Namo ir sklypo dokumentų įforminimas Lietuvoje

Kyla klausimų dėl namo ar sklypo dokumentų įforminimo? Norite pasikonsultuoti ar išgirsti protingą patarimą? Šiame straipsnyje rasite išsamią informaciją apie visus svarbiausius aspektus, susijusius su nekilnojamojo turto dokumentų tvarkymu Lietuvoje.

Kadastriniai matavimai

Statinių kadastriniai matavimai atspindi daikto dydį, fizinę būklę, turto vertę, buvimo vietą ir kitus objekto rodiklius, taip pat fiksuojamus nekilnojamojo turto pakitimus. Žemės sklypo kadastriniai matavimai - tikslieji žemės matavimai liaudyje ne visai tiksliai vadinami geodeziniais matavimais. Geodeziniai matavimai iš esmės yra visi tikslieji matavimai kuriuose naudojami ypatingai tikslūs - geodeziniai prietaisai. Ši paslauga atliekama matininko kvalifikaciją turinčio asmens.

Reikalavimai skirtingiems pastatams

• Dvibučiai gyvenamieji namai: Dvibučių gyvenamųjų namų kadastriniai matavimai atliekami taip pat kaip ir vienbučių, tačiau atlikus viso statinio kadastrinius matavimus, gavus pažymą apie statybos darbų atitikimą projektui ir užregistravus pastatą Registrų centre, papildomai sudaromos atskirų butų kadastrinių matavimų bylos, kurios taip pat turi būti užregistruotos. Jei butų baigtumas yra toks pats kaip namo, tai statybos inspekcijos pateikti dokumentai butų registravimui nėra būtini.
• Sodo namai: Sodo namų kadastriniai matavimai atliekami taip pat kaip ir gyvenamųjų, tačiau sodo namams iki 80 m² bendro vidaus ploto registravimui nereikalinga statybos inspekcijos pažyma apie nebaigtą statybą, todėl namo savininkas Registrų centrui teikia kadastrinių matavimų bylą ir statybos darbų užbaigimo deklaraciją, kurią pasirašo pats savininkas.

Žemės sklypo planas

Vykdant žemės sklypo kadastrinius matavimus specilaizuota CAD proegramine įranga išbaižomas tikslus žemės sklypo planas (žmonių dažniasiai vadinams kaip geodezinis planas). Šiame plane yra informacija apie sklypo naudmenas (ariama, miškas, pieva ir t.t.) , pastatus, statinius, ir kita. Kadastrinių matavimų metu nustatomos ir plane atvaizduojamos tikslios sklypo ribų posūkių koordinatės (iki 1cm tikslumo) Lietuvos koordinačių koordinačių - LKS 94. Turint kadastrinių matavimų planą su nustatytomis sklypo ribų koordinatėmis LKS 94 koordinačių sistemoje matininkas su geodezine įranga gali nesunkiai atstatyti riboženklius (sklypo ribas), ko negalima padaryti preliminariai matuotiems sklypams.

Esminis skirtumas tarp šių matavimų yra sklypo ribų nustatymo tikslumas. Vykdant Kadastrinius matavimus nustatytos sklypo ribos vietovėje (pažymėtos riboženkliais) ir atvaizuotos plane skiriasi neženkliai ir tikslumas gali būti pasiektas iki 1 cm priklausomai nuo matinininko naudojamos technikos ir sąlygų vietovėje. Preliminariai vykdyti matavimai yra mažiau tikslūs ir skirtumas tarp turimo sklypo plano ir naudojimo vietovėje paprastai yra tuo didesnis kuo didesnis sklypo plotas ir didesni linijų ilgiai, netikslumai gali būti nuo kelių metrų iki keliasdešimties. Jei jūsų sklypas matuotas preliminariai , tai jo plotas vietovėje absoliučiu daugeliu atvejų skirsis nuo to, kuris yra nurodytas ant jūsų plano ar registrų centro duomenų apie sklypą išrašo. Preliminaraus sklypo plotas kinta tam tikrose paklaidos ribose ir tai priklauso nuo daugybės faktorių.

Svarbu pažymėti, kad kadastriniai matavimai, atlikti ne LKS 94 koordinačių sistemoje, o vietinėse ar sąlyginėse sistemose, dažnai turi būti tikslinami. Nors sklypo plotas gali pasikeisti labai nežymiai - iki 1/1000 dalies nuo jo ploto, - tačiau gali atsirasti sklypo „persislinkimų“, dėl kurių sklypo naudojimas vietovėje gali neatitikti planinės medžiagos ar ribų, nurodytų Registrų centro žemėlapyje ar vietovėje. Atsižvelgiant į tai, kad visi projektavimo darbai šiuo metu atliekami LKS 94 sistemoje, o sklypų ribos, nustatytos sąlyginėse ar vietinėse sistemose, dažnai yra netiksliai įkeltos į Registrų centro žemėlapį, rekomenduojama projektavimo ir statybos darbus vykdyti tik sklypuose, kuriems atlikti kadastriniai matavimai pagal LKS 94 sistemą. Jei sklypo matavimai atlikti vietinėje ar sąlyginėje sistemoje, būtina matininko pagalba tikslinant planines ir faktines sklypo ribas vietovėje, o kai kuriais atvejais - atlikti naujus kadastrinius matavimus pagal LKS 94 sistemą.

Kadastrinių matavimų kainos

Kadastrinių matavimų kainą iš dalies lemia sklypo plotas, jame esančios naudmenos ir užstatymas. Miškų ūkio paskirties bei namų valdų sklypų matavimai ir jų dokumentų rengimas užtrunka ilgiau, todėl tokių sklypų kadastrinių matavimų kaina yra didesnė nei žemės ūkio paskirties sklypų. Nors minėti veiksniai turi įtakos kainai, didžiausią reikšmę turi individualus objekto įvertinimas. Kainos: nuo 50-987 €

Matininkas analizuoja pateiktus duomenis, atstumą iki sklypo, ar kaimyniniuose sklypuose atlikti tikslieji kadastriniai matavimai, kaimynų, su kuriais reikės derinti ribas, skaičių, dokumentų atitikimą esamai situacijai, taip pat įvertina matavimo sąlygas ir reikalingą įrangą, naudodamasis ortofoto ir kita turima medžiaga. Kai sklype buvo pastatyti nauji statiniai ir reikia juos užregistruoti arba pasikeitė naujai rekonstruotų ar suremontuotų pastatų matmenys t. y. pasikeitė užstatymo plotas ir jų pokyčius taip pat reikia registruoti (naujinami tiek pastato kadastriniai matavimai, tiek sklypo kadastriniai matavimai). Paslaugą (nuo matavimų vietovėje iki dokumentų parengimo) geriausia, kad atliktų tas pats asmuo su kvalifikacijos pažymėjimu (matininko vardas pavardė ir kvalifikacijos pažymėjimas, bus ant paženklinimo akto (ribų žymėjimo vietovėje akto), sklypo plano ir kitų dokumentų.

Sklypo kraštinių ilgis negali būti ilgesnis nei 500 m. Matuojant miškus dėl atstumų tarp riboženklių reiktų tartis iš anksto. Minimali sąlyga, kad įvertinus reljefą būtų matomumas (kad užstoja augmenija nevertinamas) tarp riboženklių (ne mažiau nei 500 m ), tai jei nėra kalnų čia yra minimalus reikalavimas. Tačiau iš praktikos jeigu nėra iškirstos biržės, kad būtų įmanoma tiksliai disponuoti ribomis riboženkliai ir tarpiniai žymėjimai turėtų būti ne mažiau nei kas 50-70 m.

Smarkiai želdiniais apaugusių sklypų (dažniausiai miškų) matavimus reiktų atlikinėti kai nėra lapų, geriausia rudenį ar žiemą kai dar nėra sniego. Nes tokiu atveju lengvesnė matavimų sąlygos. Tokiu atveju matavimus reiktų užsakinėti iš anksto nes reikia planuotis, kaimynai kviečiami ne anksčiau nei 10 d. iki sklypo ribų ženklinimo, jei neatvyksta gali reikšti pastabas 30 d. nuo informavimo apie įvykusį sklypo ženklinimą laiško gavimą. Sklypų ribos su kaimyniniais sklypas turėtų būti pažymėtos standartus atitinkančiais riboženkliais (metalinis riboženklis, su raudona plastmasine kepurėle). Sklypuose kur yra aukštos pievos savininkas turėtų įsitvirtinti papildomą medinį ar betoninį riboženklį šalia esamo standartinio (kuris nuo žemės yra iki 10 cm ) ir ar apkasti kauburėliu (suformuoti kapčių).

Topografinė nuotrauka, tai detalus 2,5 D vietovės planas rengiamas masteliu 1:500, kartais sutrumpinai vadinamas toponuotrauka.

Žemės paskirties keitimas

Įsivaizduokite atvejį, kuomet turite žemės sklypą, o gal ruošiatės jį pirkti vaizdingoje vietoje, tačiau ten negalite statyti namo ar sodo namelio, nes tai draudžia žemės paskirtis? Arba atvejis, kai namų valda sklypo teritorijoje leistina, bet joje negalite įrengti komercinės paskirties objektų. Šiuo atveju išeitis yra - žemės sklypo paskirties keitimas.

Lietuvoje žemės sklypų paskirtis reglamentuoja įstatymai, todėl norint pakeisti žemės sklypo paskirtį, reikia žinoti tam tikrus nuostatus. Patikimiausias ir išsamiausias būdas sužinoti žemės paskirtį yra kreipiantis į registrų centrą. Prisijungus prie elektroninės Registrų centro klientų savitarnos sistemos, skiltyje Nekilnojamojo turto kadastras ir registras, kairiajame meniu spustelėjus nuorodą Registro išrašai ir pažymos bei pasirinkus dokumento tipą - Nekilnojamojo turto registro išrašas pagal nurodytą turto adresą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, sklypo paskirtį galima pakeisti tik tuo atveju, jei jis atitinka tam tikrus teritorijų planavimo reikalavimus. Trumpai ir aiškiai tariant - jeigu sklypas patenka į urbanizuotą ar urbanizuojamą teritoriją, vadinasi, sklypo paskirtį galėsite pakeisti, kitu atveju - ne.

Kaip sužinoti, ar sklypas patenka į urbanizuotą teritoriją?

Greičiausias būdas tai padaryti - išnagrinėti savivaldybės, kurioje turite ar ruošiatės turėti sklypą bendrąjį planą. Tiesiog paieškos sistemoje įveskite sakinį, pavyzdžiui: “Vilniaus rajono savivaldybės bendrasis planas”. Sužinoti galima ir savivaldybės administracijoje, architektūros skyriuje. Taip pat galite pasinaudoti aukščiau nurodytu puslapiu, urbanizuotos teritorijos jame pažymėtos geltona spalva, taip pat nurodomos gatvės.

Kaip ir minėjau viršuje - kai žemės sklypai patenka į urbanizuotą ar urbanizuojamą teritoriją, problemų dėl sklypo paskirties keitimo nekils, jei - ne, tai jos pakeisti - negalėsite. Dažniausiai pasitaikantis atvejis yra tuomet, kai yra paveldimas arba nuo senai turimas žemės ūkio paskirties sklypas, o jame norima pastatyti namą ar sodo namelį.

Pažymėtina, jog norint statyti (atkurti) ūkininko sodybą, tai galima daryti tik žemės sklype, kurio pagrindinė žemės naudojimo paskirtis - žemės ūkio (žemės naudojimo būdas - kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai), ir kuris yra ne mažesnis kaip 0,5 hektaro. Žemės ūkio paskirties sklype galima statyti ūkininko sodybą ir kelis pagalbinio ūkio pastatus.

Jeigu žemės sklypas atitinka reikalavimus ir galite keisti jo paskirtį, pateiksiu paskirties keitimo eigą. Jeigu būsima paskirtis atitinka bendrąjį planą, nereikia rengti jokio papildomo teritorijų planavimo dokumento.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad, vykdant žemės sklypo paskirties keitimo procedūras, gali kilti neaiškumų ar teisinių klausimų. Žemės sklypo paskirties keitimas Lietuvoje yra sudėtingas procesas, kurį reglamentuoja teisės aktai, o tai reikalauja atidumo bei teisinio aiškumo. Būtina žinoti, kad, pakeitus sklypo paskirtį, keisis ir žemės sklypo rinkos vertė bei žemės mokesčio dydis.

Turiu pabrėžti, kad informacija ar tam tikri nuostatai kinta, yra tikslinami ar net keičiami. Todėl visais atvejais būtina laikytis visų teisės aktų nuostatų, teikti tinkamai parengtus dokumentus ir bendradarbiauti su savivaldybėmis bei kitomis institucijomis. Tad specialistų(matininko, geodezininko ar architekto) patirtis gali būti vertinga, siekiant išvengti klaidų ir užtikrinti, kad visi dokumentai atitiktų teisės aktų reikalavimus.

Sklypo padalijimas

Sklypo padalijimas - paslauga, kurios metu sklypas padajijamas į kelis atkirus sklypus arba atidalijima iš bendosios nuosavybės. Sklypo pertvarkymo procesas, kurio metu vienas vientisas žemės ploto vienetas yra suskirstomas į kelis mažesnius, yra vadinamas žemės sklypo padalijimu. Ši procedūra yra griežtai reglamentuota, todėl padalinti sklypą galima tik tam tikromis aplinkybėmis: parengus žemės sklypo padalijimo projektą bei turint padalijimui tinkamą sklypo paskirtį.

Kiekvienas padalintas žemės sklypas turi būti naujai įregistruotas Registrų centre, kaip atskiras žemės ploto vienetas. Tačiau sklypo registravimas po padalijimo yra tik vienas iš procesų.

Jei jau kuris laikas svarstote apie savo žemės sklypo padalijimą, kreipkitės į šios srities specialistus, kurie be vargo jus pakonsultuos, patars į ką būtina atkreipti dėmesį ir atliks visus dokumentacijos darbus.

Kodėl verta rinktis specialistus?

• Patogu: Mes turime profesionalių specialistų komandą, kuri yra pasirengus jums padėti visais sklypo pertvarkymo klausimais.
• Greita ir kokybiška: Greitos ir kokybiškos paslaugos šiandien išlaiko didžiausią paklausą, todėl visas mums patikėtas užduotis atliksime su dideliu kruopštumu ir produktyvumu.
• Praktiška: Žemės sklypo padalijimo paslauga jums sutaupys ne tik laiko, bet ir išlaidų. Gerai žinodami visus procesus mes ne tik greičiau sutvarkysime visus dokumentus, bet ir tai padarysime mažesnėmis sąnaudomis.
• Profesionalumas: Patirties sukaupimui yra reikalingi ne vieneri metai darbo. Mūsų darbuotojai pasižymi ne tik didele darbo patirtimi, bet ir profesionaliu požiūriu į klientus.

Kaip jau minėjome, kiekvienas sklypo padalijimas reikalauja individualaus situacijos vertinimo. Šios paslaugos kainai įtakos turi daug kintamųjų, tokių, kaip sklypo dydis, dalinamų sklypų skaičius ar sklypo pagrindinė paskirtis. Tačiau, jei norite sužinoti, kiek sklypo padalijimo paslauga kainuos jūsų poreikiams, nedvejodami kreipkitės į mus ir mes netrukus jums pateiksime pasiūlymą.

Jūsų sklypo padalijimo darbus atliks aukštąjį išsilavinimą bei Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos išduotus matininkų kvalifikacijos pažymėjimus turintys specialistai, todėl visi darbai vyks greitai, kokybiškai ir patikimai.

Dokumentai, reikalingi parduodant namą

Nusprendus namus parduoti, svarbu tinkamai tam pasiruošti. Kokių dokumentų reikia parduodant namą? - klausimas kylantis kiekvienam namo pardavėjui. Štai dokumentų sąrašas, reikalingų namo pardavimui:

1. Galiojantis asmens tapatybės dokumentas.
2. Turto įgijimo dokumentas, kurio pagrindu Jūs įgijote turtą (pirkimo-pardavimo sutartis; paveldėjimo teisės liudijimas; dovanojimo sutartis, teismo sprendimas ir pan.).
3. Namo kadastrinių matavimų byla, kurioje yra namo planas ir namo kiti techniniai duomenys. Šis dokumentas reikalingas visais atvejais be išimčių. Namo kadastrinių matavimų byloje esantys namo brėžiniai turi atitikti su realiu namo išplanavimu.
4. Žemės sklypo planas. Taip pat būtinas dokumentas. Jei jūsų namas yra rajono ribose ir turite preliminarių matavimų žemės sklypo planą, tai nėra didelė problema. Rajono ribose leidžiami ir preliminarūs matavimai, svarbu, kad sklypo planas atitiktų įstatymų keliamus reikalavimus. Jei sklypas yra miesto teritorijoje, tuomet kadastriniai matavimai yra būtini.
5. Namo ir žemės sklypo VĮ Registrų centro išrašas. Šį dokumentą klientai dažnai vadina „nuosavybės dokumentu”.
6. Svarbus įstatymų atnaujinimas nuo 2023 m. sausio: jei turite nepilnamečių vaikų ir parduodamas namas yra vienintelis šeimos nekilnojamasis turtas - notaro leidimas namą parduoti.
7. Jei turtas yra įkeistas kredito įstaigai - kreditoriaus leidimas parduoti. Šis leidimas galioja nuo 2 savaičių iki 1 mėnesio. Jį užsisakyti reikia tik jau turint pirkėją. Jei jūsų namą pirkėjas pirks su būsto paskola, tuomet reikalingas kreditoriaus leidimas parduoti ir pakartotinai įkeisti.
8. Jei namas priklauso keliems bendraturčiams - sandoryje turės dalyvauti ir kiti bendraturčiai, sutinkantys su parduodama kaina. Jiems taip pat būtini galiojantys asmens tapatybės dokumentai.
9. Jei esate išsituokę - ištuokos liudijimas ir teismo sprendimas dėl turto padalijimo. Jei tokio sprendimo nebuvo - buvusio sutuoktinio sutikimas parduoti.
10. Jei esate susituokę - sutuoktinio sutikimas parduoti. Sutikimas reikalingas net tuo atveju, jei namą paveldėjote ar gavote dovanų ir turtas Jums priklauso asmeninės nuosavybės teise.
11. Jei namas yra sodų bendrijoje, tuomet bus reikalinga pažyma iš bendrijos apie nesamas skolas.
12. Pažyma iš atliekų tvarkymo administratoriaus apie nesamas skolas.
13. Energetinio naudingumo sertifikatas. Dokumentas nusakantis namo energetinę klasę.

Čia yra pateikti bendriniai dokumentai, reikalingi individualių gyvenamųjų namų pardavimui. Dokumentų sąrašas gali skirtis priklausomai nuo kiekvienos situacijos.

tags: #namo #ir #sklypo #dokumentu #iforminimas