Gyvenamosios Vietos Deklaravimas Sodo Name: Sąlygos ir Reikalavimai

Sodo nameliai Lietuvoje tampa ne tik laikinomis poilsio vietomis, bet ir nuolatine gyvenamąja erdve. Vis daugiau lietuvių renkasi gyventi sodo bendrijose - ne tik vasaros sezono metu, bet ir ištisus metus. Šiuolaikiniai sodo namai tampa patogūs, ekonomiški ir jaukūs, o augančios miesto būsto kainos skatina žmones permąstyti gyvenimo vietą. Tačiau net ir nedidelis sodo namelis turi atitikti tam tikrus teisinius reikalavimus.

Šiame straipsnyje aptarsime, kaip tinkamai įregistruoti sodo sklypą ir namelį, kokie dokumentai reikalingi ir kokie teisiniai aspektai svarbūs. Taip pat išnagrinėsime, ar galima deklaruoti gyvenamąją vietą sodo namuose, kokie reikalavimai taikomi sodo namo rekonstrukcijai ir kokios dažniausios klaidos daromos.

Sodo Namelio Teisiniai Aspektai

Statybos Leidimas

Pagal galiojantį Statybos įstatymą, leidimas sodo namelio statybai nereikalingas, jei jis nepriskiriamas prie neypatingų ar ypatingų statinių. Paprastai leidimo nereikia, kai pastatas yra nesudėtingas, vienbutis, neviršijantis 80 kv. m. Svarbu ir tai, kad sklypas būtų sodo ar kolektyvinio sodo paskirties, nes miesto teritorijose net ir nedideli pastatai gali reikalauti leidimų.

Jeigu sodo namelis viršija leistinus dydžius, planuojama jį naudoti kaip gyvenamąjį būstą arba statomas mieste - tuomet reikia parengti techninį projektą ir gauti statybos leidimą. Tai jau laikoma pilna statyba, todėl be projekto derinimo su savivaldybe ir kitomis institucijomis pradėti darbus draudžiama.

Registracija Registrų Centre

Net jei leidimas nereikalingas - kiekvieną sodo namelį būtina įregistruoti Registrų centre. Tai daroma pateikiant statinio aprašą, brėžinius ir, jei reikia, papildomą informaciją apie žemės sklypą.

Jeigu sodo namelis buvo pastatytas anksčiau, bet nebuvo įteisintas - pirmiausia reikės atlikti statinio matavimus ir parengti dokumentaciją. Jei pastatas iškilo po 1992 metų be leidimo, įteisinimui taikoma neteisėtos statybos procedūra pagal Statybos įstatymo 40 straipsnį.

Jei sklypas netinkamos paskirties arba pastatas viršija leistinus dydžius - įteisinimas gali būti atmestas. Jeigu sodo namelis yra didesnis nei 80 kv. m, naudojamas gyvenimui ar buvo statomas su leidimu, tuomet po statybų būtina atlikti užbaigimo procedūras. Tai reiškia, kad reikia pateikti deklaraciją apie statybos užbaigimą, dažnai ir energinio naudingumo sertifikatą bei atlikti kadastrinius matavimus.

Nekilnojamojo turto teisės specialistė Gabrielė atkreipia dėmesį, kad nuo 2021 metų įsigaliojo sugriežtintos neteisėtų statybų įteisinimo sąlygos. Nors dokumentų tvarkymas gali pasirodyti varginantis - tai ilgainiui atsiperka. Įteisintas sodo namelis padidina sklypo vertę, leidžia be rūpesčių jį parduoti, įkeisti bankui ar naudoti kaip oficialų gyvenamąjį būstą.

Kaip Įregistruoti Sodo Namelį: Žingsnis Po Žingsnio

Norint įregistruoti sodo namelį, reikia atlikti kelis svarbius žingsnius:

1. Statinio kadastro bylos parengimas: Kreipkitės į matininkus, kad jie parengtų statinio kadastro bylą.
2. Žemės sklypo atnaujintų duomenų bylos parengimas: Užtikrinkite, kad žemės sklypo duomenys būtų atnaujinti.
3. Statybos užbaigimo deklaracijos pateikimas: Užpildykite ir pateikite statybos užbaigimo deklaraciją.
4. Registracija Registrų Centre: Su visais reikalingais dokumentais kreipkitės į Registrų centrą.

Statiniams, pastatytiems iki 1991-07-25, taikoma lengvata.

Svarbu: Pastatas turi būti užneštas žemės sklypo plane ir neturi stovėti arčiau kaip 3 m iki kaimyninio sklypo ribos.

Sodo Namo Paskirtis ir Reikalavimai

Oficiali sodo namo paskirtis, kai jo gyvenamasis plotas neviršija 80 m² (neskaičiuojant rūsio, jei toks yra, ploto), o aukštis ne didesnis kaip 8,5 m, yra poilsinė. Žinoma, niekas nedraudžia pastato apšiltinti ir gyventi jame ištisus metus.

Patrauklu tai, kad sodo namui nereikalingas statinio projektas, kvalifikuotas statybų vadovas, leidimas statyboms bei nustatyta tvarka vykdoma statybų techninė priežiūra.

Ne aukštesnis kaip 8,5 m sodo namas ar namelis (taip pat ir kitokios paskirties pastatai) turi būti statomi mažiausiai 3 m atstumu nuo sklypo ribos. Šis atstumas matuojamas nuo labiausiai atsikišusių pastato dalių - karnizų, balkonų, turėklų ir t. t.

Sodo namui nėra taikomi jokie energetiniai reikalavimai, t. y. nebūtina A+ klasė, kadangi tai nėra gyvenamasis statinys. Negyvenamu jis laikomas, jei jame nebus gyvenama ilgiau nei 4 mėnesius per metus.

Visos reikalingos bylos bei deklaracija Registrų centrui tvarkoma jau pastačius namą. Užbaigus statinį pas matininkus reikia užsakyti kadastrinę pastato bylą, pakoreguoti sklypo kadastrinius matavimus (juose privalo atsirasti sodo namas) ir tada viskas užregistruojama Registrų centre.

Sodo Sklypo Paskirties Keitimas

Sodo paskirties žemė Lietuvoje paprastai naudojama poilsiui, sodininkystei ir rekreacijai. Tačiau vis dažniau kyla klausimas, ar galima statyti gyvenamąjį namą sodo sklype.

Siekiant statyti gyvenamąjį namą sodo paskirties sklype, būtina atlikti žemės paskirties pakeitimą, nes sodo paskirties žemėje pagal teisės aktus galima statyti tik mažos apimties statinius, skirtus poilsiui (pvz., sodo namelius, pirtis, tvartus). Paskirties pakeitimas dažniausiai reikalauja savivaldybės leidimo.

Po paskirties keitimo reikalingas statybos leidimas. Tai leidimas, kuris suteikiamas tik tada, kai parengtas statinio projektas, atitinkantis vietos teritorijų planavimo dokumentus.

Sodo paskirties žemės sklypai dažnai būna nutolę nuo pagrindinių komunalinių paslaugų, todėl vienas svarbiausių aspektų, į kurį reikės atsižvelgti, yra prieiga prie infrastruktūros. Tai apima elektros tiekimą, vandens tiekimą ir kanalizaciją. Be to, svarbu įvertinti ir prieigos kelius.

Pagal naujausius teisės aktus, kurie įsigaliojo 2025 m., nereikalingas statybos leidimas sodo namui, kurio plotas neviršija 50 kv. m.

Poilsio paskirties sodo nameliai - nekeičiant sklypo paskirties, gyvenamosios vietos deklaracija negali būti atlikta sodo name, nes šis statinys, nors ir tinkamas poilsiui, nėra pritaikytas nuolatiniam gyvenimui. Gyvenamosios vietos deklaravimas įmanomas tik gyvenamajame name - kad būtų galima deklaruoti gyvenamąją vietą, būtina statyti gyvenamąjį namą sodo paskirties sklype, ir tokio objekto statybos reikalauja paskirties keitimo į gyvenamąją.

Gyvenamosios Vietos Deklaravimas Sodo Namuose

Vis daugiau žmonių Lietuvoje svarsto galimybę gyventi sodo namuose. Tačiau, ar galima juose deklaruoti gyvenamąją vietą? Šiame straipsnyje aptarsime teisinius aspektus, reikalavimus ir procedūras, susijusias su gyvenamosios vietos deklaravimu sodo namuose.

Gyvenamosios vietos deklaravimas yra daugiau nei formalumas - tai esminis žingsnis, atveriantis prieigą prie viešųjų paslaugų: nuo sveikatos priežiūros ir socialinių išmokų iki teisės balsuoti vietos rinkimuose ir leisti vaikus į mokyklą ar darželį.

Kas Turi Deklaruoti Savo Gyvenamąją Vietą?

• Lietuvos Respublikos piliečiai: Jei Lietuvoje gyvenate daugiau nei 183 dienas per metus arba keičiate gyvenamąją vietą.
• ES/EEE piliečiai: Jei Lietuvoje gyvenate ilgiau nei tris mėnesius per šešių mėnesių laikotarpį arba keičiate gyvenamąją vietą Lietuvoje ir turite teisės laikinai gyventi pažymėjimą.
• Ne ES/EEE piliečiai: Jei turite leidimą gyventi Lietuvoje ir čia gyvenate arba keičiate gyvenamąją vietą Lietuvoje.

Savininko Sutikimas

Jei norite deklaruoti gyvenamąją vietą jums nepriklausančiose patalpose, būtinas savininko sutikimas. Jeigu turite nuomos arba panaudos sutartį, kurioje būsto savininkas nurodė, kad galite tam tikrą laiką gyventi jo būste, tuomet deklaravimo įstaigai reikia pateikti nuomos arba panaudos sutartį.

Deklaruojant nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, atskiro būsto savininko sutikimo nereikia - vaikai deklaruojami su vienu iš tėvų.

Užsienietis atvykstantis studijuoti į Lietuvą turi gauti bendrabučio administracijos sutikimą deklaruoti gyvenamąją vietą bendrabučio patalpose.

Sodo Paskirties Žemė Ir Gyvenamasis Namas: Ar Tai Įmanoma?

Sodo paskirties žemė Lietuvoje paprastai naudojama poilsiui, sodininkystei ir rekreacijai. Tačiau vis dažniau kyla klausimas, ar galima statyti gyvenamąjį namą sodo sklype.

Teisiniai reikalavimai šiuo klausimu gali būti sudėtingi, nes jie priklauso nuo sklypo paskirties, jo vietos, žemės naudojimo ir planavimo taisyklių.

Siekiant statyti gyvenamąjį namą sodo paskirties sklype, būtina atlikti žemės paskirties pakeitimą, nes sodo paskirties žemėje pagal teisės aktus galima statyti tik mažos apimties statinius, skirtus poilsiui (pvz., sodo namelius, pirtis, tvartus).

Poilsio paskirties sodo nameliai - nekeičiant sklypo paskirties, gyvenamosios vietos deklaracija negali būti atlikta sodo name, nes šis statinys, nors ir tinkamas poilsiui, nėra pritaikytas nuolatiniam gyvenimui.

Sodo Namo Pridavimas: Žingsnis Po Žingsnio

Turite sodo sklypą su statiniu, bet jis vis dar neįregistruotas ar įregistruotas kaip nebaigtas? Tokiu atveju svarbu žinoti, kaip teisingai priduoti sodo namą - tiek teisiniu, tiek techniniu požiūriu.

Kada Būtina Priduoti Sodo Namą?

Patikrinkite sklypo ir namo statusą:

• Žemės paskirtis - ne mažiau svarbu nei pats namas.
• Ar turite statybos leidimą?
• Statinio statusas: laikinas ar nuolatinis?

Reikalingi Dokumentai Sodo Namo Pridavimui:

• Statybos leidimas (jei reikalingas).
• Kadastro duomenų byla.
• Statinio techninių charakteristikų aprašas.
• Deklaracija apie statybos užbaigimą.
• Energinio naudingumo sertifikatas (jei taikoma).

Pridavimo Eiga Per Infostatyba Ir Registrų Centrą:

• Statybos užbaigimo deklaracijos pateikimas Infostatyboje.
• Deklaracijos patvirtinimas.

Jeigu sodo namas statytas po 2017 m. ir jo plotas viršija 80 m² arba yra su inžineriniais tinklais, tikėtina, kad jam reikėjo statybos leidimo.

Kai kurie sodo namai yra laikomi laikinais statiniais (pvz., modulinės konstrukcijos, mažo ploto pastatai be pamatų).

Tai oficialus dokumentas, kuriuo statytojas patvirtina, kad statinys baigtas statyti, atitinka projektą ar teisės aktus. Pateikiama per Infostatyba.lt sistemą.

Kai forma užpildyta ir dokumentai pridėti, pateikite deklaraciją.

Infostatybos administratoriai peržiūri deklaraciją ir jos priedus. Jei kažko trūksta arba yra klaidų (pvz., neatitikimas tarp bylos ir faktinių duomenų) - deklaracija bus atmesta su komentaru, ką pataisyti.

Jeigu planuojate priduoti sodo namą, bet nežinote, nuo ko pradėti, kokių dokumentų reikia ar ar leidimas tikrai buvo būtinas - kreipkitės į specialistus.

Gyventojų Pajamų Mokestis Parduodant Sodo Sklypą

Jei nuo sodo įsigijimo dienos yra praėję daugiau nei 10 metų, gyventojų pajamų mokesčio mokėti nereikia.

Jei nuo sodo įgijimo dienos nepraėję 10 metų, 15 proc. gyventojų pajamų mokestį reikės sumokėti nuo turto pardavimo kainos ir įgijimo kainos (vertės) skirtumo, t.y., nustatant sumą, nuo kurios reikia apskaičiuoti ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį, iš turto pardavimo kainos reikia atimti to turto įsigijimo kainą ir su to turto pardavimu susijusias išlaidas (pvz., išlaidas notarui, Registrų centrui).

Pavyzdžiui: Sodo sklypas įgytas 2010 m. pirkimo būdu, už sodo sklypą buvo mokėta 10000 Lt (atitinka 2896 Eur). 2018 m. sodo sklypą parduodate už 10000 Eur. Nuo skirtumo, susidariusio iš pardavimo kainos atėmus pirkimo kainą, valstybei reikės sumokėti 15 proc. mokestį. Sodo sklypą paveldėjote po giminaičio mirties 2015 m. Paveldėjimo teisės liudijime sodo sklypo vertė nurodyta 5000 Eur. 2018 m. parduodate sodo sklypą už 10000 Eur. Nuo skirtumo, susidariusio iš padavimo kainos atėmus sklypo vertę paveldėjimo metu, valstybei mokėsite 15 proc.

Gyventojų pajamų mokestį reikia sumokėti pasibaigus mokestiniams metams, iki kitų metų gegužės 1 d., pateikiant Valstybinei mokesčių inspekcijai metinę gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją. T.y. mokestis mokamas už praėjusius metus: jei turtas parduotas 2018 m., ir kyla prievolė sumokėti gyventojų pajamų mokestį, tai pajamas deklaruoti ir mokestį sumokėti reikia 2019 m.

Gyvenamosios Vietos Nedeklaravusių Asmenų Apskaita

Į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų (toliau - GVNA) apskaitą gali būti įtraukiamas gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje nedeklaravęs asmuo, kuris tos savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise neturi patalpos ar pastato, ar kitos teisės naudotis patalpa ar pastatu ir kuris dėl ne nuo jo priklausančių priežasčių negali deklaruoti savo gyvenamosios vietos toje savivaldybėje, kurioje gyvena.

Dėl įtraukimo į GVNA apskaitą asmuo turi kreiptis į tą seniūniją, kurios teritorijoje gyvena.

Prašymas įtraukti į GVNA apskaitą pateikiamas seniūnijai, kurios teritorijoje asmuo gyvena. Sodo paskirties žemė Lietuvoje paprastai naudojama poilsiui, sodininkystei ir rekreacijai. Tačiau vis dažniau kyla klausimas, ar galima statyti gyvenamąjį namą sodo sklype. Teisiniai reikalavimai šiuo klausimu gali būti sudėtingi, nes jie priklauso nuo sklypo paskirties, jo vietos, žemės naudojimo ir planavimo taisyklių.

1. Pagal Lietuvos Respublikos Žemės įstatymą, sodo paskirties žemė skirta sodo veiklai - sodininkystei, poilsiui, rekreacijai, tačiau, kaip minėta, šiuos sklypus vis dažniau bandoma pritaikyti gyvenamųjų namų statyboms.
2. Gyvenamojo namo statyba sodo paskirties sklype gali būti galima ir be paskirties keitimo, jei tai leidžiama pagal teritorijų planavimo dokumentus (bendrąjį ar detalųjį planą). Visgi, jei tokios galimybės nėra - paskirtį gali tekti keisti į gyvenamąją. 2021 m. Paskirties pakeitimas dažniausiai reikalauja savivaldybės leidimo.
3. Po paskirties keitimo reikalingas statybos leidimas. Tai leidimas, kuris suteikiamas tik tada, kai parengtas statinio projektas, atitinkantis vietos teritorijų planavimo dokumentus. Statinio projektas turi būti suderintas su vietos savivaldybės urbanistikos skyriumi, kuris patikrina, ar numatytas statinys atitinka galiojančius teisės aktus ir reikalavimus.
4. Sodo paskirties žemės sklypai dažnai būna nutolę nuo pagrindinių komunalinių paslaugų, todėl vienas svarbiausių aspektų, į kurį reikės atsižvelgti, yra prieiga prie infrastruktūros. Tai apima elektros tiekimą, vandens tiekimą ir kanalizaciją. Be to, svarbu įvertinti ir prieigos kelius.
5. Lietuvoje statybos teisės aktai nuolat keičiasi, todėl prieš pradedant bet kokius statybos darbus, labai svarbu pasikonsultuoti su teisininkais ir architektais, kad išvengtumėte teisinių problemų.
6. Statyti gyvenamąjį namą sodo paskirties žemėje Lietuvoje yra įmanoma, tačiau tai reikalauja atidumo ir žinių apie teisės aktus. Svarbu pasikonsultuoti su specialistais, kad būtų atlikti visi reikalingi žingsniai - nuo paskirties keitimo iki statybos leidimo gavimo.
7. Jei nusprendžiama nekeisti sodo paskirties žemės ir statyti statinius, galima statyti tik tam tikro dydžio ir paskirties objektus. Pagal naujausius teisės aktus, kurie įsigaliojo 2025 m. Sodo namelis iki 50 kv. m ploto - pagal naująsias taisykles, sodo namelis laikomas statiniu, kurio bendras vidaus plotas neviršija 50 kv. m, o aukštis - iki 5 metrų. Tokiam statiniui statyti nereikalingas statybos leidimas.
8. Statinio aukštis ir teritorijos užstatymo tankis - nors statant sodo namelį iki 50 kv. m leidimas nėra reikalingas, kiti apribojimai, susiję su sklypo užstatymo tankiu ir aukščiu, gali būti taikomi, atsižvelgiant į vietos savivaldybės nuostatas.
9. Poilsio paskirties sodo nameliai - nekeičiant sklypo paskirties, gyvenamosios vietos deklaracija negali būti atlikta sodo name, nes šis statinys, nors ir tinkamas poilsiui, nėra pritaikytas nuolatiniam gyvenimui. Gyvenamosios vietos deklaravimas įmanomas tik gyvenamajame name - kad būtų galima deklaruoti gyvenamąją vietą, būtina statyti gyvenamąjį namą sodo paskirties sklype, ir tokio objekto statybos reikalauja paskirties keitimo į gyvenamąją.
10. Pagal 2025 m. Nereikalingas statybos leidimas sodo namui, kurio plotas neviršija 50 kv.

Sodo nameliai - vis dar populiarūs, gyventojai čia dažnai leidžia savaitgalius ar vasaras, o kai kurie renkasi ir gyventi. Čia įsikūrę žmonės gali gauti ir šildymo kompensaciją, tačiau turi atitikti aibę techninių reglamentų.

Gabrieliaus mama gyvena Vilniaus rajone, sodo namelyje. Namas įrengtas taip, kad būtų galima gyventi ir šaltuoju metų laikotarpiu. Vyro teigimu, pernai vyravus didelei baimei dėl aukštų šildymo kainų, kompensaciją buvo galima gauti net tokiu atveju, kai namelis registruotas kaip sodo.

„Sakė, kadangi paskirtis kita, kompensacija nepriklauso. Kad namas būtų perregistruotas kaip gyvenamasis, reikia jį ir atitinkamai įrengti, akcentavo pašnekovas. „Pavyzdžiui, gali pareikalauti padaryti biotualetą, vadinasi, papildomos išlaidos. Pašnekovas tiesiogiai su Registrų centru šiuo klausimu nurodė nebendravęs.

Gabrielius teigė, kad visi reikalavimai dėl sodo namo perregistravimo į gyvenamąsias patalpas prieinami internete, tad pirminę informaciją surinko iš ten. „Jis eksploatuojamas kaip gyvenamasis. Kai reikia eiti balsuoti, balsalapį mamai atneša į namus, paštą atneša į namus, žurnalą į namus.

„Tokiu atveju žmogui reikėtų kreiptis į matininką, kad pakeistų paskirtį, atnaujintų kadastro duomenų bylą, kur vienas iš duomenų - pagrindinė statinio paskirtis. Siekiant pakeisti namo paskirtį, M.

„Šildymo kompensacijai skirti nėra tik vienas reikalavimas, kad pastatas būtų gyvenamosios paskirties. Pagal šį straipsnį, parama priklauso dirbantiems 18 metų ir vyresnio amžiaus žmonėms. Parama teikiama ir asmenims, kurie sulaukę pensinio amžiaus arba gauna bet kokios rūšies pensiją, pensijų išmokas ir (ar) šalpos išmokas. Vis dėlto, pensijas gaunantys asmenys, kuriems nustatytas 45-55 proc. J. Gulbinovič taip pat pridūrė, kad nuo praėjusių metų rugsėjo 1 d. Vis dėlto, pridūrė ji, jei asmuo arba šeima dėl objektyvių priežasčių kurios nors sąlygos neatitinka, įstatymas numato paramos skyrimą išimties tvarka.

Anot R. „Kiekvienu atveju projektuotojas projektavimo užduoties pagrindu turėtų atlikti esamo sodo namo analizę ir vertinti, kokius sprendinius reikėtų įgyvendinti, kad statinys galėtų atitikti vienbučių gyvenamųjų pastatų paskirtį“, - teigė R. Prireikus atlikti statybos darbus, statytojas (užsakovas) organizuoja statybos užbaigimo procedūrą. Jis turi pasirinkti ekspertizės rangovą, su kuriuo sudarys sutartį dėl deklaracijos apie statybos užbaigimo patvirtinimą.

„Ekspertizės rangovui patvirtinus deklaraciją, ji užregistruojama „Infostatyboje“, šios deklaracijos pagrindu per 3 mėn.

Primename, kad kiekvienas asmuo, keisdamas gyvenamąją vietą, privalo tai deklaruoti - informuoti vietos valdžios institucijas apie tai, kur gyvena ir kaip jo gyvenamoji vieta pasikeitė. Tai susiję su socialinių paslaugų teikimu ir kitokia pagalba tiek paslaugomis, tiek socialinėmis išmokomis (valstybė socialines išmokas paprastai moka tik asmenims, deklaravusiems gyvenamąją vietą jos teritorijoje). Kai kurias teises asmuo įgyja tik įrodęs, kad gyvena tam tikroje vietovėje (pvz.: balsavimas vietos savivaldoje, tam tikrais atvejais - mokyklos, darželio lankymas).

Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiai, atvykę gyventi į Lietuvos Respubliką ilgiau kaip trims mėnesiams per pusę metų arba keičiantys gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje ir nustatyta tvarka įgiję teisę gyventi Lietuvos Respublikoje (plačiau žr. Leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje turintys trečiųjų valstybių piliečiai, atvykę gyventi į Lietuvos Respubliką arba keičiantys gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Gyvenamąją vietą deklaruoti gali tik trečiųjų šalių piliečiai, gyvenantys Lietuvoje su išduotu leidimu gyventi nuolat ar laikinai, arba su ES piliečio šeimos nario leidimo gyventi šalyje kortele.

Deklaruoti gyvenamąją vietą galima ir adresu patalpų, kurios nuosavybės ar panaudos teise priklauso kam nors kitam. Tokiu atveju, reikalingas šio asmens leidimas. Leidimas duodamas pasirašant seniūnijoje gautą formą arba patvirtinant kito asmens užpildytą deklaraciją per e-valdžios portalą. Taip pat galima pateikti terminuotą nuomos sutartį, kurioje aiškiai nurodytas nuomos laikotarpis. Gyventojas deklaruoja savo gyvenamąją vietą, kurioje praleidžia daugiausiai laiko arba yra labiausiai su ja susijęs.

migracijos tarnyboje, atsiimdami leidimą gyventi LR (trečiųjų šalių piliečiai) arba pažymą, leidžiančią gyventi LR nuolat ar laikinai (ES piliečiai) arba leidimo gyventi šalyje kortelę (ES piliečių šeimos nariai).

seniūnijoje arba savivaldybėje pagal gyvenamąją vietą. Bet kokiu atveju, turite deklaruoti faktinę gyvenamąją vietą. Į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų (GVNA) apskaitą gali būti įtraukiamas gyvenamosios vietos Lietuvoje nedeklaravęs asmuo, kuris Lietuvos teritorijoje nuosavybės teise neturi patalpos ar pastato, ar kitos teisės naudotis tokia patalpa ar pastatu ir gyvenantis laikinojo apgyvendinimo įstaigose ar viešose vietose.

Išvykstant iš Lietuvos ilgesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui, reikia deklaruoti išvykimą. Asmenys, išvykstantys ilgesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui ir prieš išvykdami nepateikę deklaracijos, išvykimą gali deklaruoti Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ar konsulinėse įstaigose arba internetu per e-valdžios portalą. Jie gali save identifikuoti per internetinės bankininkystės sistemas ar patvirtinti deklaraciją kvalifikuotu elektroninio parašo sertifikatu.

Jeigu turite nuomos arba panaudos sutartį, kurioje būsto savininkas jau nurodė, kad galite tam tikrą laiką gyventi jo būste, tuomet deklaravimo įstaigai (seniūnijai arba savivaldybei) reikia pateikti nuomos arba panaudos sutartį. Taip pat prieš išvykstant iš Lietuvos tiek Lietuvos piliečiai, tiek ES piliečiai, tiek užsieniečiai, jei jie buvo laikomi nuolatiniais gyventojais Lietuvoje mokesčių tikslais (rezidentais), Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau - VMI) turi pateikti galutinai iš Lietuvos išvykstančio asmens pajamų mokesčio deklaraciją ir apskaičiuoti bei deklaruoti pajamas, gautas per tą mokestinį laikotarpį iki išvykimo dienos, t.y. jis turi deklaruoti pajamas gautas nuo tų kalendorinių metų pradžios iki išvykimo dienos.

tags: #gyvenamosios #vietos #deklaravimas #sodo #name