Gyvenamosios vietos deklaravimas yra svarbi procedūra, leidžianti valstybei sekti gyventojų judėjimą ir užtikrinti jų teises bei pareigas. Lietuvoje ši procedūra turi savo istoriją ir niuansų, kuriuos svarbu žinoti kiekvienam gyventojui.
Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius gyvenamosios vietos deklaravimo aspektus, įskaitant taisykles, procedūras ir svarbius patikrinimus, susijusius su adreso registravimu bei paveldėjimo klausimais.
Gyvenamosios Vietos Deklaravimo Taisyklės ir Procedūros
Gyvenamosios vietos deklaravimo taisyklės yra patvirtintos VĮ Registrų centro direktoriaus 2018 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. Jos nustato tvarką, kaip asmenys turi deklaruoti savo gyvenamąją vietą Lietuvoje. Paslaugos rezultatas - gyvenamosios vietos atvykimo deklaracija įvesta į duomenų bazę.
Šiaulių miesto savivaldybės administracija (įstaigos kodas 188771865, adresas Vasario 16-osios g. 62, LT-76295 Šiauliai) kaip duomenų valdytoja, tvarkys asmens duomenis.
Už paslaugos suteikimą atsakingi asmenys dirba savivaldybės priimamajame (13, 14 kabinetas, Vasario 16-osios g.) ir seniūnijose:
- Savivaldybės priimamasis: +370 41 383 438, el. paštas
- Medelyno seniūnija: Birutės g. 40, Šiauliai, el. paštas, vyr. specialistas +370 41 425 297
- Rėkyvos seniūnija: Energetikų g. 6-39, Rėkyva, Šiauliai, el. paštas, vyr. specialistas +370 41 392 260
Gyventojų priėmimo laikas: pirmadieniais, trečiadieniais 8-12 val.
Gyvenamosios vietos atvykimo deklaracijos paslaugos suteikimo trukmė: 1 darbo diena. Deklaravimo duomenų taisymo, keitimo ar naikinimo paslaugos suteikimo trukmė: iki 20 darbo dienų.
Asmuo gali deklaruoti gyvenamąją vietą:
- Siunčiant prašymą ir asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją (kopija turi būti patvirtinta teisės aktų nustatyta tvarka) paštu adresu Lvovo g.
Deklaruojant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, deklaravimo įstaigos darbuotojas turi įsitikinti, ar deklaraciją teikiančio asmens (t. y. gimimo liudijimą ar gimimo akto išrašą, kai deklaruojama nepilnamečio Lietuvos Respublikos piliečio gyvenamoji vieta.
Jeigu asmens gyvenamosios vietos adresas neatitinka adresą sudarančių sudedamųjų dalių, deklaravimo įstaigai asmuo turi pateikti prašymą dėl deklaravimo duomenų ištaisymo ar neteisingų duomenų pakeitimo.
Asmuo nori patikslinti netikslius savo gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis, nurodydamas visą adresą, t. y. Deklaravimo įstaigos darbuotojas netikslius gyvenamosios vietos duomenis turėtų nustatyti kaip nurodyta šiame rašte.
Tačiau nepriklausomai nuo to, kada asmuo išvyko į užsienio valstybę, asmuo laikomas deklaravusiu gyvenamosios vietos pakeitimą, t. y. išvykimą iš Lietuvos Respublikos nuo deklaravimo duomenų įrašymo Gyventojų registre dienos (Gyvenamosios vietos deklaravimo taisyklių, patvirtintų valstybės įmonės Registrų centro direktoriaus 2018 m. sausio 15 d. įsakymu Nr.
Adreso Tikrinimas ir Registravimas
Svarbu patikrinti, ar asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresas Gyventojų registre atitinka visas adresą sudarančias sudedamąsias dalis, t. y. ar nurodytas patalpos numeris pastate ar pastato numeris gatvėje arba gyvenamojoje vietovėje.
Jeigu adreso objektas yra savivaldybės centre, adreso sudedamosios dalys - miestas, gatvė, namo numeris, korpuso numeris (jeigu yra), buto numeris (jeigu yra), pvz.: Kaunas, Savanorių pr. 120 K5-12; Klaipėda, J. Basanavičiaus g. 17- 24B.
Jeigu adreso objektas yra ne savivaldybės centre, adreso sudedamosios dalys - savivaldybė, miestas (miestelis), gatvė, namo numeris, korpuso numeris (jeigu yra), buto numeris (jeigu yra), arba savivaldybė, seniūnija, kaimas, gatvė (jeigu yra), namo numeris, buto numeris (jeigu yra), pvz.: Elektrėnų sav., Semeliškių sen., Senųjų Būdų k., Trakų pl. 10; Utenos r. sav., Daugailių sen., Garnių k.
Nustačius, kad asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresas Gyventojų registre atitinka adresą sudarančias sudedamąsias dalis, būtina įsitikinti, kad adresas įregistruotas Adresų registre bei Nekilnojamojo turto registre įrašyto adreso duomenys atitinka Adresų registro duomenis.
Patikrinus gyvenamosios vietos duomenis ir nustačius, jog pastatui (patalpai), kuriame norima deklaruoti gyvenamąją vietą, nėra suteiktas adresas, asmeniui, pageidaujančiam deklaruoti gyvenamąją vietą, siūloma kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių arba Miesto planavimo ir architektūros skyrių su prašymu suteikti adresą.
Deklaravimo įstaigos darbuotojas pasikeitusius gyvenamosios vietos duomenis turėtų nustatyti kaip nurodyta šio rašto 2 punkte.
Kaip deklaruoti savo faktinę gyvenamąją vietą?
Pastatų Registravimas
Norint įregistruoti pastatą, reikia pateikti tam tikrus dokumentus Registrų centrui. Tai priklauso nuo pastato tipo ir statybos laikotarpio:
- Nesudėtingiesiems gyvenamiesiems pastatams: kartu su prašymu ir kadastro duomenų byla turi būti pateikta statytojo surašyta deklaracija apie statybos užbaigimą, kurioje nurodytas statybą leidžiantis dokumentas, kai jis yra privalomas.
- Kaimo gyvenamojoje vietovėje pastatytiems iki 1989 m. sausio 1 d.: kartu su prašymu Registrų centrui ir aktualia pastato kadastro duomenų byla turi būti pateikta savivaldybės ar archyvo išduota pažyma apie įrašus ūkinėse knygose.
- Kitos (sodų) paskirties pastatams, pastatytiems iki 1991 m. liepos 25 d.: kartu su asmens prašymu ir aktualia pastato kadastro duomenų byla turi būti pateikta sodininkų bendrijos pirmininko arba bendrijos valdybos pažyma apie tai, kad asmuo yra sodininkų bendrijos narys ir kad statiniai pastatyti sodininkų bendrijos teritorijoje jo nuosavybės teise įregistruotame arba jam suteiktame žemės sklype iki 1991 m.
Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų bylas rengia matininkai, turintys jiems išduotus kvalifikacijos pažymėjimus, kurie suteikia teisę atlikti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus.
Pageidaujant, kad patalpa, kaip atskiras Nekilnojamojo turto kadastro objektas, būtų įregistruota Nekilnojamojo turto registre, Registrų centrui turi būti pateiktas asmens prašymas įregistruoti patalpą ir nuosavybės teises į ją, aktuali patalpos kadastro duomenų byla ir patalpos suformavimo teisėtumą patvirtinantis dokumentas.
Paveldėjimo Teisės Aspektai
Visais paveldėjimo teisės klausimais pirmiausia reiktų kreiptis į notarą. Palikimui priimti nustatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. įpėdinis, turintis teisę paveldėti, notarui turi paduoti pareiškimą apie palikimo priėmimą arba faktiškai pradėti valdyti paveldimą turtą per tris mėnesius nuo palikėjo mirties (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnis).
Pareiškimas paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarui. Notaras paveldėjimo teisės liudijimą išduoda, gavęs įpėdinių, paveldėjusių pagal įstatymą arba testamentą, prašymą.
Notaras, vadovaudamasis Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punktu, taip pat išduoda nuosavybės teisės į dalį sutuoktinių bendro turto liudijimus. Mirus vienam iš sutuoktinių, t. y. pasibaigus bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei, notaras pagal rašytinį pergyvenusio sutuoktinio prašymą išduoda nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimą dėl pusės bendro turto, įgyto santuokos metu.
Gali būti atvejų, kuomet mirus vienam sutuoktiniui, kitas sutuoktinis nesikreipia į notarą dėl palikimo priėmimo, manydamas, kad niekas nesikeičia, jokių veiksmų imtis nereikia, ir toliau gyvena tame pačiame bute / name iki pat savo mirties. Tokiu atveju palikimą galima priimti vienu iš pasirinktų būdų.
Pasibaigus palikimo priėmimo terminui palikimas gali būti priimamas kreipiantis į teismą su pareiškimu dėl įstatyme nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo (pratęsimo), nurodant svarbias praleidimo priežastis. Teismui palikimo priėmimo terminą atnaujinus (pratęsus), būtina kreiptis į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo (jei jos nebuvo) ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.
Apibendrinant, gyvenamosios vietos deklaravimas Lietuvoje yra reglamentuotas procesas, kurio metu svarbu laikytis nustatytų taisyklių ir atlikti reikiamus patikrinimus. Tinkamas adreso registravimas ir paveldėjimo klausimų sprendimas užtikrina gyventojų teises ir pareigas.
tags: #gyvenamosios #vietos #deklaravimo #istorija