Renkantis būstą, svarbu apsvarstyti įvairius aspektus, kurie užtikrins patogų ir malonų gyvenimą. Šiame straipsnyje aptarsime gyvenimo dviese butuose ypatumus, palyginsime butus su namais ir kotedžais, atsižvelgdami į erdvę, privatumą, išlaidas ir kitus svarbius faktorius.
Erdvė ir interjeras
Kurdama interjerą dizainerė rinkosi modernų minimalistinį stilių, rėmėsi Japandi stiliaus spalvine gama, stengėsi vizualiai išlaikyti erdvės pojūtį. Todėl dviejų aukštų bute parinktos gamtoje vyraujančios šviesios spalvos, funkcionalūs baldai bei detalės. Erdvės pojūtį bute užtikrina ir aukštos lubos bei dideli, nuo lubų iki grindų siekiantys langai, pro kuriuos atsiveria vaizdas į šalia esantį mišką arba įrengtą vidinį parką. Išskirtinėmis interjero detalėmis tapo svetainės erdvėje išsaugotas natūralus lubų motyvas ir 5 metrų aukščio langas laiptinėje.
Anot jos, įgyvendinus kūrybinius sprendimus - pasitelkus šviesių tonų atspalvius, funkcionalų baldų išdėstymą, tinkamai parinkus apšvietimą - buto erdvė dar labiau išsiplėtė. I. „Butas per du aukštus leidžia labai aiškiai atskirti gyvenamąją ir poilsio zonas. Vieni šeimos nariai gali ramiai ilsėtis antrame aukšte, kol kiti vakaroja apačioje.
Butas ar namas: pasirinkimo dilema
Kita alternatyva būtų nuosavas namas, tačiau dauguma pirkėjų iškart supranta, jog toks sprendimas gali atimti apsčiai laiko - nuosavą namą ir jo aplinką reikia nuolat ir aktyviai prižiūrėti. Besirenkantys tarp buto standartiniame daugiabutyje ir buto per du aukštus „MO Garden“ projekte taip pat įvertina, kad pastarojo tipo būste nėra bendrų laiptinių ir galima išvengti su jomis susijusių eksploatacinių išlaidų.
Gyvenant bute, dažnai būna ankšta, trūksta vaizdingumo per langus, poilsinės lauko erdvės, mažylių žaidimo vietos, medžių ošimo, o gal upės tėkmės. Tų “smulkmenų”, kurios tiesiog namus verčia “svajonių namais”. Dideli buto eksploatavimo kaštai 1-am kv. m., aukšta buto 1-o kv. m. įsigijimo kaina.
Gyvenimas Name: Privalumai ir Trūkumai. Namas imponuoja savo privatumo bei erdvės požiūriu. Nelieka parkavimo problemos. Namas paprastai būna erdvesnis ir ergonominis, nes projektuojamas pagal savininko pageidavimus. Didelis namo privalumas - šviežias oras.
Namo išlaidos eksploatavimo požiūriu tenkančios 1 kv. m. yra mažesnės, nei tam tikros grupės butų. Statant galima tinkamai kontroliuoti namo darbų ir medžiagų kokybę, kuri užtikrina “protingas išlaidas”. Gyvendamas name gali pats reguliuoti šildymą, o bute esi priklausomas nuo kaimynų. Jeigu didelis užimtumas, tikrai reikia gerai pagalvoti, ar verta tarnauti tam namui.
Namo privalumas tas, kad turi savo kiemą ir visada gali susilieti su gamta. Jame ramybė ir privatumas. Norisi vasarą išeiti ant gražios savo žolytės, o ne ant asfalto. Mano svajonė - daržas.
Nuosavas namas pasižymi dviem pagrindinėmis stiprybėmis. Pirma, namo gyventojai gali džiaugtis maksimaliu privatumu. Jokio triukšmo, jokio kaimynų gaminamų pietų kvapo laiptinėje ar netvarkos kieme. Antra, namas turi privačią ir erdvią lauko teritoriją, kuri suteikia galimybę pritaikyti ją savo poreikiams bei pomėgiams. Pavyzdžiui, įsirengti terasą, lauko pramogų erdvę ar net nuosavą ekologišką darželį. Taip pat, nuosavo namo gyventojai išvengia automobilių parkavimo problemų.
Kartu, namo išlaikymo kaštai yra kur kas didesni nei kotedžo. Tai ženkliai padidina būsto įsigijimo (statybos) kaštus. Nuosavas namas yra daugiausiai pirkėjų finansų ir jėgų pareikalaujantis gyvenamojo NT tipas.
Kotedžas - tai tarpinis variantas tarp buto ir nuosavo namo. Vidaus erdvės atžvilgiu kotedžas gali prilygti mažesnės kvadratūros nuosavam namui arba didelės kvadratūros butui. Lyginant su nuosavais namais, pagrindinis kotedžų privalumas yra mažesnės pradinės investicijos. Taip pat kotedžų išlaikymo kaštai yra kur kas mažesni, nei individualaus namo.
Tačiau kaimynystė sukuria ir vieną pagrindinių kotedžų trūkumų - sumažina privatumą. Su kaimynais tenka dalytis ne tik bendromis sienomis, bet ir įvažiavimu ar priekinio kiemo erdvėmis. Artima kaimynystė suteikia ne tik saugumą, bet ir galimybę pasidalyti aplinkos priežiūrai ar infrastruktūrai būtinas išlaidas.
Dvibučiai Namai: Bendradarbiavimas su Kaimynais. Šiai dienai Lietuvoje jau yra pastatyta nemažai dvibučių namų. Gyvenimas tokiame name gali turėti vien tik privalumus, jei gerai sutariate su kaimynais. Bet... jei su kaimynais visiškai nesutariat, tuomet gyvenimas tokiam name gali turėti vien tik trukūmus.
Jei nori nama remontuoti(stogo keitimas ar fasado keitimas, tvoros tverimas), reikia kaimyno sutikimo, o jei jis nesutinka? Jei kaimynui uzsidegs zidinys, tai sudegs ne tik jis, bet ir musu dalis Pas musu kaimynus buvo taip nutike, per plauka isvengem nelaimes, nors...gal tokia kaiminyste ir gerai, nes pas mus pasklidus dumams, begome i kaimynu puse, verzemes vidun, nes ten buvo like vaikai, juk jei ne mes-butu ir jie sudege Dabar gi visi isvengem nelaimes, kaimynai nukentejo tik vidiniu remontu.
Tai kas liecia garso izoliacija,jeigu nera atliktos pilnos apdailos - galima kaimynine siena deti dviguba,nors ji ir taip buna kai kur jau storinta,galima dar pastorint Manau geriau jau sutart su kaimynais,visgi tikrai yra bendru reikalu,kaip sake..tvoros,vartai,stogas,zole..O siaip tai dvibuciai labai graibstomi Nes jauties lyg ir beveik turedamas nuosava nama,tik su vieninteliu kaimynu,nes juk dabar daug statoma europietisko ekonomisko stiliaus blokuotu namu su kur kas daugiau kaimynu (taupant plota ir klientu pinigus).
Jei visgi perkamas būstas naujame dvibučiame name, gyventojams dažniausiai tenka patiems registruoti visą objekto statybos baigtumą. Naujos statybos namai beveik visada parduodami 85 proc. Praktikoje visą namo baigtumą paprastai tenka registruoti nebe vystytojui, o pirkėjui - tai nėra itin sudėtinga procedūra, tačiau jos per tam tikrą laiką reikalauja bankai, jeigu perkama su paskola.
Statistika ir tyrimai
Statistikos departamento duomenimis, 2021 metais perpildytais laikomuose būstuose gyveno 23,7 proc. asmenų, t. y. 2,6 proc. punkto daugiau nei 2020 metais. Pastebima, kad dažniausiai su šia problema susidūrė asmenys, gyvenantys butuose daugiabučiame name (31 proc.), rečiausiai - gyvenantys vienos šeimos name (13 proc.).
Būstas laikomas perpildytu, jei namų ūkis užima mažiau kambarių, nei nustatytas minimalus kambarių skaičius. Minimalus kambarių skaičius nustatomas taip:
- Vienas kambarys namų ūkiui.
- Vienas kambarys kiekvienai sutuoktinių ar sugyventinių porai.
- Vienas kambarys kiekvienam vyresniam nei 18 metų namų ūkio nariui, nepriskirtam prie ankstesnės kategorijos.
- Vienas kambarys dviem 12-17 metų amžiaus tos pačios lyties asmenims.
- Vienas kambarys kiekvienam 12-17 metų asmeniui, nepriskirtam prie ankstesnės kategorijos.
- Vienas kambarys dviem vaikams iki 12 metų amžiaus.
Iš metodologinės pusės svarbu pastebėti, kad nuo 2013 metų atskira virtuvė laikoma kambariu, jei ji naudojama ne tik maistui ruošti. Į Statistikos departamento tyrimą buvo atrinkti 7 565 namų ūkiai, iš jų tyrime dalyvavo 5 655, jų apklausa vyko 2021 m. sausio-gegužės mėn.
| Šalis | Procentas gyventojų, gyvenančių perpildytuose būstuose |
|---|---|
| Serbija | ... |
| Latvija | ... |
| Lietuva | 23,7% (2021 m.) |
| Švedija | ... |
Gali nustebinti situacija Latvijoje „Eurostat“ duomenimis, dažniau nei Lietuvoje perpildytuose būstuose gyvenama Serbijoje, Latvijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje, Lenkijoje, Kroatijoje, Slovakijoje, Graikijoje ir Italijoje. Situacija geresnė Švedijoje, Čekijoje, Estijoje, Austrijoje Vengrijoje, Slovėnijoje, Portugalijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Danijoje, Liuksemburge, Suomijoje, Ispanijoje, Šveicarijoje, Norvegijoje, Belgijoje, Airijoje, Nyderlanduose, Maltoje ir Kipre.
Statistikoje į akis krenta didelis kaimyninių valstybių Lietuvos ir Latvijos skirtumas - 17,6 proc. punkto. Tuo metu Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja Jolanta Aidukaitė pastebėjo, kad Lietuva priklauso šalių grupei (į kurią patenka Vidurio, Rytų Europos ir Pietų Europos šalys), kuriose yra gana didelis būsto perpildymas.
Svarbūs aspektai renkantis būstą
Greta aukščiau pateiktų argumentų svarbu įvertinti dar keletą būsto įsigijimo aspektų. Tiek nuosavo namo, tiek kotedžo atveju būtina atkreipti dėmesį į objekto vietą, susisiekimą su miestu bei išvystytą infrastruktūrą. Tai aspektai, kurie apibrėžia, ar kasdieninis gyvenimas naujajame būste bus patogus, paprastas ir malonus.
Na, o apsisprendimą lemiantis veiksnys - šeimos poreikiai, lūkesčiai ir jų suderinimas. Naujieji namai turi būti pirkinys (ar statinys), kiekvieną iš šeimos narių džiuginsiantis kasdien! Pirmiausia, reikia aiškiai žinoti jūsų ateities planus. Jei esate jauna šeima su 2 mažais vaikais, jūsų ateities planai bus kiek kitokie, nei greitai pensijinio amžiaus sulauksiančios poros su penkiais vaikaičiais, atvažiuojančiais per šventes ir vasaros atostogas.
Pastebiu tendenciją - 50-60 metų šeimos pradeda labai aktyviai domėtis buto pirkimu. Iki tol gyvenę erdviame name jie svarsto galimybę grįžti „ant betono“. Kodėl? Priežastis labai paprasta - mažiau iššūkių su namo priežiūra ir išlaikymu. Nebereikia rūpintis kuru šaltajam periodui ar šildymo sistemų priežiūra, neberūpi ir nuotekų duobės valymas, nes visos nuotekos bute suteka į miesto kanalizaciją. Nebėra kiemo, kurį reikia valyti ir prižiūrėti.
Iš investicinės pusės, labiau apsimoka butas. Pasiūla didesnė keletą kartų, nei namų, tačiau kaina už kvadratinį metrą kur kas didesnė. Namas labiau tinkamas, kai šeima yra gausi - bent 4-5 asmenys. Vaikams augti užmiestyje yra kur kas geriau - tyras oras, gamta, daug judėjimo, saugu.
Gyvenimą name arba bute dažniausiai renkasi asmenys , sulaukę tam tikro gyvenimo tarpsnio, ir jų pasirinkimas tuo metu jiems atrodo geriausias, patogiausias, prieinamiausias. Tai kiekvieno individualus pasirinkimas, būdingas konkrečiam laikotarpiui , asmens būsenai bei statusui.
Mažėjantys butų plotai
Vilniaus miesto savi... Pastarojo dešimtmečio tendencija - didmiesčių būsto pirkėjams siūlomi vis mažesnio ploto butai. Į tuos pačius kvadratinius metrus stengiamasi sutalpinti daugiau kambarių ir taip optimaliau išnaudoti plotą. Nekilnojamojo turto (NT) vystytojai sako, kad žmonės nenori papildomai mokėti už nereikalingą erdvę.
Vilnius - taip pat sparčiai augantis miestas, kuriame NT nuolat brangsta. Jei ne tiesiogine pinigine išraiška, tai kvadratiniais metrais. Bent jau pastarojo dešimtmečio duomenys rodo, kad Vilniuje vystytojų parduodami būstai vis mažėja ir mažėja. Skaičiuojama, kad per pastaruosius 18 metų vidutiniškai būstas sumažėjo apie 14 kv. metrų. Iš tiesų, nemažai parduodamų būstų užima iki 45 kv. metrų.
NT bendrovės „Eika“ pardavimo vadovas Justinas Šavelskis LRT.lt pakomentavo, kad šiuo metu plėtotojai siūlo įsigyti butus, kurių plotai yra 25-80 kv. metrų. „Išties parduodamo buto vidutinis plotas kas kelerius metus rinkoje linkęs mažėti dėl mažėjančio būsto įperkamumo. Tai tampa ypač aktualu NT sparčiau brangstant, kas nutiko 2021-2022 metais.
J. Šavelskio aiškinimu, dėl visų šių jau ketvirtus metus besitęsiančių neplanuotų globalių reiškinių, būsto ploto mažėjimas yra ypač naudingas finansiškai jautriausiems pirmo būsto pirkėjams, nes užuot nuomojęsi būstą ir taupydami didesnio-brangesnio būsto pradiniam įnašui, atsiranda galimybė rinktis kiek mažesnį, įperkamesnį 1,5-2 kambarių 25-45 kv. „Tokio tipo būstų mes parduodame daugiausiai - net apie du trečdalius.
„Jei prieš 3-4 metus populiariausias plotas siekė 45-47 kv. metrus, tai dabar pirkėjai pirmiausia ieško preliminariai 38-42 kv. metrų ploto. 1 kambario butus stengiamasi suplanuoti 25-30 kv. metrų, 2 kambarių - 37-42 kv. metrų, 3 kambarių - 50-55 kv. metrų, o 4 kambarių apie 70 kv. metrų“, - sakė J.
Pasak „Citus“ investicijų ir analizės vadovo Šarūno Taručio, būsto mažėjimo tendencija aktuali visose išsivysčiusiose šalyse, ypač ryški augančiuose miestuose. „Pavyzdžiui, prieš 20 ar daugiau metų, kai būstą žmonės pirkdavo, iš esmės, visam gyvenimui, jį rinkdavosi kuo didesnį, kad atitiktų maksimalius reikalavimus.
Š. Taručio manymu, ateities tendencijas lengviausia užčiuopti pažiūrėjus į didžiuosius Europos miestus. Vilniuje, Kaune tą taip pat jau galima pastebėti ir tai galios ateityje. Pasak jo, kuo toliau, tuo labiau mažės vidutinis būsto plotas tankiausiose centrinėse miestų dalyse, kur žemė brangiausia, sklypų pasirinkimas mažėja, kainos auga sparčiausiai.
Š. Taručio aiškinimu, iš praktinės pusės, mažiausias įmanomas racionalus 1 kambario būsto, skirto 1 žmogui, plotas gali būti 18 kv. m: miegamajam reikia bent 6,5 kv. metrų, virtuvei - 7, vonios kambariui - bent 3, koridoriui - nuo 1,5 kv. Dvivietis miegamasis reikalauja apie 9 kv. metrų, valgomasis ar svetainė - 10-15, funkcionalesnis vonios kambarys - apie 5 kv. metrų, o koridorius - bent 2,5 kv.
„Tai minimalus 1,5 kambario butas, skirtas gyventi dviem žmonėms, turėtų būti bent 32-35 kv. metrų, 2 kambarių - 38-40 kv. metrų, 3 kambarių - 47-50 kv. metrų ir taip toliau. Mažesnis plotas, neabejotinai, turėtų kompromisų su funkcionalumu bei kasdienių poreikių užtikrinimu, jau nekalbant apie komfortą“, - teigė Š.
Panašu, kad pirkėjams lieka mažiau galimybių rinktis erdvesnius būstus ir ši NT kryptis ne visiems ekspertams skamba teigiamai. VšĮ „Real Data“ vadovas, NT analitikas Arnoldas Antanavičius LRT.lt tvirtino manantis, kad tokia situacija nėra nei sveika, nei teisinga. Nors gyvename nedideliuose būstuose ir galbūt esame prie to pripratę, jo manymu, tai nereiškia, kad mažas būstas yra mūsų siekiamybė ir svajonių scenarijus.
Gyvenimo kokybė ir būsto pasirinkimas
„Mano vertinimu, vis mažinant būstų plotus, kenčia gyvenimo kokybė. Deja, kol kas nesimato ženklų, kad ši tendencija keistųsi. NT plėtotojai stato tai, kas jiems pelningiausia, o pirkėjai kažkuria prasme priversti tai pirkti, nes nelabai yra kito pasirinkimo. Patys gyventojai buto nepasistatys, o į namą už miesto keltis ne visi nori“, - atkreipė dėmesį A.
kad šiuo metu 86 proc. kartu su artimaisiais jiems priklausančiame būste. gyventojų būstą nuomoja. proc. gyvenančių butuose norėtų gyvenimo sąlygas keisti. pusė norėtų persikelti į individualų namą, 19 proc. buto, o 14 proc. keistų savo butą į mažesnį.
planuoja 13 proc. Lietuvos gyventojų, o į banką dėl paskolos kreiptųsi 5 proc. gyventojų. „Swedbank” Finansavimo departamento vadovė Jūratė Gumuliauskienė. jos, nuo 2011 m. patenkinti savo sprendimu dėl paskolos. priimti sprendimą, net 32 proc. nurodė, kad nieko nekeistų.
„Swedbank” duomenimis, 31 proc. statybos metus ir 16 proc. būsto išlaikymo kaštus. kokybės veiksnius reikšmingais laiko mažuma gyventojų - 32 procentai. jų 8 proc. sutvarkyti keliai, privažiavimas), 4 proc. aplinka, kaimynai, būsto energetinis efektyvumas.
beje, jau stebime „Swedbank” Būsto centruose. būsto paieškai”, - sako J. Gumuliauskienė. Pasak J. „Swedbank” Būsto centre Vilniuje nuo 2011 m. tūkst. gyventojų, per 2012 m. Būsto centre suteikta beveik 30 proc. „Swedbank” būsto paskolų. ir Klaipėdoje.
tags: #gyvenimas #yra #suplanuotas #dvejuose #butuose