Savižudybė - sukrečiantis ir dažnai sunkiai suprantamas įvykis, paliekantis gilų randą artimųjų ir bendruomenės gyvenime. Šiame straipsnyje aptarsime, ką svarbu žinoti ir kaip elgtis susidūrus su savižudybe, įvykusia bute, kokios pagalbos galimybės yra prieinamos ir kaip išgyventi netektį.
Tragiškas įvykis Kretingoje
Pirmadienį apie 15.30 val. išnuomoto buto savininkė, atidariusi duris, pašiurpo pamačiusi du pakaruoklius. Manoma, kad 41 metų Diana M. ir 25 metų Marius K. buvo kruopščiai pasirengę savižudybei - bute buvo užgesinta šviesa, langai uždengti žaliuzėmis, išjungti elektros prietaisai, iš vidaus užrakintos buto durys ir išjungti mobilieji telefonai.
Būtent negalėdamas priskambinti telefonu Mariui K., jo senelis ir kreipėsi į Klaipėdoje gyvenančią buto savininkę, kad ši nuvyktų į butą paieškoti jo anūko. Liūdną žinią apie Dianos M. ir Mariaus K. patvirtino policija.
Išsamiame iš abiejų A4 formato lapo pusių surašytame laiške Diana M. parašė nebegalinti pakelti sunkios ir progresuojančios ligos ir už savo baisų pasirinkimą artimųjų prašo atleidimo ir supratimo. Kartu su ja negyvo rasto Mariaus K. Vyras ir moteris savižudybei pasirinko butą, kurį jau seniau buvo išnuomojusi Mariaus K. draugė, šiuo metu gyvenanti užsienyje. Iš Zarasų kilęs Marius K.
Pirminiais duomenimis, jokūbaviškė Diana M. sirgo depresija ir gydėsi Klaipėdos psichiatrijos ligoninėje. Manoma, kad ten ji ir susipažino su Mariumi K., su kuriuo kartu pasišalino iš gydymo įstaigos.
Klaipėdos psichiatrijos ligoninės vyriausiasis gydytojas Algirdas Narinkevičius teigė žinąs apie Kretingoje įvykusią dvigubą savižudybę, tačiau komentuoti, ar tai buvo jo vadovaujamos įstaigos pacientai - negalėjo. „Tai yra konfidenciali informacija.
Savižudybės priežastys ir prevencija
A. Narinkevičiaus teigimu, dviguba savižudybė yra retas atvejis ir paaiškinti jos priežastis yra neįmanoma. „Galima tik spėlioti teoriškai,- sakė A.Narinkevičius. - Lietuvoje per metus savižudybę pasirenka pusantro tūkstančio žmonių. Kodėl toks didelis suicidų skaičius? Atlikta daug tyrimų, kurie atskleidžia, kad ši problema turi labai daug priežasčių ir kalbėti apie ją apibendrintai neįmanoma“.
Kodėl žmonės pasirenka savižudybę?
Savižudybę kaip išeitį žmonės renkasi ne dėl to, jog nori mirti, tačiau nebepakelia emocinio skausmo, kurį kelia įvairūs išgyvenimai dabartyje. Kai skausmas tampa nebepakeliamas, aplanko mintis, jog padaryčiau bet ką, kad tik nejausčiau to, ką jaučiu.
Nors dažnai kalbant apie nusižudžiusįjį priežastimi laikomas paskutinis skausmingas įvykis - neišlaikytas egzaminas, darbo netekimas, pyktis su antrąja puse ir pan. -, iš tiesų vienos priežasties, privedusios prie tokio poelgio dažniausiai nebūna. Susidūrus su daugeliu sunkumų, savižudybė ima atrodyti išeitis, nes žmogus nebeištveria emocinio skausmo viduje.
Savižudybės ženklai
Apie savižudybę pirmiausia gali liudyti pasikeitęs žmogaus elgesys - jis gali atrodyti liūdnas, užsisklendęs, atsiskyręs. Gali tapti abejingas anksčiau dominusioms veikloms ar imti elgtis rizikingai.
Taip pat suicidiškų minčių turintis žmogus gali imti domėtis savižudybių, mirties temomis, rinkti informaciją apie būdus, kaip nusižudyti. Žmonės, galvojantys apie savižudybę, tiesiogiai ar netiesiogiai užsimena apie savo mintis - sako tokius žodžius kaip „viskas nusibodo“, „aš nebegaliu“, „bus geriau jei manęs nebebus“, „noriu mirti“ ar panašiai.
Kaip padėti?
- Pirmiausia kviesti žmogų pasikalbėti ir atvirai klausti apie savižudybę, nevengti šio žodžio.
- Galimybė atvirai išsakyti savo mintis, pasidalinti savo jausmais gali sumažinti žmogaus išgyvenamą kančią, vienatvę, pasimetimą.
- Svarbu žmogaus pasakojamus dalykus priimti rimtai, nenuvertinti, vengti pasakymų „viskas bus gerai“.
Kad žmogus pasijaustų priimtas ir suprastas, svarbu jam tą parodyti sakant: matau, jog tau sunku; girdžiu, jog galvoji apie savižudybę; išgyveni tokius slegiančius jausmus, kad numirti tau šiuo metu atrodo išeitis.
Kaip išvengti savižudybės: atpažinti požymius ir pasiūlyti paramą | GoodRx
Pagalba artimiesiems po savižudybės
Nusižudžiusių artimieji išgyvena netektį, dažnai netikėtą. Neretai kaltina save, klausia, ko nepastebėjo, ką galėjo padaryti kitaip, išgyvena liūdesį, pyktį. Išbūti su šiais slegiančiais jausmais nėra paprasta. Tad čia taip pat svarbu nelikti su savo jausmais vieniems.
Gedulo etapai
- Šoko fazė, kai viskas atrodo nerealu, emocijos yra „užšaldomos“ tam, kad visa žmogaus energija būtų skiriama susidorojimui su situacija, taip kuriam laikui apsisaugoma nuo skausmo.
- Ilgesys ir skausmas.
- Priekaištai sau ir kaltė.
- Pyktis.
- Gėda.
- Persiorientavimo fazė, kai palaipsniui išmokstama gyventi be mirusiojo ir grįžtama į įprastą gyvenimo ritmą bei savijautą.
Reikia nepamiršti, jog kiekvienas žmogus gedi skirtingu būdu ir skirtingu tempu. Pasirūpinkite savimi.
Psichologo komentaras
„Nėra teisingo scenarijaus, kaip elgtis, kai nusižudo artimas žmogus, kadangi kiekvienas atvejis yra individualus“, - sako psichologas Paulius Skruibis, pabrėžiantis, kad kaltės jausmas yra jaučiamas labai dažnai. Kai teikiame pagalbą, reikia suprasti, kad kaltės jausmas dažnai neišvengiamas. Tačiau jis gali būti toks didelis ir visaapimantis, kad padedame žmogui įvertinti realią situaciją, kur yra jo, kaip artimojo atsakomybė, o kur kitų žmonių, nusižudžiusio ir panašiai.
Svarbūs natūraliai susiklostę ritualai ir tradicijos, tarkime, kaip organizuojamos laidotuvės, atsisveikinimas su išėjusiu žmogumi. Tai gali padėti susigyventi su esama situacija, praeiti pirmąsias dienas, sulaukti palaikymo iš aplinkinių.
Jeigu slėpti tiesą nusprendžia vienas iš artimųjų, kiti tampa situacijos įkaitais, todėl nemanau, kad slėpimas gali pasiteisinti - kaip tik sukelia problemų. Taip pat verta pagalvoti, ar reikėtų profesionalų pagalbos. Tokiais įspėjamaisiais ženklais gali tapti tai, jeigu nusižudžiusio žmogaus artimasis pats pradeda galvoti apie savižudybę, o taip nutinka gana dažnai; kyla miego problemų, o laikui bėgant juodos mintys niekaip neapleidžia, todėl emocinė būklė vis blogėja.
Jei matote, kad jums reikia pagalbos, sunkių minčių nepalikite savieigai. Nusižudžiusių artimiesiems yra įkurta speciali asociacija, turinti svetainę Artimiems.lt, kurioje galite atrasti pagalbą ir naudingą informaciją, specialistų patarimus.
Statistika ir tendencijos
Išankstiniais Higienos instituto duomenimis, 2018 metais, neįskaičius gruodžio mėnesio duomenų, savižudybių skaičius Lietuvoje siekė 687. 2017 metais jų buvo 749, 2016 - 823, o 2013 viršijo net tūkstantį. Kaip teigia Emocinės paramos tarnybos „Jaunimo linija“ Kauno padalinio vadovė, psichologė Vaida ŽLIOBAITĖ, savižudybių skaičius Lietuvoje yra mažėjantis, tačiau vis dar sunku pasakyti, kas lemia šį mažėjimą.
Statistiškai dažniausiai žudosi vieniši, problemų su alkoholiu turintys 45-70 metų amžiaus vyrai. Tai gali būti susiję su visuomenėje vyraujančiomis normomis, jog vyrams nepridera reikšti emocijų, vyras, kalbantis apie savo sunkumus, yra silpnas. Dažnai prisideda ir priklausomybių problema, kuri yra opi šioje amžiaus grupėje.
| Metai | Savižudybių skaičius |
|---|---|
| 2013 | Virš 1000 |
| 2016 | 823 |
| 2017 | 749 |
| 2018 (be gruodžio) | 687 |
Kur kreiptis pagalbos?
Įtariant, kad artimas žmogus galvoja apie savižudybę, gali kilti baimė, sumišimas, nerimas. Dažnai galvojama, kad paklausęs apie savižudybę, tik paskatinsiu žmogų taip pasielgti. Tačiau iš tiesų pirmoji pagalba savižudiškų minčių turinčiam žmogui ir yra tiesus ir atviras paklausimas - ar tu galvoji apie savižudybę?
Svarbu parodyti, kad žmogus gali pasikalbėti, kad ši tema nėra tabu ir nepalikti žmogaus vieno. Pasitaiko pačių įvairiausių atvejų, visgi mintys apie savižudybę visada yra rimta. Tad svarbu nepalikti žmogaus vieno, net ir pasikalbėjus su juo - nukreipti į psichikos sveikatos specialistus, sudaryti saugos planą, ką žmogus darys, jei vėl užklups mintys apie savižudybę - kam tada gali paskambinti, kur nueiti, kaip save apsaugoti.
Krizinėmis situacijomis neretai vadinamos staigios mirtys, artimojo savižudybė, netektys, skyrybos, darbo netekimas ar panašiai. Taigi krizės atveju kyla daugybė jausmų, kuriuos ne visada paprasta išgyventi vienam. Tad čia taip pat svarbu nelikti vienam ir kreiptis pagalbos į žmones, kuriais pasitikima, krizių centrus, psichikos sveikatos specialistus.
Emocinės paramos tarnybos:
- Jaunimo linija: www.jaunimolinija.lt
- Vaikų linija: 116 111
- Vilties linija: 116 123
Daugiau informacijos:
Svarbu prisiminti, kad pagalba yra prieinama ir kad kreiptis pagalbos - drąsus ir atsakingas žingsnis.