Šiame straipsnyje aptariami svarbiausi ilgalaikio turto apmokestinimo ir apskaitos aspektai Lietuvoje. Nagrinėjami įvairūs klausimai, susiję su ilgalaikio turto valdymu, pradedant nuo jo įsigijimo ir baigiant nurašymu. Pateikiamos praktinės konsultacijos, mokesčių naujienos bei seminarų ir laidų įrašai apie ilgalaikio turto nusidėvėjimą, pirkimą, pardavimą, lizingą ir nuomą, remontą ir esminį pagerinimą, perkainojimą, nurašymą, nematerialųjį turtą, investicinį turtą ir kitos su ilgalaikiu turtu susijusios temos.
Įmonės ilgalaikis materialusis turtas paprastai sudaro didumą viso įmonės turimo turto. Nuo to, koks turtas naudojamas įmonės veikloje, pavyzdžiui, kokiais įrenginiais gaminama produkcija, teikiamos paslaugos, priklauso įmonės prestižas, gamybinė komercinė veikla, įmonės veiklos rezultatai, todėl ilgalaikio turto finansinei analizei turi būti skiriamas deramas dėmesys. Įmonės veiklos finansiniams rezultatams įtakos turi tikras ir teisingas įsigyto turto klasifikavimas, vertės nustatymas, nusidėvėjimo normatyvo parinkimas ir pan. Susiformavusi apskaitos praktika spręsti šiuos uždavinius tapo nepajėgi. Nors ir laikoma, kad esminiai bendrieji apskaitos principai Lietuvoje diegiami nuo 1995 metų, praktika byloja, kad jie vis dar taikomi nevienodai. Taigi, pastaruoju metu dėl apskaitos politikos ir jos metodikos keitimo teisinis nuostatų perimamumo iškyla daugybė nesutapimų apskaitant ir vertinant ilgalaikį materialųjį turtą. Patikimai nustatyti tikrąją turto vertę nėra lengva.
Šiuolaikinė praktika iškelia svarbius apskaitos teorijoje spręstinus uždavinius. Juos lemia poindustrinė (informacinė) ekonomika, transnacionalinis korporacijų susikūrimas ir plėtojimasis, tarptautinės finansų rinkos susidarymas, tarptautinis finansinės apskaitos standartų rengimas, naujų apskaitos objektų (pavyzdžiui, intelektualiosios nuosavybės bei kitų nematerialiųjų vertybių) atsiradimas ir kiti veiksniai. Aktualus buhalterinės apskaitos suskirstymo į atskiras dalis klausimas. Įvedus 12VAS, iš karto pasireiškė skirtumai tarp buvusios finansinės apskaitos bei atskaitomybės ir tos, prie kurios pereita nuo 2004 m. sausio 1 d. Šiai rinkoje. Taip yra todėl, kad naujoje apskaitoje ir atskaitomybėje, prie kuris vis dar neperėjo dalis įmonių, dominuoja atsargumo principas. Trumpai tariant, tai reiškia, kad daugelis įmonių vien tik dėl apskaitos principų pasikeitimo atskaitomybėje dažnai rodo palyginti mažesnį turtą ir savininkų nuosavybę, labai atsargiai įvertina uždirbtas pajamas. Šiai, kartais rodo santykinai didesnes sąnaudas, todėl veiklos rezultatai tampa prastesni. Šiuo atveju investuotojams lietuviškos įmonės gali tapti mažiau patrauklios, nei buvo iki šiol.
Siekdamos teisingo turto įvertinimo, įmonės turi kvalifikuotai parengti įmonės apskaitos politiką, kurią savo įsakymu paskelbia įmonės vadovas. Savo ruožtu įmonės buhalteriai vis dar nemoka argumentuotai aprašyti įmonės finansinę būklę finansinės atskaitomybės aiškinamuosiuose raštuose. VAS, skirti ilgalaikio materialiojo turto apskaitai - gana nauji dokumentai, šalies įmonės dar nėra gerai jų perpratusios, kad galėtų lengvai pritaikyti registruodamos ūkines operacijas ir tvarkydamos apskaitą. Siekiant padidinti apskaitos ir atskaitomybės duomenų patikrinimą, atsisakoma tradicijos vertinti visus apskaitos objektus tik faktine savikaina, nes toks vertinimas daugeliu atvejų yra neobjektyvus. Dalis įmonių jau gerai įsisavino ir taiko pasaulinėje praktikoje paplitusį įvertinimo tikrąja verte metodą.
Todėl neišvengiamai būtina kiekvienai įmonei reglamentuoti apskaitą, patvirtinant atitinkamą apskaitos politiką, kurioje numatyta ir turto apskaitos tvarkymas. Apskaitos politika - tai įmonės pasirinkti ir tvarkant apskaitą bei rengiant atskaitomybę taikomi būdai, metodai, taisyklės visuma. Pagal VAS nuostatas kiekviena įmonė turi patvirtinti apskaitos politiką išdėstyti įmonėje taikomus apskaitos principus ir būdus. Apskaitos politika leidžia tiksliai ir greitai nustatyti, kaip ir kokios operacijos fiksuojamos apskaitoje. Tai aktualu, kai reikia patikrinti, ar tiksliai į apskaitą įtrauktas vienas ar kitas ūkinis įvykis arba nauji apskaitos darbuotojai supažindinti su jų darbo funkcijomis ir specifika.
Svarbu tai, kad kiekviena įmonė, laikydamasi VAS ir teisės aktų nuostatų, individualiai rengia apskaitos politiką. Taigi, kaip matome, apskaitos pertvarkymas aktualus uždavinys kiekvienai įmonei ir neišvengiama būtinybė. Apskaitos politikos keitimas - tai principų, metodų ir taisyklių, pagal kurias tvarkoma apskaita, keitimas. Pastaruoju metu nemažai įmonių privalėjo keisti vieno ar kito apskaitos baro apskaitos politiką dėl įsigaliojusių Verslo apskaitos standartų reikalavimų. Siekiama ir dėl to, kad apskaitos duomenys teisingiau atskleistų įmonės finansinę būklę ir veiklos rezultatus. Apskaitos politika, tai - pakankamai sudėtingas įmonės dokumentas. Kintant situacijai, apskaitos politika turi būti peržiūrima ir tobulinama. Kalbant apie ilgalaikio materialiojo turto apskaitą, kiekviena įmonė turi numatyti, remdamasi VAS alternatyvius apskaitos ar įkainojimo būdus ir pasirinkti įmonei tinkamiausius. Apskaitos politika rengiama remiantis bendraisiais apskaitos principais ir atskiruose VAS bei kituose teisės aktuose nustatytais reikalavimais.
Rinkos ekonomikos sąlygomis apskaita tampa įvairių ūkinių operacijų registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti. Šios silpną ekonomiką, neturi poreikio turėti tikslią ir teisingą apskaitą. Siekiama ir tai, kad apskaita yra ir svarbus visuomenės gerovės kėlimo šaltinis. Nė viena įmonė negali sėkmingai dirbti be teisingos apskaitos. Jeigu apskaitoje yra klaidos ir apgaulės, tai tokia apskaita nuslėps nuo visuomenės išteklius ir neprisidės prie jos gerovės kėlimo. Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę pradėta pertvarkyti Lietuvos apskaitą pagal rinkos ekonomikos reikalavimus. Šiuo apskaitos procesas Lietuvoje vyko daugiau gaivališkai negu sistematiškai: kai kurie reglamentuojantys apskaitos tvarkymą dokumentai buvo skubiai arba pernelyg lėtai, neretai slaptai nuo apskaitos mokslo ir praktikos specialistų. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1991 m. gruodžio 17 d. priėmė nutarimą „Dėl buhalterinės apskaitos ir atskaitomybės organizavimo“. Šiuo nutarimu Finansų ministerija buvo įpareigota iki 1992 m. pradžios įdiegti 1, 2, 3, 5 ir 7 tarptautinius apskaitos standartus. Deja, nei šie standartai, nei kitos nutarimo nuostatos nebuvo įgyvendintos. Šiame etape buvo pradėtos kurti įvairios institucijos buhalterinės apskaitos problemoms spręsti: patarėjo institucija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, metodologinė ekspertų taryba ir kitos.
I. Ilgalaikio Turto Remonto Sąnaudų Apskaita
Turto (tiek nuosavo, tiek svetimo) remonto išlaidos gali būti kaupiamos turto sąskaitoje. Remonto išlaidų registravimas apskaitoje priklauso nuo darbų rezultato. Per stichinę nelaimę apgadinto turto atkūrimas apskaitoje paprastai registruojamas kaip remontas. Iki naudojimo pradžios patirtos remonto išlaidos įtraukiamos į įsigyto turto vertę. Automobilio remonto išlaidos, patirtos iki jo naudojimo pradžios, įskaitomos į turto įsigijimo vertę. Tokio remonto išlaidos iš karto registruojamos ilgalaikio turto sąskaitoje.
Mokesčių teisės aktai nurodo vienintelį kriterijų - turto būklę po remonto, t. y. ar didinti pastato vertę, ar nurašyti remonto išlaidas, priklausys nuo pastato būklės vertinimo. Pastatas ir jo remontas visuomet dėvisi kartu. Iš draudimo bendrovės gautos ar gautinos sumos registruojamos mažinant pripažintas sąnaudas. Draudimo išmoka, net jeigu įmonė automobilio neremontuoja, laikoma neapmokestinamosiomis pajamomis.
1. Remonto Darbai - Sąnaudos Ar Ilgalaikis Turtas?
Ar darbų vertei neviršijant 50 proc. Didinti turto vertę ar naujo variklio vertę nurašyti į sąnaudas - sprendžia pati įmonė.
Praktinė užduotis: Ilgalaikio turto apskaita
1.1. Esminis Pagerinimas
Pastato esminio pagerinimo darbai atlikti 2024 m. 12 mėn. ir 2025 m. Pastato esminis pagerinimas yra laikomas ilgalaikio turto pasigaminimu. PVM skaičiuojamas tik dėl pastatų esminio pagerinimo. PVM sąskaita faktūra, įforminanti pastato esminį pagerinimą, išrašoma tada, kai remonto darbai yra baigiami. Esminis pagerinimas deklaruojamas to mėnesio, kurį darbai buvo užbaigti, PVM deklaracijoje. Trinkelių klojimo aplink pastatą darbai dažniausiai nelaikomi esminiu pastato pagerinimu.
PVM dėl pastato pasigaminimo turėtų būti skaičiuojamas, kai pastatas pradedamas naudoti. Be PVM parduodamas pastatas ir nebaigti remonto darbai.
2. Rekonstrukcija
Apskaitos tikslais rekonstruojamo ilgalaikio turto nusidėvėjimo skaičiavimas nėra stabdomas. Po rekonstrukcijos nustatyta naujoji vertė naudojama apskaičiuojant nekilnojamojo turto mokestį nuo kitų metų. Atliktų remonto ar rekonstrukcijos išlaidų suma kaupiama ruošiamo naudoti ilgalaikio turto sąskaitoje. Rekonstruojant pastatus atliktų darbų vertė nėra svarbi. Rekonstruojami gali būti tik pastatai ar statiniai. Valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimas: valstybės nekilnojamąjį turtą netikslinga atnaujinti remontuojant ar rekonstruojant.
II. PVM Skaičiavimas ir Sąskaitų Faktūrų Išrašymas
NT sandoriai paprastai yra didelės vertės ir tai sąlygoja reikšmingas PVM sumas. Pardavimo PVM skaičiuojamas dėl ilgalaikio materialiojo turto pasigaminimo ar pastatų esminio pagerinimo. PVM sąskaita faktūra turi būti išrašoma nedelsiant patiekus prekes ar suteikus paslaugas.
Priimtas PVM įstatymo pakeitimas, patikslinantis kai kurių apmokestinimo nuostatų taikymą. Kol darbai ar jų dalis nėra baigti, PVM sąskaita faktūra neturėtų būti rašoma.
1. PVM ir Atvirkštinis Apmokestinimas
PVM skaičiavimas Lietuvoje atvirkštiniu būdu priklauso nuo priežasčių, dėl kurių Belgijos VMI negrąžino PVM.
2. Sąskaitos Faktūros
PVM sąskaitos faktūros atgaline data nėra rašomos. Apskaitoje įrašai registruojami pagal dokumento datą, jeigu nėra galimybės - gavimo momentu. Sąskaita už 18 mėn. Tokia sąskaita galėtų būti išrašyta avansui, jeigu nuomininkas būtų sumokėjęs avansą už 18 mėn. nuomą. Jeigu PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos 2011 ir 2012 m. sąnaudos, jos turi būti paskirstomos šiems laikotarpiams.
Kai dėl klaidos nepadaroma žalos biudžetui, senosios PVM deklaracijos tikslinti nebūtina.
III. Ilgalaikio Turto Specifika
Kai įmonė pastato naują statinį, jis laikomas ilgalaikiu turtu ir nudėvimas. IMT pasigaminimu laikomas naujo turto vieneto sukūrimas vykstant gamybos ir perdirbimo procesui. Signalizacijas įmonės paprastai priskiria ilgalaikiam turtui, įtraukia į pastato ar remonto darbų vertę. Langai gali būti įtraukti į apskaitą kaip atskira turto dalis. Ilgalaikis materialusis turtas gali būti riboto ir neriboto naudingo tarnavimo laiko. Nenaudojamo ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas neskaičiuojamas. Ilgalaikio materialiojo turto likvidacinė vertė lygi nuliui.
1. Nekilnojamojo Turto Mokestis
Nekilnojamojo turto mokesčio mokėti nereikia, kol pastatas nėra baigtas ir kol jame nevykdoma ekonominė veikla. Po rekonstrukcijos nustatyta naujoji vertė naudojama apskaičiuojant nekilnojamojo turto mokestį nuo kitų metų. Įmonė gali skaičiuoti nusidėvėjimą, jeigu dalį pastato naudoja veiklai vykdyti.
2. Turto Valdymas ir Panauda
Valstybės turto valdytojas, jei nėra valstybės biudžeto asignavimų valdytojas, sudaro susitarimą. Turto nuomos ar panaudos sutartis pasibaigia šį turtą pardavus.
IV. Praktiniai Pavyzdžiai ir Situacijos
Nuosavo biuro remontas: Remonto sąnaudos gali būti pripažįstamos sąnaudomis arba didinti turto vertę, priklausomai nuo remonto pobūdžio ir poveikio turto būklei. Nuoma ir remonto kompensavimas: PVM sąskaitoje faktūroje už nuomą atskira eilute nurodoma "Remonto kompensavimo išlaidos". Remonto išlaidų dalis, tenkanti automobilio savininkui, turėtų būti parduota išrašant PVM sąskaitą faktūrą. Draudimo išmokos: Draudimo išmoka, net jeigu įmonė automobilio neremontuoja, laikoma neapmokestinamosiomis pajamomis.
V. Ilgalaikio Turto Apskaitos Žingsniai
Ilgalaikio turto apskaita apima šiuos pagrindinius žingsnius: Išankstiniai mokėjimai už ilgalaikį materialųjį turtą registruojami 1210201 sąskaitoje. Ilgalaikio materialiojo turto rekonstravimo, remonto ir pan. Nurašomos į sąnaudas tą ataskaitinį laikotarpį, kai padaromos. Medžiagos, atsiradusios išmontavus ilgalaikį materialųjį turtą.
VI. Lentelės
1 Lentelė. Turto nuomotojas
Pateikiama informacija apie turto nuomotoją, reikalinga sutarčių ir apskaitos tikslumui užtikrinti.
2 Lentelė. Davėjas
Pateikiama informacija apie davėją, reikalinga apskaitos tikslumui užtikrinti.
VII. Ilgalaikio Turto Inventorizacija
Inventorizacijos metu nustatomas turto vienetas, inventoriaus numeris, buvimo vieta ir atsakingas asmuo.