pačiu metu turintiems teisę gauti kelias šalpos išmokas, mokama didesnio dydžio šalpos išmoka arba asmenų, nurodytų šio straipsnio 3 dalyje, prašymu - tik viena iš šių šalpos išmokų, išskyrus toliau šioje dalyje ir šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus. Kartu su asmeniui priklausančia šalpos negalios pensija, šalpos senatvės pensija arba šalpos kompensacija gali būti mokama šalpos našlaičių pensija.
Kai šio įstatymo 5 straipsnio 4 ir 5 punktuose nurodyti asmenys, pripažinti netekusiais 45-55 procentų dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. - darbingumo) ir gaunantys šalpos negalios pensiją, sukanka senatvės pensijos amžių, be atskiro jų prašymo jiems skiriama ir mokama šio įstatymo 8 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyto dydžio šalpos senatvės pensija.
Kai šio straipsnio 10 dalyje nurodyti asmenys laikinai ar visam laikui išvyksta iš socialinės globos ar švietimo įstaigos, šalpos išmokos jiems skiriamos, o paskirtų šalpos išmokų mokėjimas atnaujinamas nuo kitos dienos po to, kai jie išvyko iš šių įstaigų.
Šio straipsnio 12 dalyje nurodytiems asmenims paskirtų šalpos išmokų mokėjimas sustabdomas nuo kito mėnesio pirmos dienos po to, kai jie buvo suimti, nuteisti, pradėti priverstinai gydyti ar auklėti.
Lietuvos Respublikos gyventojų registre panaikinus asmens, kuriam paskirta šalpos išmoka, gyvenamosios vietos deklaravimo Lietuvos Respublikoje duomenis, išskyrus šio straipsnio 18 dalyje nustatytą atvejį, arba jį išbraukus iš gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitos, atitinkamos šalpos išmokos mokėjimas sustabdomas nuo kito mėnesio pirmos dienos po to, kai atsirado ši aplinkybė.
Asmenims, turintiems teisę į pensiją ar pensijų išmoką, išskyrus šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje ir 13 straipsnio 2 dalyje nurodytas pensijas ar pensijų išmokas, kurios mokamos kartu su atitinkama šalpos išmoka, kuri (jeigu asmuo turi teisę gauti daugiau negu vieną pensiją ar pensijų išmoką - bendra jų suma) kartu su pensijos priemoka yra mažesnė už šalpos negalios pensiją, šalpos senatvės pensiją arba šalpos kompensaciją, mokamas šalpos negalios pensijos, šalpos senatvės pensijos arba šalpos kompensacijos ir pensijos ar pensijų išmokos (jeigu asmuo turi teisę gauti daugiau negu vieną pensiją ar pensijų išmoką - bendros jų sumos) kartu su pensijos priemoka skirtumas.
Pasibaigus šalpos išmokos skyrimo laikotarpiui, šalpos išmokos mokėjimas nutraukiamas nuo kito mėnesio pirmos dienos po to, kai pasibaigė šalpos išmokos skyrimo laikotarpis.
Asmuo, kuriam mokama šalpos išmoka, privalo pranešti šalpos išmokas mokančiai įstaigai apie aplinkybes, nurodytas šio straipsnio 9-18 dalyse, per 10 darbo dienų nuo šių aplinkybių atsiradimo dienos.
Dėl asmens, kuriam mokama šalpos išmoka, kaltės permokėta šalpos išmokos suma išskaičiuojama Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka.
Nepasibaigus šalpos išmokos skyrimo terminui, jos mokėjimas stabdomas, jeigu įsiteisėjusiu teismo sprendimu šalpos išmokos gavėjas pripažintas nežinia kur esančiu arba gaunami duomenys apie aplinkybes, sudarančias pagrindą nuspręsti, kad šalpos išmokos gavėjas prarado teisę ją gauti. Šalpos išmokos mokėjimas sustabdomas nuo mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį atsirado šioje dalyje nurodytos aplinkybės, pirmos dienos.
Mirus šalpos išmokos gavėjui, jį laidojusiam asmeniui išmokama mirusio šalpos išmokos gavėjo negauta praėjusio mėnesio šalpos išmoka, šalpos išmoka už tą mėnesį, kurį šalpos išmokos gavėjas mirė, ir dar viena viso šalpos išmokos dydžio suma. Kitos šalpos išmokos gavėjui priklausančios apskaičiuotos šalpos išmokos sumos, kurios jam nebuvo išmokėtos dėl mirties, išmokamos mirusiojo įpėdiniams, kuriems paveldėjimo tvarka pereina mirusio asmens turtas, pateikusiems paveldėjimo teisės liudijimą, ir (ar) mirusįjį pergyvenusiam sutuoktiniui, pateikusiam nuosavybės teisės į sutuoktinių bendro turto dalį liudijimą.
tags: #gyvenamosios #vietos #deklaravimas #pensijos #ismokos