Lietuvoje neretai kyla skandalų dėl žemės sklypų, kuriuose figūruoja įtakingi asmenys. Šiame straipsnyje aptarsime du rezonansinius atvejus, susijusius su Kauno meru Visvaldu Matijošaičiu ir valstybinės įmonės "Kelių priežiūra" valdybos pirmininku Vygantu Sliesoraičiu.
V. Sliesoraičio atvejis Vilniuje
Prieš kelias savaites žurnalistai pastebėjo, kad Neries pakrantėje prie neseniai įrengto pėsčiųjų ir dviračių tako atsirado nedidelė tvora, pasodinta krūmų, pridėta vamzdžių ir supilta grunto krūvų. Visa tai - valstybinėje žemėje, ant praėjimo, kuris jungia Birutės gatvę ir naująjį taką. Šalia esantis namas, kurio gyventojai aršiai ir ilgai kovoja, už teisę apsitverti valstybinę žemę, priklauso valstybinės įmonės „Kelių priežiūra“ valdybos pirmininkui Vygantui Sliesoraičiui. Šią informaciją DELFI perdavė Vilniaus miesto savivaldybei.
Jos atstovai buvo sakę, kad imsis priemonių atlaisvinti valstybinę žemę, nes šiuo praėjimu turi teisę naudotis visi vilniečiai - ne tik greta esančio namo gyventojai. Ir štai trečiadienio rytą užfiksavome, kaip dirba savivaldybės atsiųsti darbininkai. Jie iš valstybinės žemės pašalino dirbtinai suformuotas kliūtis. Nuo šiol visi norintys gali naudotis taku.
Tiesa, darbo dar turės ir Nacionalinė žemės tarnyba. DELFI pastebėjo, kad metaline tvora užimta valstybinės žemės. Šio namo gyventojų sklypas praplėstas tako link valstybinės žemės sąskaita. Perdavus informaciją NŽT, šios atstovas Audrius Gelžinis aiškino, kad bus pradėtas tyrimas. Taip pat jis pripažino, kad pareigūnams kiek anksčiau buvo žinoma informacija, kad želdiniais namo gyventojai užėmė dalį valstybinės žemės. Bet NŽT darbuotojams niekaip nepavyko prisikviesti gyventojų. Buvo planuota prašyti policijos pagalbos atvesdinti pažeidėjus.
Atlaisvintas praėjimas Birutės gatvėje
DELFI primena, kad 2017 metais į karą su žemgrobiais Neries pakrantėje buvo įsitraukęs ir pats Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius. Jis paėmė į rankas pjūklą ir simboliškai nupjovė kelias tujas. Iš karto po to žemgrobiai išreiškė savo pasipiktinimą. Šalia V. Sliesoraičio namo, atlaisvintoje valstybinėje žemėje, buvo uždegtos kapinių žvakutės, pastatyta spygliuota tvora ir ant jos pakabintos R. Šimašiaus nuotraukos.
Tačiau ramybė Birutės gatvėje vis dėlto neįsivyravo. DELFI yra rašęs, kaip to paties savininko V. Sliesoraičio sklype ir name gyvenantys žmonės praeivius gąsdindavo šunimis. Žurnalistams jie yra sakę, kad gali juos paleisti. Taip pat šis savininkas ilgai nevykdė privalomojo pareigūnų nurodymo atlaisvinti valstybinę žemę - pašalinti vartus ir trinkelių dangą.
Savivaldybės reakcija
Užfiksavus, kad prie namo ir vėl atsirado želdinių, DELFI kreipėsi į savivaldybę ir paklausė, ar savivaldybė ketina valstybinę žemę pritaikyti žmonėms lankytis: tai yra išvežti šiukšles, nugenėti menkaverčius krūmus ir išgabenti žemių krūvas. Kad ši valstybinės žemės dalis turi būti prieinama visiems, sutiko Vilniaus miesto savivaldybės atstovė Neringa Kolkaitė.
Galiausiai ji pridėjo, kad artimiausiu metu savivaldybės įmonė atlaisvins valstybinę žemę. Trečiadienį teritorijoje apsilankę darbininkai ją sutvarkė, kaip ir buvo žadėta. Kodėl ir vėl atsirado kliūčių patekti į valstybinę žemę, DELFI paklausė sklypo savininko, valstybinės įmonės „Kelių priežiūra“ valdybos pirmininko V. Sliesoraičio. Jis teigė nieko nežinanantis, kas vyksta, nes tame name negyvena.
V. Matijošaičio atvejis Kaune
Kauno miesto meras V. Matijošaitis taip pat yra įsivėlęs į skandalą dėl žemės sklypų. Šių metų vasario mėnesį LRT Tyrimų skyrius rašė, kad šiame draustinyje V. Matijošaičio valdoma įmonė užregistravo 15 sklypų. DELFI žurnalistai, atvykę prie Lampėdžio ežero, Ežero gatvėje aptiko išdarkytą vandens telkinio, kuris patenka į draustinio teritoriją, pakrantę. Ji gerokai praplėsta į ežerą.
Kranto linija pastumta į vandenį: sausuma praplėsta ežero sąskaita sustūmus didžiules grunto krūvas. Sausuma privežant ir pripilant grunto suformuota toje vietoje, kur dar visai neseniai tyvuliavo ežeras. Atlikus šiuos darbus kai kuriose vietose užpilta juodžemio ir jau užsėta žolė, kuri dar visai neseniai sudygo. Kad nenuslinktų krantai, jie sutvirtinti specialiu tinklu.
Žurnalistai išsiaiškino, kad gruntas supiltas kaip tik toje vietoje, kur šių metų pradžioje „VICI Investments” buvo užregistruota 15 sklypų, kuriuose planuojamos gyvenamųjų namų statybos. Tokiu būdu prie jau esamų sklypų padidėjo teritorija, kuri galės būti panaudota gyvenamųjų namų infrastruktūrai kurti. Registrų centro duomenimis, „VICI Investments” akcininkas yra V. Matijošaitis, o įmonės vadovas - jo sūnus Šarūnas Matijošaitis.
Lampėdžio ežero pakrantė
Kaip bebūtų, ežero pavertimas sausuma griežtai draudžiamas. Taip pat Saugomų teritorijų įstatyme įtvirtintos nuostatos draudžia keisti ir performuoti pakrantes. DELFI išsiaiškino, kad pagrindinė draustinio vertybė - kraštovaizdis ir ežero pakrantė - ir buvo suniokota prie Kauno mero įmonei priklausančių sklypų.
Savivaldybės lėšomis darkytas draustinis
DELFI išsiaiškino, kad „VICI Investments” sklypai Ežero gatvėje buvo registruoti šių metų sausį. O jau kovo 13 dieną portalas „Kas vyksta Kaune” pranešė apie prasidėjusius kraštovaizdžio keitimo darbus prie mero įmonei priklausančių sklypų. Ir kaip paaiškėjo, už pakrantės apsaugos juostos darkymą ir privačios įmonės sklypų „praplėtimą" sumokėjo ne kas kitas o savivaldybė.
DELFI išsiaiškino, kad darbai susiję su irklavimo bazės atnaujinimo darbais. Atnaujinant šalia ežero esančią bazę gilintas ežeras ir nukasta sala. Tai portalui „Kas vyksta Kaune” patvirtino ir savivaldybės atstovas Mindaugas Šivickas. Anot jo, tvarkymo darbus atliekanti technika nusamdyta savivaldybės lėšomis. Remiantis Š. Matijošaičio teiginiais, galima daryti išvadą, kad draustinį ir pakrantės apsaugos juostą suniokojo Kauno miesto savivaldybės samdyta įmonė.
DELFI gavo 2017 metais Aplinkos apsaugos agentūros Poveikio aplinkai vertinimo departamento direktorės Justinos Černienės pasirašytą atrankos išvadą „Dėl tarptautinės reikalavimus atitinkančios irklavimo trasos Lampėdžio karjere, Kaune, įrengimo poveikio aplinkai vertinimo”. Joje J. Černienė priėmė sprendimą, kad irklavimo bazei įrengti poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Dokumente nurodoma, kad planuojami darbai neturės poveikio kraštovaizdžiui ir pakrantėms. Tačiau DELFI išsiaiškino, kad nutiko priešingai.
Reagavo aplinkosaugininkai
Žurnalistai informaciją apie šį atvejį perdavė Aplinkos apsaugos departamentui. Jo atstovė Ieva Krikštopaitytė informavo, kad pareigūnams šis atvejis nebuvo žinomas. Tačiau gautos informacijos pagrindu bus pradėtas tyrimas.
DELFI klausimų turėjo ir Nacionalinei žemės tarnybai, kuri dalyvavo formuojant sklypus Ežero gatvėje. NŽT atstovė Aušrinė Lisauskienė teigė, kad „VICI Investments” parduota buvo ne valstybinė žemė, o savininkai pardavė savo privačią nuosavybę. Ir čia pat ji plačiau paaiškino, kaip viskas vyko.
DELFI paprašius paaiškinti, kokių veiksmų bus imtasi siekiant išaiškinti galimą pažeidimą, aplinkos viceministrė Rasa Vaitkevičiūtė nedaugžodžiavo. Ji raštu pateikė štai tokį atsakymą: „Mūsų žiniomis, šiandien (penktadienį) Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai atlieka vietos apžiūrą. Paaiškėjus pažeidimams, nedelsiant imsimės visų reikiamų priemonių.”
Taip pat žurnalistai paprašė situaciją įvertinti Premjero Sauliaus Skvernelio. Jo atstovas Tomas Beržinskas perdavė premjero poziciją, kad Aplinkos ministerijai pavaldžios institucijos turi gerai ištirti šį atvejį.
6. Viskas apie investicijų mokesčius, perdavimą ir paveldėjimą
STT tyrimas
STT direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė pristatė, ką konkrečiai užfiksavo STT. „Buvo atliktas analitinės antikorupcinės žvalgybos tyrimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo Kauno mieste. Analizavome 2,9 tūkst. Nacionalinės žemės tarnybos sprendimų Kauno mieste. Jie priimti per nepilnus 7 metus. Mūsų tikslas buvo išskirti tam tikras tendencijas, kas vėliau vyksta su sklypais, kaip sklypai telkiasi tam tikrų asmenų rankose, kaip vyksta jų koncentracija. 185 sklypai tiesiogiai ar per tarpininkus po atkūrimo susitelkė tam tikrų asmenų rankose. Yra nustatytos 5 grupės. Viena iš grupių yra susijusi su miesto tarybos nariu Šarūnu Matijošaičiu - 37 sklypai įgyti tokiu būdu. Šiai grupei priklauso vieši asmenys, labai įtakingi Kauno mieste“, - nurodė R. Kazilūnaitė.
Ji sudėliojo akcentus: nustatyta, jog iš viso yra 5 grupės, siejamos su 185 žemės sklypais Kauno mieste, į kuriuos buvo atkurtos nuosavybės teisės. Ir būtent antra pagal dydį grupė siejama su V. Matijošaičio sūnumi.
Anot jos, dėl sklypų, kuriuos galiausiai perėmė mero šeima, sprendimai buvo priimami labai greitai. Visos biurokratinės procedūros esą galėjo būti atliktos greičiau nei įprastai.
Siūlo atidžiau stebėti ir Vilnių
A. Vyšniauskas pasiteiravo, ar ir kitose savivaldybėse galima fiksuoti panašių atvejų kaip Kaune: „Kaip jūs matote, ar kitose savivaldybėse galima fiksuoti panašių atvejų? Ar čia Kauno išskirtinumas?“ Jam atsakiusi R. Kaziliūnaitė nurodė, kad panašios tendencijos tikrai tikėtinos ir kituose didžiausiuose Lietuvos miestuose.
A. Vyšniauskas tuomet pasiūlė atidžiau pažiūrėti ir į Remigijaus Šimašiaus vadovaujamą Vilniaus savivaldybę: „Atlikdami tolesnius veiksmus jūs žiūrėsite tik į Kauną ar paliesite Vilnių? Kaune likusių sklypų kiekis nėra didelis. Ką buvo galima sunkoncentruoti, matyt, tas jau padaryta. Vilniuje suformuotas didelis sklypų kiekis, kurie atkeliaus į rinką artimiausiu metu. Galbūt ir Vilniaus situaciją reikia įdėmiau stebėti?“
A. Vyšniauskas paklausė, ar ministerija nesiruošia ginti viešojo intereso kreipdamasi į prokuratūrą: „O jūs negalvojote kreiptis į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo? Visiems akivaizdu, kad yra tam tikra schema. Bet tolimesnio judesio nėra. Nesinorėtų ir jums palikti taip, kaip yra. Nes problemų, matomai, egzistuoja.“ Ministerijos atstovas nurodė, kad prokuratūra jau dabar seka situaciją.
Kačiūniškės dvaro istorija
Kauno rajone, Raudondvario seniūnijoje, Nevėžio pakrantėje, stūksantis Kačiūniškės dvaras jau kurį laiką vadinamas vieno turtingiausių miesto verslininkų ir antrąją kadenciją bebaigiančio mero V. Matijošaičio rezidencija. Arba Kauno pono dvaru, kaip pagarbiai sako kai kurie vietos gyventojai. Tačiau šią istorinę vietą ir jos savininku tapusį V. Matijošaitį lydi skandalai.
Delfi tyrimo metu paaiškėjo, jog Kauno meras istorinio paveldo objekte tvarkėsi negaišdamas laiko nei leidimams, nei projektams, dabar ima aiškėti ir kitos skandalingos detalės. Su dvaro teritorija besiribojančias valdas įsigijo V. Matijošaičio verslo imperijai vadovaujantis jo sūnus, Kauno savivaldybės tarybos narys Šarūnas Matijošaitis su žmona.
V. Matijošaičiui įsigijus nugyvento dvaro statinius: tvartą, svirną, gyvenamąjį namą ir rūmus, užvirė rimti darbai. Imtasi kapitaliai remontuoti abu gyvenamuosius namus, griautos vidaus konstrukcijos, fasadas apšiltintas šiuolaikinėmis medžiagomis, pakeisti langai ir stogai, nuo žemės paviršiaus nušluoti tvartas ir svirnas. Bėda ta, jog abu nugriauti statiniai, kaip ir be leidimų ir projektų suremontuoti dvaro rūmai bei gyvenamasis pastatas, - įtraukti į valstybės saugomų vertybių sąrašą.
Kačiūniškės dvaras
Nors V. Matijošaičiui pavyko išvengti grėsusių rimtesnių problemų dėl savavališkų statybų, už vertybių sunaikinimą atsakomybės išvengti gali nepavykti - teks stoti prieš teismą.
Srado kaltininką - V. Matijošaičio verslo imperijos bendrovės statybų vadovą
Problemos prasidėjo, kai į Kauno mero dvarą atvyko paveldosaugininkai. Apžiūrėjus statinius pasigesta dviejų valstybės saugomų istorinių vertybių - senovinių tvarto bei svirno. Jie buvo nušluoti nuo žemės paviršiaus, o kiti istoriniai pastatai rekonstruojami be jokių leidimų ir suderintų projektų.
Pradėjus aiškintis, kas sunaikino du istorinius pastatus, dvaro svirną bei tvartą, netrukus atsirado ir pats kaltininkas - darbams vadovavęs V. Matijošaičio verslo imperijai priklausančios bendrovės „Kauno saulėtekis“ statybų vadovas Andrius Š. Tačiau žalos, kurią patyrė istorines vertybes sauganti valstybė, aktas buvo surašytas 2019 metų lapkričio 20 dieną. Tiek laiko reikėjo įvertinti patirtiems nuostoliams, tai darė komisija, o jos išvadas, 34 tūkst. eurų žalą patvirtinto KPD vadovas.
Viskas pasikeitė po Delfi tyrimo: atsakovais tapo ir meras, ir jo sūnaus bendrovė
Paveldosaugininkai ne kartą ragino V. Matijošaičio verslo imperijai priklausančios bendrovės statybos darbų vadovą atlyginti žalą valstybei, tačiau nesulaukė jokios reakcijos. Po šios publikacijos KPD juristai ne tik parengė ir teismui nagrinėti atidavė ieškinį, tačiau neapsiribojo anksčiau deklaruotu formaliu požiūriu, jog už valstybės saugotų tvarto ir svirno sunaikinimą turi atsakyti tik griovėjas - darbų vadovas Andrius Š. Panašu, kad suvokus, jog toks požiūris gali sukurti pavojingą precedentą, atsakovu patrauktas ir pats dvaro savininkas V. Matijošaitis bei jo verslo imperijai priklausanti, sūnaus Šarūno vadovaujama bendrovė „Kauno saulėtekis“, kurioje ir dirbo Andrius Š.
Verslininkų dažnai naudojama schema
Kauno mero verslo imperijai „Vičiūnų grupė“ priklausančios bendrovės „Kauno saulėtekis“ įtraukimas į teismo procesą įdomus ir kitu aspektu. Tai yra pirmasis atvejis, kai be jokių leidimų ir projektų sutvarkyto istorinio Kačiūniškės dvaro istorijoje ima oficialiai figūruoti V. Matijošaičio įmonė. Jau anksčiau būta įtarimų, kad iš tiesų nemažai kainavę dvaro remonto darbai galėjo būti apmokėti ne iš paties V. Matijošaičio kišenės, bet kurios nors jo įmonės lėšomis.
Šia schema kartais naudojasi su pinigais atsisveikinti nenorintys verslininkai: jų įmonės perka brangius automobilius, buitinę įrangą, moka už keliones ar pramogas. Galiausia šios išlaidos tampa bendrovės veiklos sąnaudomis, valstybei sumokama mažiau mokesčių, o verslo savininkas gali džiaugtis sutaupęs visų mokesčių mokėtojų sąskaita.
STT nustatė, kaip veikė schema
STT sprendimų priėmėjams perdavė informaciją apie galimas korupcines apraiškas nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemės sklypus) atkūrimo procese Kauno mieste. Išanalizavus Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pateiktus nuosavybės teisių atkūrimo sprendimų duomenis, STT išskyrė 5 susijusių asmenų grupes. STT nustatė, kad šiame procese galėjo veikti Kauno miesto tarybos nario Šarūno Matijošaičio grupė.
Be to, STT nustatė ir galimą tarpininką. Juo esą galėjo būti buvusi Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus darbuotoja.
Taigi, STT atskirai išskyrė ir R. Tumėno grupę. Kaip nustatė STT, vienu konkrečiu atveju ji turi ryšį ir su Š. Matijošaičio grupe.
Š. Matijošaičio stovyklavietė prie Bebrusų ežero
Spalio viduryje DELFI rašė, kad prie poilsiautojų pamėgto Bebrusų ežero veikia Kauno miesto tarybos nario Š. Matijošaičio stovyklavietė „Bebrusynė“. Stovyklautojai pastebėjo, kad jie nebegali patekti į mišką prie ežero, nes miške atsirado tvora. DELFI išsiaiškino, kad tvorai gautas leidimas tik todėl, jog miške būtų galima laikyti danielius. Tačiau šių laukinių gyvūnų iki šiol nėra.
Tvorą prie Bebrusų ežero
Prie Bebrusų ežero atvykę DELFI žurnalistai rado tvorą, kuri trukdo patekti į mišką, bet danielių Š. Matijošaičio valdose neužfiksuota.
Aplinkos apsaugos agentūros atstovė Lina Gaidžiūnaitė patvirtino, kad jos atstovaujama įstaiga išdavė leidimą nelaisvėje laikyti laukinius gyvūnus (danielius) Šarūnui Matijošaičiui. Apie tai, kad aptvertame miške nėra laukinių žvėrių, pranešėme Aplinkos apsaugos departamentui.
Vis dėlto Aplinkos apsaugos departamento atstovė paaiškino, kad kol kas pareigūnai nieko imtis neplanuoja.
STT atliko antikorupcinį vertinimą
Po DELFI tyrimo visa šia situacija susidomėjo Specialiųjų tyrimų tarnyba. Trečiadienį STT išplatino pranešimą, kuriame informuoja, kad buvo atliktas antikorupcijos vertinimas.
Kaip teigė STT atstovai, teisės aktai sudaro sąlygas miškuose ir saugomose teritorijose įrengti nepagrįstai dideles teritorijas užimančius aptvarus, o juos įrengusių asmenų veiklos priežiūros kontrolė nėra pakankamai reglamentuota.
Antikorupcinis vertinimas pateiktas Aplinkos ministerijai, ji per du mėnesius turėtų informuoti STT, kaip buvo atsižvelgta į išvadoje pateiktas pastabas.
Vilos savininko ir advokato versijos skiriasi
UAB „Gulbinų turizmas“ valdybos narys, Lietuvoje gerai žinomas verslininkas Nerijus Dagilis, per įmonę UAB „Neries investicijos“ valdantis vieną kvartalo vilą, 2017 m. liepą Delfi neigė, kad vilos nėra išnuomojamos. Tačiau kvartalą valdančios įmonės „Gulbinų turizmas“ advokatas Giedrius Justas Baranauskas Delfi TV laidoje laikėsi visai kitos pozicijos.
Nors verslininkas N. Dagilis, kuris nuo pat kvartalo įkūrimo pradžios buvo siejamas su šiuo kvartalu, ne kartą viešai teigė, kad tai bus viešam naudojimui skirti pastatai, advokatas teigė, kad kvartalo vystytojai nuo pat pradžių neketino įrengti viešam naudojimui skirto objekto.
Sklypas pateko į teritorijas, skirtas visuomenės poreikiams
Vis dėlto Delfi surinkti duomenys rodo, kad šis sklypas, esantis Vilniuje, Didžiųjų Gulbinų g. 25, turėtų būti prieinamas visuomenei. Šis sklypas yra Verkių regioniniame parke. Jo naudojimo būdas - rekreacinės teritorijos.
Vilniaus mieto savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas teigė, kad tokios galimybės nėra. Be to, jis paneigė samprotavimus, kad sklypas gali būti naudojamas tik kelių privačių asmenų poilsiui.
Jo teigimu, pagal Verkių regioninio parko tvarkymo planą žemės sklypas didžiąja dalimi patenka į urbanizuotos rekreacinės aplinkos kraštovaizdžio tvarkymo zoną. Likusi sklypo dalis patenka į rekreacinių miškų ekstensyvaus pritaikymo kraštovaizdžio tvarkymo zoną. Savivaldybės atstovas nurodė, kad čia visuomenė turi teisę lankytis.
Numatytas viešbutis ir motelis
Aiškinantis, ar sklypas prie Gulbino ežero gali būti naudojamas tik privačių asmenų poilsiui, labai svarbu išnagrinėti Verkių regioninio parko tvarkymo planą. Valstybinės saugomų teritorijų tarybos direktoriaus pavaduotoja Rūta Lapinskienė atkreipė dėmesį į tai, ką Didžiųjų Gulbinų g. 25 siūlo galiojantis regioninio parko tvarkymo planas. Jame siūloma įrengti: lankytojų centrą, apžvalgos aikštelę, automobilių stovėjimo aikštelę, maitinimo įstaigą, viešbutį, motelį, fabriką-muziejų, dvaro amatų ekspoziciją, pliažą, dviračių nuomą, lauko žaidimus, piknikų vietą, poilsiavietę, atokvėpio vietą, valčių nuomą ir prieplauką.
Anot jos, šioje teritorijoje turi būti užtikrinamas prieinamumas lankytojams, poilsiautojų saugumas, reikiamos poilsiavimo sąlygos, negalima statyti su rekreacija nesusijusių pastatų ir įrenginių.
Gyvenamųjų namų paskirtis Bendrajame plane nenumatyta
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovė Rasa Kėkštienė Delfi paaiškino, kas buvo numatyta senajame yra kas yra numatyta dabar galiojančiame Bendrajame plane.
R. Kėkštienė Delfi nurodė, kad gyvenamųjų namų paskirtis naujame BP nenumatyta. Leido sutvarkyti ežero pakrantę Nacionalinės žemės tarnybos atstovas Ruslanas Golubovas savo ruožtu teigė, kad tarnyba yra gavusi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raštą, kuriuo prašoma leisti savivaldybės administracijai sutvarkyti teritoriją, kurioje nėra suformuotų žemės sklypų, šalia valstybinės žemės sklypo, Didžiųjų Gulbinų g. 25, bei Gulbino ežero, sutvarkyti ir pritaikyti gyventojų poilsiui, t. y. teritorijoje būtų išvalomos nukritusios medžių šakos, apgenimi želdiniai, nušienaujama ir pan.
Apibendrinimas
Šiame straipsnyje aptarėme du rezonansinius atvejus, susijusius su žemės sklypais, kuriuose figūruoja įtakingi asmenys: Kauno meras Visvaldas Matijošaitis ir valstybinės įmonės "Kelių priežiūra" valdybos pirmininkas Vygantas Sliesoraitis. Šie atvejai atskleidžia galimas korupcines apraiškas ir piktnaudžiavimą valdžia, siekiant asmeninės naudos. Tikimės, kad atsakingos institucijos atliks išsamų tyrimą ir nubaudys kaltuosius.
tags: #marijosaicio #sklypas #delfi #tomas #janonis