Kėdainių rajonas, garsėjantis derlingomis žemėmis, slepia ne vieną įdomų kultūros ir istorijos objektą. Šiame regione ypač svarbios dvi vietos: Nobelio premijos laureato Česlovo Milošo gimtinė Šeteniai ir Apytalaukio dvaras, menantis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus.
Česlovas Milošas
Česlovo Milošo gimtinė Šeteniai
,,Lietuva man buvo laimės šalis... ši vieta man visada esanti, visada su manimi. Net tada, kai būdavau toli nuo čia, ji visada - mano mintyse.“ (Č. Milošas)
Česlovas Milošas gimė 1911 m. birželio 30 d. Kėdainių krašte, Šetenių dvare prie Nevėžio upės, apie 13 km į šiaurę nuo Kėdainių. Šetenių kaimelis Kėdainių rajone - poeto ,,pradžių pradžia“, visada ypatingai atsiliepdavo apie gimtąjį kraštą prie Nevėžio, mistiškų Nevėžio slėnio motyvų gausu Milošo kūryboje, ši vieta buvo vienas didžiausių įkvėpimo šaltinių. Nevėžio slėnį vadino Lietuvos širdimi ir gražiausia jo vieta.
Č. Milošo prosenelio Simono Siručio dvaras Šeteniuose minimas 1839 m., dvaro parkas pasodintas apie 1830 metus. Šetenių dvaro pastatas buvo tipiškas smulkaus bajoro dviejų galų gyvenamasis namas. Vaikystės namai Milošo atmintyje - tarsi gyvas senovės laikų paveikslas, apie kurį poetas atsiliepia kaip apie ,,gryniausią olandų tapybą, kambarių šviesa ir išvaizda, natiurmortai, - tai septyniolikto amžiaus Olandija“.
Šetenių dvare Česlovas Milošas gyveno iki 1913 m. 1913-1918 m. su tėvais praleido įvairiose Rusijos vietovėse, kur jo tėvas Aleksandras Milošas dirbo kelių inžinieriumi. Iki 1921 m. augo Šeteniuose pas senelius, o vėliau, mokydamasis Vilniuje, kasmet atvykdavo praleisti vasaros atostogų.
1940 m. Šetenių pavadinimo forma nusistovėjo tik paskutiniaisiais metais, todėl istoriniuose šaltiniuose ir ankstesnėje literatūroje galime sutikti kitokias formas: Šateiniai, Šateniai, Šeteiniai ir pan.
Rezidencinis konferencijų centras
Šeteniai, Č. Milošo gimtinė - Rezidencinis konferencijų centras. 1999 m. buvo iškilmingai atidarytas rekonstruotas Baltasis dvaro svirnas (architektas Algimantas Kančas). Č. Milošas pasakodavo, kad vaikystėje pro tėviškės dvaro svirno palėpės langą mėgdavo žiūrėti į tolumoje, už keliolikos kilometrų, dunksantį Kėdainių bažnyčios bokštą.
Išlikusio svirno sienos per rekonstrukciją buvo maždaug 60 centimetrų paaukštintos - taip atsirado galimybė palėpėje įrengti mansardą. Pirmajame pastato aukšte įrengta 50 vietų konferencijų salė, holas su sraigtiniais laiptais į mansardą, patalpos virtuvei ir kanceliarijai. Pietinėje mansardos pusėje po rekonstrukcijos atsirado atskiras vieno kambario butas. Jame išlikęs minėtasis langas, pro kurį būsimasis Nobelio premijos laureatas žvalgydavosi Kėdainių bažnyčios bokšto. Būtent tame kambaryje Č. Milošas ilsėjosi 1999 m. liepą, kai po nelengvos kelionės paskutinį kartą lankėsi Šeteniuose.
Autentiškos išliko maždaug trečdalis svirno sienų. Rytinėje jų pusėje net galima pamatyti kelis lopus specialiai palikto buvusio tinko. Visiškai nereikėjo rekonstruoti iš lauko akmenų sumūrytų pamatų - jie tebėra tvirti ir puošnūs. Interjere išlikusios lubas laikančios autentiškos medinės sijos.
Pagrindinė sumanymo įgyvendinimo rėmėja - Kėdainių bendrovė ,,Lifosa“, buvusio svirno rekonstrukcijai ji skyrė apie 500 tūkst. litų. Aplinkos sutvarkymu rūpinosi Kėdainių rajono savivaldybė. Statybos garbės globotoju buvo tuometis šalies Prezidentas Valdas Adamkus - jis Č.
Šiuo metu Rezidencinis konferencijų centras priklauso Vytauto Didžiojo universitetui, jame vyksta akademinės bendruomenės renginiai. Centre įrengta ekspozicija, supažindinanti su svarbiausiais Č. Milošo gyvenimo bei kūrybos bruožais, atskleidžianti poeto santykį su gimtine, pasakojanti apie gimtąjį Nevėžio slėnį, poeto kilmę, pirmuosius kūrybinius ieškojimus, brandžiausius kūrinius, ryšius su lietuvių intelektualais išeivijoje ir Lietuvoje. Nemažai dėmesio skiriama ir poeto apsilankymams Lietuvoje po 1992 m. bei svirno atstatymo aplinkybėms.
Lauko ekspoziciją ,,Isos slėnis“ sudaro septyni knygos formos stendai. Tarsi iš žemės išaugančios poeto knygos liudija apie tai, kad būtent ši vietovė subrandino pasaulinio garso kūrėją. Stendas ,,Parkas“ pasakoja apie Č. Milošo santykį su gamta, ,,Dvaras“ nurodo, kurioje vietoje stovėjo sovietmečiu sugriauti poeto vaikystės namai.
Stendas ,,Tvenkinys“ pastatytas prie išlikusios kūdros, poeto vadintos Juodąja akimi, nes jos niekuomet nepasiekia saulė ir naktimis kaukši kanopomis baisi juodoji kiaulė. Stendas ,,Ąžuolynas“ pasakoja liūdną visiškai sunaikintų Šetenių apylinkių kaimų istoriją, ,,Magdalena“ primena apie tragišką ,,Isos slėnio“ personažą Magdaleną, nusižudžiusią dėl nelaimingos meilės bei jos prototipą Barborą.
Česlovo Milošo gimtinė Šeteniai
Aplinką puošia ir tarptautinio medžių skulptorių simpoziume ,,Isos slėnis 2001“ sukurti kūriniai: ,,Keltiškasis gyvenimo kryžius (Hannes Hermann Bischof, Austrija), čeko Jaroslav Bunck kūrinys ,,Žemėpatis, gyvūnijos globėjas“, ,,Dievo motina - Seinų globėja“ (Andrzej Wasilewski, Lenkija), ,,Šv. Jonas Nepomukas - vandens globėjas“, ,,Juodoji kiaulė iš Č. Milošo ,,Isos slėnis“ (aut. Algimantas Sakalauskas), ,,Magdalena iš Č. Milošo ,,Isos slėnis“ (Birutė Jakštienė), ,,Velniukas“ iš Č. Milošo ,,Isos slėnis“ (aut. Adolfas Pranas Kartanas).
Festivalio metu skaitomi pranešimai, vyksta diskusijos, muzikos koncertai. Šeteniai priklausė Apytalaukio parapijai, iki šiol čia išlikę XIX a. neorenesanso rūmai, Milošo laikais priklausę grafams Zabieloms. Tai buvo vieni įspūdingiausių ir gražiausių rūmų Nevėžio slėnyje. Išlikusi XVII a. Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia.
Pasak Milošo, ,,Šventosios Brastos šalis“ - išskirtinai graži vieta ir šių apylinkių grožis jį savaip pakerėjęs. Istorija apie Šventybrasčio kunigo šeimininkę Barborą, kuri nusižudė ir vaidenosi, perpasakota ir Milošo romane ,,Isos slėnis“.
Šalia šventoriaus Šventybrastyje palaidoti 1863 m. sukilėliai. 1911 m. spalio 18 d. (pagal Julijaus kalendorių) Šventybrastyje kunigas Julius Narkevičius pakrikštijo būsimą poetą Česlovą Milošą. Šventybrasčio bažnyčios šventoriuje palaidotas poeto senelis Zigmantas Kunatas, prosenelis Simonas Sirutis ir jauna mirusi jo pirmoji žmona Eufrozina Kosakovskytė-Sirutienė.
Milošas prisimena, kaip vaikystėje šventadieniais dažniausiai pėsčiomis eidavo apie 3 km iš Šetenių į Šventybrasčio bažnyčią. Romano ,,Isos slėnis“ pagrindinis herojus Tomas pasakoja, jog Kėdainiuose buvęs tik keletą kartų, turgaus aikštėje padėdavo dėlioti pardavinėjamus obuolius“.
Šiandien Kėdainiuose Česlovą Milošą primena jo vardo gatvė, nusidriekus palei jį išauginusią ir kūryboje dažnai prisimenamą upę - Nevėžį, ant jos kranto stovi F. Paulausko Milošui atminti sukurtas ,,Milošofonas“. Kėdainių krašto muziejuje veikia Č. Milošui skirta ekspozicija.
Apytalaukio dvaras
Apytalaukio dvaras yra maždaug 5 kilometrai į šiaurę nuo Kėdainių, prie Alkupio įtekančio į Nevėžį. Pirmą kartą Apytalaukis paminėtas H. Vartbergės ,,Livonijos kronikoje“ 1371 metais. Nuo penkiolikto amžiaus minimas ir Apytalaukio dvaras.
Dvaro rūmai statyti XIX amžiaus viduryje, vėliau rekonstruoti, turi neorenesansinio stiliaus bruožų. Dvarą valdė Šiukštos, Karpiai, Tiškevičiai, Zabielos. Septyniolikto amžiaus pradžioje P. Šiukšta pastatė pirmuosius mūrinius rūmus. Rūmai Zabielų iniciatyva 1850 m. ir 1880 m. perstatyti, spėjama pagal lenkų architekto Kozlovskio projektą. Priešais rūmus įrengtas dekoratyvinis baseinas, o į pietryčius nuo rūmų - tvenkiniai.
Nors Pirmojo pasaulinio karo metais Apytalaukio dvaras nenukentėjo, Antrojo pasaulinio karo metu rūmai buvo susprogdinti atsitraukiančios vokiečių kariuomenės. Sprogimas nugriovė daugiau nei pusę pastato, dėl ko sovietmečiu, 1954 metais, rūmai buvo atstatyti. Atstatymo metu išlikusios vidaus dekoracijos buvo galutinai sugadintos - tuo nesunku įsitikinti peržiūrėjus senas nuotraukas, randamas internete. Po rūmų atstatymo juose įsikūrė globos namai, kurie iš ten išsikraustė tik 2007 metais.
Išlikę neorenesansiniai dviaukščiai, su triaukščiais šoniniais rizalitais rūmai, klasicistinių ūkinių trobesių liekanos, 1819 metais įkurtas ir devyniolikto amžiaus viduryje išplėstas 10,8 ha ploto parkas, turintis angliškojo parko bruožų.
Apytalaukio rūmuose stovėjo senovinis iš ragų padarytų baldų komplektas, kuris 1900 m. pasaulinėje Paryžiaus parodoje laimėjo aukso medalį. 1947 m. pavyko surinkti ir išsaugoti dalį šių unikalių baldų.
Rūmai aptverti metaline tvora, bet kadangi aptverta visai netoli pastato, tai apžiūrėti ir fotografuoti tvora beveik netrukdo. Iš išorės pastatas atrodo visai neblogai, tačiau kaip sako vietiniai, viduje būklė apverktina. Nukritęs tinkas, įdubę arba išplėštos grindis, įlinkę lubos.
Didžioji bėda yra ta, kad dvaras yra įtrauktas į „Neprivatizuotinų buvusių dvarų sodybų - kultūros ir istorijos paminklų sąrašą“. Parduoti negalima, galima tik išnuomoti. Anksčiau 25 metams, dabar tik dešimčiai. Nenorėjęs skelbti savo pavardės Apytalaukio gyventojas sakė, kad berods 2011 metais savivaldybė parengė paveldo tvarkybos projektą ir gavo leidimą paveldo tvarkybos darbams.
Buvo pasirašyta koncesijos sutartis su nekilnojamo turto vystytojais UAB „„Investicinių projektų vystymas“. Atvažiavę statybininkai išplėšė dalį grindų ir staiga dingo. Kalbama, kad jų projektas negavo Europos Sąjungos finansavimo. O koks koncesininkas investuos savo pinigus, kai sutartis tik 25 metams? Juolab, kad rūmams prikelti reikia mažiausiai kelių milijonų eurų. Neįvykdžius šalies įsipareigojimų, sutartis buvo nutraukta.
2018 metais rajono savivaldybė vėl pagal panaudos sutartį 20-čiai metų perdavė rūmus viešajai įstaigai „Apytalaukis“. Bet vėl, matyt, europinis projektas „nepraėjo“, nes 2020 metais viešosios įstaigos direktorė kreipėsi į savivaldybę dėl sutarties nutraukimo ir sutartis buvo nutraukta.
Liko vienintelė išeitis dvarą privatizuoti, bet tas nelemtasis „Neprivatizuotinų buvusių dvarų sodybų - kultūros ir istorijos paminklų sąrašas“. Yra tokia įdomi Valstybinė kultūros paveldo komisija, virš kurios tik Dievas. Buvo, sako, toksai seimo narys, kuris kartu su Kėdainių savivaldybe rimtai kibo komisijai į atlapus, bet atsimušė nagus.
Apytalaukio dvaras
Informacija turistams
Norėdami apsilankyti Česlovo Milošo gimtinėje, iš anksto susitarkite telefonu Nr. Česlovo Milošo rezidencinis konferencijų centras priklauso Vytauto Didžiojo universitetui, dėl lankymosi tartis iš anksto telefonu Nr.
Apibendrinimas
Kėdainių rajonas - tai vieta, kur susipina istorija, kultūra ir gamtos grožis. Česlovo Milošo gimtinė Šeteniai ir Apytalaukio dvaras yra svarbūs kultūros paveldo objektai, liudijantys Lietuvos istoriją ir garsaus poeto gyvenimą. Šios vietos vertos aplankymo kiekvienam, besidominčiam Lietuvos kultūra ir istorija.