Gyvenamosios Vietos Žyminis Mokestis: Kas Tai Ir Kaip Apskaičiuojamas

Norint pradėti bylą teisme, būtina sumokėti tam tikrą mokestį, vadinamą žyminiu mokesčiu. Šiame straipsnyje aptarsime žyminio mokesčio klausimus, susijusius su gyvenamosios vietos nustatymu, jo paskirtį, apskaičiavimą ir lengvatas.

Žyminio Mokesčio Funkcijos ir Paskirtis

Viena pagrindinių žyminio mokesčio paskirčių - kompensuoti dalį teismų patiriamų išlaidų vykdant teisingumo procesą. Taip pat, žyminis mokestis padeda žmogui prieš kreipiantis į teismą įsivertinti norą bylinėtis ir savo reikalavimų pagrįstumą.

• Kompensacinė funkcija: kompensuoja dalį teismų patiriamų išlaidų.
• Prevencinė funkcija: padeda įvertinti norą bylinėtis ir reikalavimų pagrįstumą.
• Skatina taikų ginčų sprendimą: didelė žyminio mokesčio suma skatina susitarti su kita šalimi.

Žyminio Mokesčio Apskaičiavimas

Žyminis mokestis mokamas prieš kreipiantis į teismą. Jo dydis priklauso nuo bylos, nagrinėjamos teisme. Civilinėse bylose proceso dalyvių mokami žyminiai mokesčiai paprastai yra didesni negu administracinėse bylose. Koks konkrečiai bus žyminio mokesčio dydis, lemia įvairūs kriterijai, o pagrindinis - reiškiamų reikalavimų kiekis ir jų pobūdis.

Patys brangiausi, jei kalbėsime apie civilines bylas, yra turtiniai reikalavimai - kai norima prisiteisti turtą, piniginę sumą, atgauti skolą. Nuo konkretaus reikalavimo dydžio priklauso ir mokėtinas žyminis mokestis. Pavyzdžiui, jeigu reikalavimo vertė yra iki 28 962 Eur, mokami 3 proc. nuo šios sumos. Jeigu didesnė - mokėjimo tvarka yra šiek tiek sudėtingesnė. Gali būti 2 arba 1 proc., primokant papildomą įstatymo nustatytą dydį.

Sukurta nemažai pagalbinių priemonių, kurios gali žmogui padėti įsivertinti mokėtiną sumą. Viena jų - žyminio mokesčio skaičiuoklė Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale www.e.teismas.lt. Instrukciją, kaip naudotis skaičiuokle, rasite portalo skiltyje Videopagalba / Žyminis mokesyis. Ši skaičiuoklė veikia korektiškai ir gali pagelbėti žmogui, nežinančiam, kokią žyminio mokesčio sumą reikėtų sumokėti kreipiantis į teismą.

Pavyzdys: Žyminis Mokestis Už Namą

Kalbant apie konkretų pavyzdį, kai namo vertė 60 000 Eur (atkreipiu dėmesį, kad tai turėtų būti nekilnojamojo turto rinkos vertė), žyminis mokestis skaičiuojamas pagal šią formulę: kadangi turtas viršija 28 962 Eur, nuo tos dalies, kuri viršija šią sumą, mokami 2 proc. ir pridedama nekintama dalis - 868 Eur. Žyminio mokesčio suma už tokį reikalavimą būtų 1 489 Eur. Jei namo vertė būtų mažesnė - iki 28 962 Eur, žmogui reikėtų sumokėti tik 3 proc.

Per šią procentinę dalį nuo turtinio reikalavimo dydžio labiausiai ir pasireiškia prevencinė žyminio mokesčio funkcija - pasiskaičiavę mokėtiną sumą, žmonės įvertina, su kokio dydžio ir pagrįstumo reikalavimais kreipsis į teismą.

Jei reikalavimas yra neturtinis (pavyzdžiui, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas santuokos nutraukimo byloje), taikomas standartinis žyminio mokesčio dydis - 41 Eur. Tačiau yra ir išimčių: bylose nuomos klausimais žyminis mokestis yra 57 Eur, sutarčių pakeitimo ar nutraukimo klausimais - 144 Eur.

Žyminio Mokestis Gyvenamosios Vietos Nustatymo Bylose

Byloje apskaičiuotas 359 Lt žyminis mokestis, tai yra: 143 Lt už reikalavimą nustatyti vaiko gyvenamąją vietą ir 216 Lt žyminis mokestis už reikalavimą priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (12 mėn. x 300 litų x 2 = 7200 Lt - 3 %). Kadangi ieškovė pateikė duomenis, jog ji 50 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, teikdama ieškinį ji turėjo sumokėti 180 Lt žyminio mokesčio dalį. Likusi 180 Lt žyminio mokesčio dalis tokiu atveju būtų priteista iš atsakovo.

Lengvatos ir Išimtys

Konkrečius atvejus, kai asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo, numato civilinių bylų procesą reglamentuojantis Civilinio proceso kodeksas ir administracinių bylų procesą reglamentuojantis Administracinių bylų teisenos įstatymas.

Pavyzdžiui, žyminis mokestis nemokamas, kai asmenys kreipiasi į teismą dėl išlaikymo priteisimo ar teismo leidimo išdavimo. Taip pat žyminio mokesčio nereikia mokėti darbuotojams, teikiantiems ieškinius dėl darbo santykių, ir vartotojams, besiskundžiantiems dėl įsigytų prekių ar paslaugų.

Atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, teismas civilinėse bylose gali žmogų iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, o administracinėse bylose net ir visiškai atleisti nuo mokėjimo pareigos. Taip pat teismas gali ir atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki bylos išnagrinėjimo - tokiu atveju žyminį mokestį iš esmės sumoka bylą pralaimėjusi šalis.

Norint, kad teismas priimtų tokį sprendimą, asmeniui reikia parašyti prašymą teismui. Tai dažniausiai daroma iš karto paduodant dokumentą (ieškinį, skundą ar pareiškimą) teismui. Prašyme reikėtų nurodyti, dėl kokių priežasčių asmuo nori, kad jam būtų atidėtas mokėjimas arba jis nuo mokėjimo būtų atleistas. Kartu su prašymu būtina pateikti sunkią turtinę padėtį pagrindžiančius dokumentus (pavyzdžiui, kad žmogus negauna pajamų, neturi turto).

Jei žyminis mokestis nėra mokamas, tai dar nereiškia, kad ši suma apskritai nebus sumokėta. Teismui išnagrinėjus bylą ir patenkinus nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleisto ieškovo reikalavimus, žyminis mokestis valstybei paprastai priteisiamas iš bylą pralaimėjusio atsakovo.

Žyminio Mokesčio Grąžinimas

Jei asmuo sumokėjo didesnį žyminį mokestį negu reikėjo (tarkime, bylos nagrinėjimo metu atsisakė dalies reikalavimų arba paaiškėjo, kad buvo sumokėta per didelė pinigų suma), jam grąžinama permokėta dalis. Taip pat visas sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis gali būti grąžinama, jeigu atsisakoma pareikšto reikalavimo arba atsiimamas teismui pateiktas bylą inicijavęs procesinis dokumentas (priklausomai nuo bylos nagrinėjimo stadijos).

Sumokėti pinigai grąžinami ir tais atvejais, kai dėl vienų ar kitų priežasčių byla nėra išnagrinėjama iš esmės, kai byla negali būti nagrinėjama teisme arba kai ieškinį pareiškė neveiksnus asmuo.

Kita situacija, jeigu teismas nustatė terminą primokėti trūkstamą žyminį mokestį, tačiau asmuo jo nesumokėjo, o teismas pateikto ieškinio neišnagrinėjo, žmogui grąžinamas visas žyminis mokestis, nes paslauga nebuvo suteikta.

Teismas žyminį mokestį gali grąžinti savo iniciatyva (jeigu yra numatyti pagrindai) arba asmens prašymu. Jeigu žmogus turi daugiau bylų ir nori dar kartą kreiptis į teismą, žyminį mokestį galima ne grąžinti, o panaudoti kitoje byloje.

Apeliacinis Skundas ir Žyminis Mokestis

Taip, paprastai tiek už apeliacinį skundą, tiek už kasacinį skundą (skirtą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui) žyminio mokesčio dydis apskaičiuojamas pagal tas pačias taisykles, kaip ir kreipiantis į teismą pirmą kartą. Tačiau tuo atveju, jei buvo reikšti turtiniai reikalavimai, atitinkama procentinė dalis skaičiuojama nuo aukštesnės instancijos teisme ginčijamos sumos.

Tarkime, apylinkės teismui priėmus sprendimą, asmuo gali su viena sprendimo dalimi sutikti, o ginčyti kitą dalį. Tokiu atveju žmogui reikės mokėti ne už visus anksčiau reikštus reikalavimus, o tik už ginčijamą jų dalį.

Už atskiruosius skundus civilinėse bylose žyminis mokestis nemokamas, nebent tai yra skundas dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Administracinėse bylose už bet kokį skundą mokamas 30 Eur žyminio mokesčio dydis, už apeliacinį skundą - 15 Eur (nepaisant to, kiek juose keliama reikalavimų).

Kur Sumokėti Žyminį Mokestį?

Žyminis mokestis paduodant procesinius dokumentus teismui mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą bet kuriame banke (mokant grynaisiais arba naudojantis elektronine bankininkyste - pavedimu), nurodant įmokos kodą 5660. Bankų sąskaitas galima rasti bet kurio teismo interneto svetainėje.

Būtina žinoti, kad teismui kartu su procesiniais dokumentais, kurie apmokami žyminiu mokesčiu, turi būti pateikiamas ir sumokėto žyminio mokesčio kvito originalas.

Žyminio Mokesčio Sumokėjimo Patarimai

Mokant žyminį mokestį, rekomenduojama laukelyje „Unikalus mokėjimo kodas“ įrašyti papildomus duomenis: nurodyti dviženklį teismo kodą, proceso dalyvių vardą ir pavardę. Žyminis mokestis teismui mokamas suapvalintas iki sveikųjų skaičių (pagal matematines taisykles).

Žyminio Mokesčio Atmintinė

• Nuo ieškinio sumos iki 28 962 Eur - 3 proc., bet ne mažiau kaip 20 Eur.
• Nuo 28 962 iki 86 886 Eur ieškinio sumos - 868 Eur + 2 proc. nuo ieškinio sumos, viršijančios 28 962 Eur.
• Nuo didesnės kaip 86 886 Eur sumos - 2 027 Eur + 1 proc. nuo ieškinio sumos, viršijančios 86 886 Eur.
• Bendras žyminio mokesčio dydis turtiniuose ginčuose negali viršyti 12 555 Eur.

Pagrindiniai Teisės Aktai

• Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas.

Mokesčio Tarifai

Už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas tokio dydžio žyminis mokestis:

• Dokumentinio proceso tvarka nagrinėjamose bylose - pusė sumos, mokėtinos už ieškinį, bet ne mažiau kaip dešimt eurų.
• Už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose).
• Turtiniuose ginčuose už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos.
• Už prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba įrodymų užtikrinimo ar rinkimo priemones, kurios susijusios su nacionaliniuose ar užsienio arbitražuose arba užsienio teismuose nagrinėjamomis bylomis, taip pat kurios susijusios su nacionaliniuose ar užsienio arbitražuose arba užsienio teismuose nagrinėtinomis bylomis (iki ieškinio atitinkamam teismui ar arbitražui pareiškimo), mokamas vieno šimto eurų žyminis mokestis.
• Už skundus dėl arbitražo sprendimo mokamas penkių šimtų eurų žyminis mokestis.

Aukščiau nurodytus procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai.

Jeigu prieš kreipdamosi į teismą šalys ginčą sprendė mediacijos būdu, mokama 75 procentai šio straipsnio 1 dalyje nurodytos mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai. Šioje dalyje nurodytu atveju teismui turi būti pateikti rašytiniai įrodymai apie ginčo sprendimą mediacijos būdu.

Pagrindinės Lengvatos ir Išimtys

Bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami:

• Darbuotojai - bylose dėl visų reikalavimų, atsirandančių iš darbo teisinių santykių, ir vartotojai - bylose dėl vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo.
• Ieškovai - bylose dėl išlaikymo priteisimo.
• Ieškovai - bylose dėl turtinės ir neturtinės žalos, susijusios su fizinio asmens sveikatos sužalojimu, gyvybės atėmimu, įskaitant ir bylas dėl žalos, susijusios su fizinio asmens sveikatos sužalojimu ar gyvybės atėmimu nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgimo profesine liga atveju, atlyginimo.
• Ieškovai - bylose dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
• Prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys, kai ieškinys pareiškiamas arba pareiškimas paduodamas siekiant apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesus, - toje bylos dalyje, kurioje siekiama apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesą.
• Šalys - bylose dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos - arešto - paskyrimo, taip pat dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą.
• Šalys - bylose dėl prarasto turto ryšium su politinėmis represijomis.
• Įmonė (įstaiga), kuriai iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurioje vykdoma neteisminė bankroto procedūra, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys - už šiose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus.
• Ieškovai ir turtinius reikalavimus pareiškiantys asmenys - bankroto ar restruktūrizavimo bylose.
• Valstybės ir savivaldybių institucijos (įstaigos) - už ieškinius dėl lėšų išieškojimo.
• Lietuvos bankas, akcinė bendrovė Turto bankas, valstybės įmonė Valstybės turto fondas.
• Sutuoktiniai - už prašymus nutraukti santuoką bendru sutikimu ir vieno sutuoktinio prašymu.
• Pareiškėjai - už pareiškimus, paduodamus Civilinio proceso kodekso V dalies XXIX ar XXXIX skyriuose nustatyta tvarka.
• Šalys - bylose dėl tėvų valdžios apribojimo, dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos) ar jo panaikinimo.
• Pareiškėjai - bylose dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo ir panaikinimo, dėl vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo, atleidimo ar nušalinimo nuo pareigų.
• Asmenys - kitais Civilinio proceso kodekse ar kituose įstatymuose numatytais atvejais.

1 dalyje nurodyti asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio už ieškinius, priešieškinius, pareiškimus, apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat už prašymus dėl proceso atnaujinimo.

Asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą.

Dalis bylinėjimosi išlaidų yra būtinos. Pavyzdžiui, už bylos pradėjimą tenka mokėti žyminį mokestį teismui.

Jeigu laimėsite bylą tai jūsų patirtas išlaidas jums padengs pralaimėjusioji šalis. Žyminis mokestis faktiškai yra mokestis teismui už bylos pradėjimą.

Jei reikalaujate neturtinio dalyko (ne daikto ir ne pinigų priteisimo) tai žyminis mokestis bus 41 euras. Tačiau čia yra išimčių: bylose nuomos klausimais (pvz. iškeldinti nemokantį nuomininką) žyminis mokestis yra 57 eurai, sutarčių pakeitimo ar nutraukimo klausimais - 144 eurai, o juridinių asmenų veiklos tyrimo ar viešųjų pirkimų klausimais - 289 eurai.

Yra nemažai atvejų, kai žyminio mokesčio mokėti nereikia. Paprastai tai atvejai kai jūs esate laikomas silpnu. Žyminio mokesčio mokėti nereikia jei esate vartotojas, besiskundžiantis prekėmis ar paslaugomis; jei kaip darbuotojas skundžiate darbdavį; jei norite prisiteisti išlaikymą; skyrybų bylose; supaprastinto proceso bylose; jei norite prisiteisti kompensaciją už žalą, kurią jums padarė nusikaltėlis; jei mėginate prisiteisti žalą iš bankrutuojančios įmonės; jei patys bankrutuojate; jei norite prisiteisti žalą, padarytą jums esminiais valstybės neteisėtais veiksmais (neteisėtas sulaikymas, procesinės prievartos priemonės, areštas, teisėjo veiksmai, politinės represijos).

Sutaupyti su žyminiu mokesčiu galima parašant ne ieškinį, o prašymą teismo įsakymui išduoti. Tokiu atveju žyminis mokestis 75% mažesnis.

Teismo proceso metu turėsite ir kitų išlaidų (CPK 88-92 str.). Geriausiai žinomos (dažnai ir didžiausios) yra išlaidos advokatams. Bet be advokatų yra ir kitų išlaidų: tai mokėjimai liudytojams, ekspertams už jų darbą ar sugaištą laiką. Ekspertams ir liudytojams pradžioje apmoka juos iškvietusi šalis, jei iškviečia teismas - tada valstybė. Dar yra išlaidos susijusios su vietos apžiūra, dokumentų įteikimu atsakovui, antstolių darbas, atsakovo paieškos išlaidos, išlaidos laikinųjų apsauigos priemonių (pvz. turto arešto) taikymui (jei tokių prašote) ir kt.

Lietuvoje yra trys teismų instancijos. Pralaimėję pirmoje galite skųsti sprendimą apeliacine tvarka, o pralaimėję ten - kasacine (Aukščiausiajam teismui). Skųsti gali ir kita šalis. Skundžiant reikia susimokėti žyminį mokestį iš naujo (t.y. papildomai).

tags: #gyvenamosios #vietos #zyminis #mokestis