Gyvenamosios Vietos Deklaravimo Tvarka Poilsio Patalpose: Svarbūs Aspektai ir Apribojimai

Šiandieninėje nekilnojamojo turto rinkoje, siekiantiems įsigyti gyvenamąjį būstą, pasirinkimas atrodo itin platus: gausu parduodamų tiek naujos statybos, tiek jau perparduodamų butų, loftų, studijų, namų, sublokuotų namų, kotedžų ir kt. Tačiau, pasak teisininko, nekilnojamojo turto skelbimų portaluose galima rasti tokių „butų“, kurie paprastam pirkėjui iš pirmo žvilgsnio niekuo neišsiskiria, tačiau, pasidomėjus atidžiau, tampa akivaizdu, jog būstas yra ne gyvenamosios, o poilsio ar netgi viešbučių paskirties.

Nekilnojamojo turto rinkoje vis dar pasitaiko atvejų, kuomet naujai vystomuose projektuose yra patalpų, kurios yra ne gyvenamosios, o poilsio ar kitos paskirties. Taip dažniausiai yra dėl to, jog žemės sklype, kuriame yra vystomas naujas projektas, pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės sklypo paskirtį ir naudojimo būdą nėra galimybės statyti gyvenamosios paskirties pastatų.

Prieš įsigyjant ne gyvenamosios paskirties patalpas, advokatų kontoros „Izokaitienė, Bartkevičienė ir partneriai“ teisininkai pataria apdairiai įvertinti visus negyvenamosios patalpos kaip būsto įsigijimo pliusus ir minusus bei tik tuomet priimti gerai pasvertą sprendimą.

Neretai asmenims, įsigyjant negyvenamosios paskirties patalpas, kuriose planuojama nuolat gyventi, kyla klausimas, ar bus galima tose patalpose deklaruoti gyvenamąją vietą ir tuo pagrindu pretenduoti į vietą darželyje ar mokykloje savo vaikams.

Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius aspektus, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį, įskaitant nekilnojamojo turto mokestį, PVM tarifus šildymui ir karštam vandeniui, patalpos paskirties keitimą bei banko paskolos apribojimus.

Gyvenamosios Vietos Deklaravimo Tvarka

Asmenys gyvenamąją vietą deklaruoja atvykę į Civilinės metrikacijos skyrių arba elektroniniu būdu patvirtinus savo tapatybę per VĮ Registrų centro savitarną. Paslauga teikiama Civilinės metrikacijos skyriuje, Taikos g.

Deklaruojant gyvenamąją vietą, reikalingi šie dokumentai:

• Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas.
• Gimimo liudijimas ar gimimo akto įrašą liudijantis išrašas (kai deklaruojama nepilnamečio Lietuvos Respublikos piliečio gyvenamoji vieta).
• Asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą privalo pateikti ir tas iš tėvų (įtėvių), globėjų (rūpintojų), kuris teikia nepilnamečio deklaraciją.
• Patalpos savininko (bendraturčio) ar jo įgalioto asmens sutikimas, kad asmuo apsigyventų savininkui (bendraturčiui) priklausančioje patalpoje (toliau - Sutikimas) rašytine forma, kai asmuo nėra patalpos, kurioje gyvena, savininkas (bendraturtis) ir savininkas (bendraturtis) ar jo atstovas į deklaravimo įstaigą neatvyksta.

Sutikimas turi būti parašytas valstybine kalba arba turėti vertimą į valstybinę kalbą, kuriame vertėjo parašo tikrumas būtų paliudytas Lietuvos Respublikos notariato įstatymo nustatyta tvarka. Jame turi būti nurodytas Sutikimą davusio asmens vardas, pavardė, asmens kodas (gimimo data, jei asmens kodas Gyventojų registro įstatymo nustatyta tvarka nesuteiktas), adresas, ir asmens kontaktiniai duomenys susisiekti su asmeniu elektroninėmis ryšių priemonėmis (elektroninio pašto adresas, mob. numeris ir kt.), asmens, kuriam suteikiama teisė apsigyventi, vardas, pavardė, asmens kodas, patalpos adresas, apsigyvenimo terminas (jei Sutikimas duodamas nustatytam terminui). Sutikimas privalo būti pasirašytas.

Viešojo administravimo subjekto veiksmai (neveikimas) gali būti skundžiami Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo įteikimo dienos pačiam viešojo administravimo subjektui arba Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijai (Vilniaus g. 27, Vilnius) Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymų nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo įteikimo dienos, arba tiesiogiai Regionų administraciniam teismui bet kuriuose teismo rūmuose (Vilniaus rūmai, Žygimantų g. 2, Vilnius; Kauno rūmai, A. Mickevičiaus g. 8A, Kaunas; Klaipėdos rūmai, Galinio Pylimo g. 9, Klaipėda; Šiaulių rūmai, Dvaro g. 80, Šiauliai; Panevėžio rūmai, Respublikos g.

Nekilnojamojo Turto Mokestis

Pirma, įsigytos negyvenamosios paskirties patalpos gali būti apmokestinamos nekilnojamojo turto mokesčiu, nepriklausomai nuo jų vertės. Nors Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas numato mokesčio lengvatą, kai fizinis asmuo, be kita ko, įsigyja poilsio paskirties patalpą, kurios vertė kartu su kitu asmens valdomu turtu neviršija 150 000 Eur, tačiau viešbučių paskirties patalpos į minėtą nekilnojamojo turto mokesčio lengvatą nepatenka. Todėl įsigiję viešbučių paskirties patalpą, kas metus privalėsite mokėti nekilnojamojo turto mokestį.

Konkretų nekilnojamojo turto mokesčio tarifą nustatyti yra pavesta savivaldybėms, todėl, pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2022 metams yra nustačiusi 0,7 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifą viešbučių paskirties pastatams (patalpoms) Vilniuje.

„Taigi, viena vertus, įsigijus poilsio paskirties patalpą nekilnojamojo turto mokesčio išvengi pavyktų (jei poilsio paskirties patalpos ir kito nekilnojamojo turto vertė neviršija 150 000 Eur), tačiau, pavyzdžiui, įsigytai viešbučių paskirties patalpai nebūtų taikoma nekilnojamojo turto mokesčio lengvata, o nekilnojamojo turto mokestis, kuris už viešbučių paskirties patalpą gali siekti ir kelis šimtus eurų ar netgi daugiau per metus, atsižvelgiant į tokios patalpos buvimo vietos savivaldybės nustatytą nekilnojamojo turto mokesčio tarifą, galėtų sudaryti asmeniui nemenką finansinę naštą, ypač ilguoju periodu“, - teigia J.

Savivaldybių tarybos nustato NT mokesčio tarifus: nuo 0,5 iki 3 proc.

PVM Tarifas Šildymui ir Karštam Vandeniui

Antra, už poilsio ar kitos negyvenamosios paskirties patalpose tiekiamą šilumos energiją ir karštą vandenį gali tekti mokėti daugiau. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas nustato, jog lengvatinis 9 proc. PVM tarifas šilumos energijai ir karštam vandeniui yra taikomas tik gyvenamosioms patalpoms. Dėl šių priežasčių šilumos energijai ir karštam vandeniui, kurie būtų tiekiami į negyvenamosios paskirties patalpas (poilsio, viešbučių ar kitos negyvenamosios paskirties patalpas) būtų taikomas standartinis 21 proc. PVM tarifas.

„Tiesa, pasinaudoti lengvatiniu 9 proc. PVM šilumos energijai ir karštam vandeniui visgi būtų galima tuo atveju, jei šių komunalinių paslaugų tiekėjui įrodytumėte, jog negyvenamosios paskirties patalpose faktiškai gyvenate“, - pažymi „Glimstedt“ teisininkas. Praktikoje pakankamas to įrodymas būtų gyvenamosios vietos deklaracija.

Nors Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas nenustato sąlygų, kurias turi atitikti patalpa, kurioje ketinama deklaruoti savo gyvenamąją vietą, tačiau VĮ Registrų centro direktoriaus patvirtintose Gyvenamosios vietos deklaravimo taisyklėse nustatyta, jog norint pateikti gyvenamosios vietos deklaraciją, be kita ko, patalpa ar pastatas, kur deklaruojama gyvenamoji vieta, turi būti gyvenamosios paskirties arba pastato paskirtis Nekilnojamojo turto registre yra „kita (sodų)“ (namas sodų bendrijoje).

Vilniuje deklaruoti gyvenamąją vietą galima ir negyvenamosios paskirties patalpoje. Taigi, viena vertus, Gyvenamosios vietos deklaravimo taisyklės nustato, jog patalpa, kurioje deklaruojama gyvenamoji vieta, turi būti gyvenamosios paskirties, kita vertus, Vilniaus miesto savivaldybė leidžia asmenims deklaruoti gyvenamąją vietą ir negyvenamosios paskirties patalpose.

Seimas neseniai pritarė Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisoms, kuriomis iš valstybės biudžeto lėšų gyventojams būtų kompensuota 9 proc. PVM šilumos energijai ir karštam vandeniui, tiektiems nuo 2022 m. sausio 1 d. iki balandžio 30 d., tačiau, vėlgi, tokia kompensacija bus taikoma tik šilumos energijai ir karštam vandeniui, tiektiems į gyvenamąsias patalpas.

Pasak teisininko, jei planuojate įsigyti būstą ir dairotės į poilsio ar kitos negyvenamosios paskirties patalpas, šildymo sezonui einant į pabaigą greičiausiai PVM kompensacija už šilumos energiją ir karštą vandenį jums nebus aktuali, tačiau kito šildymo sezono metu gali tekti labiau paploninti piniginę dėl negyvenamosios paskirties patalpoms taikomo standartinio 21 proc. PVM tarifo šilumos energijai bei karštam vandeniui, jei tokioje patalpoje nedeklaruotumėte savo gyvenamosios vietos ar to padaryti nepavyktų.

Patalpos Paskirties Keitimas

Trečia, nors egzistuoja teorinė galimybė pakeisti patalpos paskirtį iš poilsio ar viešbučių paskirties į gyvenamąją paskirtį, tačiau dažnu atveju to padaryti paprasčiausiai nepavyks. Teisininko nuomone, nekilnojamojo turto vystytojas greičiausiai nuo pat pradžių būtų statęs gyvenamosios paskirties pastatą ar negyvenamosios paskirties patalpų paskirtį jau būtų pakeitęs į gyvenamąją, tačiau dėl tam tikrų priežasčių (pvz., natūralios šviesos trūkumo, teritorijų planavimo dokumentų, žemės paskirties) to nepadarė ar apskritai to padaryti neturėjo galimybės.

Statybos techninis reglamentas nustato, jog pastatas priskiriamas vienai ar kitai paskirties grupei, jeigu jo visas bendrasis plotas arba didžiausioji jo dalis naudojama tai paskirčiai. Pagal į šį teisinį reguliavimą, jei negyvenamosios paskirties pastate yra iki 49 proc. gyvenamosios paskirties patalpų, o likusi 51 proc.

Net ir tuo atveju, jei galiojantys teisės aktai, teritorijų planavimo dokumentai, žemės sklypo naudojimo paskirtis ir būdas bei pastato specifika leistų pakeisti negyvenamosios paskirties patalpų paskirtį į gyvenamąją, tai gali pareikalauti nemažai sąnaudų ir lėšų.

Statybos techninis reglamentas taip pat nustato, jog gyvenamosios paskirties patalpos negyvenamosios paskirties pastatuose turi būti atskirtos nuo kitos paskirties patalpų atitvaromis, turi turėti atskirus įėjimus ir atskirtas (atjungimo ventiliais, apskaitos prietaisais, sklendėmis ir pan.) inžinerines sistemas.

Banko Paskolos Apribojimai

Ketvirta, jei poilsio ar kitos negyvenamosios paskirties patalpoms įsigyti planuojate gauti banko paskolą, turėtumėte įsivertinti tai, jog bankas gali paprašyti sumokėti didesnį pradinį įnašą, kuris gali siekti 30 proc. ar net 50 proc. įsigyjamos patalpos kainos vietoj įprasto 15 proc. pradinio įnašo. Taip pat bankai gali riboti ir maksimalų paskolos grąžinimo terminą iki 10 metų.

Taigi, jei, įsigydami poilsio ar kitos negyvenamosios paskirties patalpą, kreipsitės į banką gauti paskolą tokiam turtui įsigyti, nenustebkite, jei bankas paprašys jūsų sumokėti 30 proc. pradinį įnašą ir (arba) nustatys trumpesnį nei įprastai paskolos grąžinimo terminą. Tokias paskolos sąlygas bankai grindžia tuo, jog negyvenamosios paskirties patalpos yra ne tokios likvidžios.

Žinoma, kiekvienu konkrečiu atveju paskolos sąlygos yra individualios, todėl perkant bet kokį turtą pirkėjas turėtų ieškoti geriausiai jo lūkesčius atitinkančių būsto paskolos sąlygų.

Kiti Svarbūs Aspektai

Statinių Klasifikavimas

Statybos techninis reglamentas „Statinių klasifikavimas“ (STR 1.01.03:2017) skiria statinius į pastatus ir inžinerinius statinius. Pastatai skirstomi į gyvenamuosius ir negyvenamuosius. Gyvenamieji pastatai: vieno, dviejų butų, daugiabučiai, bendrabučiai, vaikų namai, vienuolynai ir kt. Negyvenamieji pastatai: viešbučiai, administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, gamybos, pramonės, sandėliavimo, poilsio ir kt. paskirties pastatai.

Automobilių Stovėjimo Vietos ir Aplinkos Įrengimo Reikalavimai

Statytojai didžiuosiuose miestuose susiduria su problema - negalėjimu užtikrinti minimalaus automobilių stovėjimo vietų skaičiaus, dėl kurio patalpoms nesuteikiamas gyvenamųjų patalpų statusas. STR „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ (STR 2.06.04:2014) numato skirtingus reikalavimus:

• Daugiabučiai: mažiausiai 1 vieta vienam butui.
• Svečių namai: 1 vieta 2 kambariams (numeriams).
• Administracinės patalpos: 1 vieta 25 kv.m pagrindinio ploto.
• Gamybos ir pramonės patalpos: 1 vieta 100 kv.m darbo patalpų ploto.

Didžiuosiuose miestuose yra galimybė išsipirkti leidimą automobiliui statyti gatvėje (mokamose zonose) už simbolinį mokestį.

Teisės aktai kelia reikalavimus, susijusius su gyvenamųjų patalpų aplinkos įrengimu. Prie naujai įrengiamų daugiabučių privaloma numatyti želdynus su vaikų žaidimo ir sporto aikštelėmis, ramaus poilsio vietomis vyresnio amžiaus ir neįgaliems žmonėms (STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“).

Mokestiniai Aspektai Nuomojant Negyvenamąsias Patalpas

Negyvenamosios paskirties patalpas įsigyjantiems investavimo tikslais vertėtų įvertinti mokestinę pusę:

• Verslo liudijimo įsigyti galimybės nebus, kadangi verslo liudijimas galimas tik gyvenamųjų patalpų nuomai.
• Iš nuomojamo ne gyvenamosios paskirties būsto gautos pajamos apmokestinamos 15 proc. gyventojų pajamų mokesčiu.
• Nekilnojamojo turto mokestis taikomas, nepriklausomai nuo turto vertės, išskyrus atvejus, kai fizinio asmens valdomo poilsio paskirties turto vertė neviršija 150 tūkst. eurų.

Administracinė Atsakomybė

Administracinių nusižengimų kodekso 359 straipsnis numato, kad statinio (jo patalpų) naudojimas pažeidžiant nustatytus reikalavimus ir (ar) naudojimas ne pagal paskirtį užtraukia baudą nuo 140 iki 1500 eurų. Nors praktikoje tokia bauda skiriama retai, visgi vertėtų žinoti, jog tokia galimybė egzistuoja.

Patarimai Prieš Įsigyjant

Prieš įsigyjant ne gyvenamosios paskirties patalpas, patariama apdairiai įvertinti visus tokio įsigijimo pliusus ir minusus bei tik tuomet priimti gerai pasvertą sprendimą.

Klaidinančios Frazės

Nekilnojamojo turto skelbimuose galima rasti tokių „butų“, kurie iš pirmo žvilgsnio niekuo neišsiskiria, tačiau pasidomėjus atidžiau, tampa akivaizdu, jog būstas yra ne gyvenamosios, o poilsio ar netgi viešbučių paskirties. Pirkėją suklaidinti gali ir nekilnojamojo turto vystytojų vartojamos skambios frazės, tokios kaip „apartamentai“, kuriomis apibūdinamos parduodamos poilsio ar kitos negyvenamosios paskirties patalpos, siekiant nutylėti tikrąją parduodamų patalpų paskirtį.

Naujausia Informacija

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena: 2024 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauji poilsio paskirties pastatų skirstymo reikalavimai. Nuo šiol poilsio paskirties pastatai bus skirstomi į viešosios rekreacijos ir viešojo poilsio ir asmeninės rekreacijos ir asmeninio poilsio paskirties. Asmeniniam poilsiui skirti pastatai gali būti statomi tik teritorijų planavimo dokumentuose numatytose teritorijose.

Tuo tarpu, viešojo poilsio pastatas, sanatorija, apgyvendinimui skirtos kitos patalpos, atitinkančios paskirties aprašymą - priskiriamos viešajai rekreacijai. Viešojo poilsio paskirties pastatai negalės būti skaidomi į patalpas, tad naujai Nekilnojamojo turto registre registruojamos patalpos šiai paskirčiai nebus priskiriamos. O asmeninio poilsio patalpos gali būti formuojamos tik asmeninės rekreacijos paskirties - asmeninio poilsio paskirties ir mišriuose (polifunkciniuose) pastatuose.

Asmeninio poilsio paskirties pastatai gali būti projektuojami ir statomi tik tose teritorijose, kuriose numatyta tokių pastatų statyba. Kadangi teisės aktas įsigaliojo tik nuo šio rudens, tokių teritorijų planavimo dokumentuose tiesiog nėra numatyta apskritai. Tai kelia problemų, nes tampa įmanoma tik viešojo poilsio paskirties pastatų statyba. Viešojo poilsio paskirties pastatai negali būti skaidomi į atskirus turtinius vienetus, tai reiškia, jog negalės būti ir parduodami kaip atskirai suformuotos patalpos.

Visgi, jeigu pirkėjas įsigijo poilsio paskirties patalpą, pastatytą anksčiau, neturėtų išsigąsti - Nekilnojamojo turto registre jos paskirtis buvo automatiškai pakeista į viešojo poilsio paskirties patalpą. Toks Nekilnojamojo turto registrų centre padaryto įrašo pakeitimas iš esmės nesukuria papildomų pareigų patalpų savininkams. Pastatų paskirtys ir jų grupės pakeičiamos automatiškai, tad jokių papildomų veiksmų patiems savininkams nereikia atlikti.

Nors pokytis sukėlė nerimą tarp nekilnojamojo turto savininkų bei vystytojų, svarbu pabrėžti, kad jis aktualus tik būsimiems projektams. Ypatingai - pajūryje vystomoms statyboms, kurių nemaža dalis vykdoma rekreacinės paskirties žemės sklypuose.

Poilsio Paskirties Butai: Privalumai ir Trūkumai

Perkant būstą, būtina atkreipti dėmesį ne tik į įprastus būsto kriterijus - dydį (plotą), lokaciją, susisiekimą, infrastruktūrą ar kitus asmeninius poreikius, tačiau ir gerai įsivertinti perkamo būsto teisinę būklę - jo paskirtį. Todėl prieš įsigydami poilsio ar kitos negyvenamosios paskirties būstą, turėtumėte gerai žinoti tokiam būstui taikomus apribojimus ir galimus sunkumus bei papildomas tokio būsto naudojimo išlaidas.

Apibendrinant, pateikiama lentelė, kurioje lyginami poilsio ir gyvenamosios paskirties butų aspektai:

tags: #gyvenamosios #vietos #deklaravimas #poilsio #patalpose