Gyventojai draudžia įvažiuoti į daugiabučių kiemus: teisės aktai ir realybė

Įsigijus naują būstą, dažnai apima euforija, tačiau gyvenimas daugiabutyje gali iškelti įvairių iššūkių. Šiame straipsnyje aptarsime elgesio taisykles daugiabučių kiemuose, kaip spręsti kylančius konfliktus ir kur kreiptis pagalbos. Taip pat apžvelgsime, kaip užtikrinti savo teises ir gerovę daugiabučiame name.

Užkardai ir rinkliavos: kaip gyventojai saugo savo kiemus

Senamiestyje ir centrinėje miesto dalyje gyvenantys klaipėdiečiai savo kiemus nuo svetimų automobilių bando apsaugoti užkardais. Jau daugiau nei keturis mėnesius Klaipėdos senamiestyje ir centrinėje miesto dalyje galiojanti rinkliava už automobilių stovėjimą vairuotojus verčia ieškoti būdų, kaip mokesčių išvengti. Vienas tokių - statyti mašinas daugiabučių namų kiemuose.

Per keturis pirmuosius šių metų mėnesius prašymų įsirengti vadinamąjį šlagbaumą savivaldybei pateikta kelis kartus daugiau nei per pastaruosius metus. „Pavyzdžiui, pernai nebuvo nė vieno tokio prašymo. Suprantu, kad keturi leidimai yra nedaug. Tačiau žmonės ne tik užkardais stengiasi apsaugoti savo kiemus.

Neatsižvelgiant į tai, ar daugiabutį namą administruoja bendrija, ar namų valdos, turi būti sušauktas gyventojų susirinkimas. „Dažniausiai būna taip, kad ne visi gyventojai nori apsaugos nuo svetimų automobilių, nes žmonės neretai sulaukia ratuotų svečių. Todėl norint išvengti nesusipratimų, užkardo įrengimui turi pritarti dauguma to namo gyventojų - 50 proc.

„Kadangi pagal savo konstrukcijos požymius ir techninius parametrus užkardas yra nesudėtingas statinys, jam pastatyti nereikia statybos leidimo. Jo žodžiais, parengti supaprastintą techninį projektą gali diplomuotas statybų inžinierius arba architektas.

Dar viena bėda, su kuria gali susidurti gyventojai, norintys savo kiemus apsaugoti nuo svetimų automobilių, yra jiems nepriklausanti žemė prie daugiabučių namų. Valstybinės žemės valdytojas - Klaipėdos apskrities viršininko administracija.

Įvedus rinkliavą už automobilių stovėjimą, savo kiemą užkardu ėmė saugoti ir Klaipėdos universiteto Menų fakultetas. „Ne mes sugalvojome tą rinkliavą, todėl studentams ir siūlėme kreiptis į Klaipėdos miesto merą, kad jiems būtų taikomos kokios nors išlygos. Savo kiemu problemų tikrai negalime išspręsti.

„Yra dar dešimt laisvų pulteliu. Studentams sakėme, kad tegul nusprendžia, kuriems jaunuoliams juos atiduoti. Pultelis kainuoja 80 litų.

„Tiesą sakant, mes ir neskatiname statyti tų "šlagbaumų", o siūlome ieškoti kitų sprendimų. Prie pastato, kuriame dirbame, esantį įvažiavimą į kiemą užstatėme tokiais Klaipėdos senamiesčiui būdingais stulpeliais, sujuostais grandine. Ji valdoma mobiliojo telefono skambučiu. Paskambinus tik mūsų darbuotojams žinomu numeriu, grandinės nusileidžia ir galima įvažiuoti.

Apsauga nuo svetimų automobilių neretai tampa ir konfliktų priežastimi.

Toks išdygo Taikos prospekto 83 namo kieme. Gyventojai stulpeliais, kurie sujungti grandinėmis, užsitvėrė dalį vejos. „Galėtume už tas vietas simboliškai net mokėti savivaldybei“, - neslėpė nelegaliai automobilių stovėjimo vietas įsirengę vyrai.

„Jei visi sutartų, tuomet aikšteles tikrai būtų galima praplėsti ir įrengti daugiau stovėjimo vietų.

Senamiesčio ir centrinės miesto dalies gyventojai buvo lengviau atsikvėpę, kai paaiškėjo, kad litus už automobilių stovėjimą ryjantys stovos skaitikliai yra pastatyti nelegaliai.

Klaipėdos savivaldybei jau yra įteiktas surašytas aktas dėl savavališkų statybų. Per pusę metų savivaldybės atstovai turi būti pasikviesti į apskrities administraciją, kur jiems bus surašytas protokolas dėl savavališkų statybų. Baudą, kuri gali siekti iki 25 tūkst.

„Žinoma, protokolą surašysime greičiau nei per pusę metų. Už gyventojų leidimus - 13 tūkst. Už mėnesio abonementus - 176 tūkst. Sumokėta per stovos skaitiklius ar SMS žinutėmis - vidutiniškai 30 tūkst.

Parkavimo taisyklės daugiabučių kiemuose

Automobilių statymas daugiabučių kiemuose yra dažna problema, su kuria susiduria tiek vairuotojai, tiek pėstieji. Nors daugeliui atrodo, kad kiemai nėra griežtai reguliuojama teritorija, iš tiesų čia galioja tam tikros taisyklės, kurias reikia žinoti kiekvienam vairuotojui. Automobilių statymas kiemuose turi aiškias taisykles, nors daugelis vairuotojų mano, kad kieme galima statyti automobilį bet kur, kur yra vietos.

Iš tiesų, daugiabučių kiemuose galioja Kelių eismo taisyklės (KET) bei vietinės savivaldybės nustatyti reikalavimai.

• Ant šaligatvių ir vejų: Kiemuose dažnai pasitaiko atvejų, kai vairuotojai, neradę vietos, palieka automobilius ant šaligatvių ar net žaliosios vejos. Tai ne tik pažeidžia Kelių eismo taisykles, bet ir gali baigtis bauda.
• Prie įėjimų į laiptines: Kai kurie vairuotojai palieka automobilius prie daugiabučio durų, tačiau tai trukdo kitiems gyventojams bei pažeidžia priešgaisrinius reikalavimus.
• Prie šiukšlių konteinerių.
• Rezervuotos vietos: Daugiabučių kiemuose kai kurios parkavimo vietos gali būti rezervuotos, o tai reiškia, kad jose gali statyti tik konkretūs asmenys. Net jei vieta yra laisva, be leidimo joje palikti automobilį negalima. Rezervuotos vietos pažeidimas gali užtraukti baudą arba automobilio nutempimą.

Jei problema kartojasi, galite kreiptis į kiemo administratorių ar policiją. Daugiabučių kiemuose galioja tam tikros Kelių eismo taisyklės (KET), kurių nesilaikymas gali užtraukti baudą ar net sukelti pavojų eismo dalyviams.

Maksimalus greitis kiemuose yra 20 km/h. Šis apribojimas yra nustatytas tam, kad būtų užtikrintas pėsčiųjų, ypač vaikų, saugumas. Reikia būti itin atsargiems dėl vaikų, žaidžiančių kiemuose.

Jei kiemas neturi specialių ženklų, galioja dešinės pusės taisyklė, t. y. pirmenybę turi transporto priemonė, atvažiuojanti iš dešinės. Kadangi kiemai yra gyvenamoji zona, vairuotojai privalo praleisti pėsčiuosius, net jei nėra perėjų. Išvažiuojant iš kiemo į pagrindinį kelią, reikia praleisti visą eismą.

Neįgaliesiems skirtos parkavimo vietos daugiabučių kiemuose yra saugomos pagal įstatymą, todėl jų naudojimas be leidimo gali užtraukti dideles baudas.

• Specialūs ženklai: Neįgaliųjų vietos paprastai žymimos aiškiais kelio ženklais su neįgaliojo simboliu.
• Paženklinta danga: Dažniausiai vieta būna paženklinta specialiu baltu arba mėlynu ženklinimu ant asfalto.
• Platesnis parkavimo plotas.

Neturint teisės parkuotis neįgaliesiems skirtoje vietoje, galima gauti baudą nuo 100 iki 300 eurų (priklausomai nuo šalies ir savivaldybės nustatytų taisyklių). Jei neteisėtai pastatytas automobilis trukdo neįgaliajam pasiekti pastatą ar kitą vietą, policija arba savivaldybės pareigūnai gali organizuoti jo nutempimą. Naudojimasis suklastotu neįgaliojo leidimu taip pat yra baudžiamas.

Automobilių statymas daugiabučių kiemuose dažnai tampa konflikto priežastimi tarp gyventojų. Pagrindinės problemos - per didelis automobilių kiekis, netvarkingai pastatyti automobiliai ir užstatyti įvažiavimai. Dėl šių priežasčių kyla ginčai, nepatogumai ir netgi baudos.

Daugelis daugiabučių buvo pastatyti laikais, kai žmonės turėjo gerokai mažiau automobilių. Kai kuriais atvejais gyventojai gali susitarti dėl naujų stovėjimo vietų įrengimo ar asfaltavimo bendro naudojimo žemėje. Netinkamai pastatyti automobiliai yra viena dažniausių problemų daugiabučių kiemuose. Jie gali užblokuoti įvažiavimus, trukdyti pėstiesiems ir net sukelti pavojų eismui. Kai kurie vairuotojai neatsakingai stato automobilį taip, kad kitiems nelieka vietos. Jei automobilis trukdo patekti į daugiabučio kiemą ar užstato garažus, tai yra aiškus taisyklių pažeidimas. Jei nenorite tiesiogiai susidurti su vairuotoju, galite palikti raštelį su prašymu statyti automobilį tvarkingai. Viena iš didžiausių problemų daugiabučių kiemuose - neteisėtas automobilio statymas prie įėjimų į laiptines, išvažiavimų ar šiukšlių konteinerių.

Kadangi daugiabučių kiemuose parkavimo vietų dažnai trūksta, gyventojai neretai patys organizuoja tam tikras taisykles ir susitarimus, siekdami išvengti chaoso. Daugiabučių bendrijos gali svarstyti galimybę perplanuoti kiemo erdvę, pavyzdžiui, sumažinti nereikalingus vejos plotus ar suprojektuoti papildomas stovėjimo vietas. Automobilių statymo kiemuose taisyklės kelia daug klausimų, ypač kai kyla konfliktai tarp kaimynų ar atsiranda nenumatytų situacijų. Jei daugiabutis turi bendriją, gyventojai gali susitarti dėl vietų paskirstymo.

Pagrindinė taisyklė - gerbkite kitus eismo dalyvius ir ieškokite protingų sprendimų, kurie padėtų visiems gyventojams.

Triukšmas ir ramybės užtikrinimas

Kita priežastis, kelianti nesutarimus tarp kaimynų - jų keliamas triukšmas. Tyrimo duomenys rodo, kad Lietuvos žmonės su šia problema susiduria rečiausiai iš Baltijos šalių gyventojų. Apklausos duomenimis, nuo kaimynų triukšmo yra nukentėję ketvirtadalis latvių, 18 proc. estų ir vos 9 proc. Nors esame vadinami Baltijos šalių italais, statistika rodo, kad labiausiai, lyginant su Latvijos ir Estijos žmonėmis, gerbiame kaimynų ir savo pačių ramybę namuose. Lietuviai namuose triukšmauja mažiausiai.

Visgi svarbu žinoti, kad leistiną triukšmo lygį namuose reglamentuoja Lietuvos higienos normos, o už šį administracinį nusižengimą taikomos baudos nuo 20 iki 200 eurų. Šauksmų, švilpimo, garsaus dainavimo arba grojimo muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kitų triukšmą keliančių veiksmų gyvenamosios patalpose atvejais, kai trikdoma gyventojų ramybė, vakare nuo 19 iki 22 val. ir nakties metu nuo 22 iki 7 val.

Jei daugiabutyje kiekvieną dieną iš apačios - trankymas, pokalbių klausymas ir "komentavimas" uždarant duris, žodžiu, namuose vyksta nuolatinis chaosas, o kreiptasi į bendriją, tačiau iš jos pagalbos nesulaukta jokios, dėl keliamo triukšmo, kai tai pažeidžia normas ir kelia problemų, siūlytume kreiptis į policiją arba į savivaldybės viešosios tvarkos priežiūros skyrių. Žinoma, prieš tai galima (reikėtų) pasikalbėti su kaimynais, paprašyti geranoriškai gerbti vienas kitą. Kartais savininkai priima sprendimus pasididinti savo sienų garso izoliaciją.

Bet kuris nepatenkintas kaimynas tokiais atvejais (triukšmingi vėlyvi vakarėliai) gali kreiptis pagalbos telefonu 112 (rašote, kad policija sureagavo), galima iškviesti arba pranešti apie įvykį ir savivaldybės viešosios tvarkos skyriaus darbuotojams (būna, kad budi iki vėlumos, reikia pasidomėti savo savivaldybėje, ar toks skyrius yra ir kaip jis veikia), o bendrijos pirmininkas galėtų informuoti namo gyventojus apie viešosios tvarkos reikalavimus, atkreipti dėmesį į tai.

Bendrijos vaidmuo ir problemų sprendimas

Jeigu BNO valdytojas problemos nesprendžia, apskųskite jį savivaldybei, vykdančiai BNO valdytojų. Pagelbėti ar bent patarti turėtų bendrijos pirmininkas, bet jūsų situacija mums nėra neaiški - kas vyksta, dėl kieno kaltės. Galite imtis priemonių patys tvarkyti, o vėliau pateikti argumentuotą (nuotraukos, aktai, sąskaitos ir kiti dokumentai) reikalavimą kompensuoti žalą tiems, dėl kieno kaltės tai įvyko, pavyzdžiui, bendrijai, jeigu, pavyzdžiui, nebuvo sutvarkyti bendrojo naudojimo vamzdynai ir todėl užliejo butus. O gal kaltė virš butų gyvenančio savininko, gal.

Labai gerai, kai sąskaitose atsispindi visi skaičiai, bet jeigu jums kokios informacijos trūksta, kreipkitės raštu informacijos į jūsų bendrijos pirmininką, o jeigu bendrijos nėra įsteigta - į paskirtąjį administratorių, jie privalo pateikti atsakymus per 10 dienų. Jeigu atsakymo negaunate, galite rašyti skundą savivaldybei, kuri kontroliuoja ir bendrijų, ir paskirtųjų administratorių.

Bandykite nurodyti, kad veikiate vadovaudamasis Bendrijų įstatymą, bendrijos įstatais, pagal galimybę plačiau apibūdinkite, paaiškinkite, kad vykdydamas bendrijos pirmininko pareigas, turite žinoti, kas yra savininkai, kokie jų butų (patlapų) naudingieji plotai, tam, kad vadovaujantis Civilinio kodekso 4.83 str. 6 dalies nuostatomis proporcingai mokestinius įnašus priskirtumėte tik tikriesiems savininkams.

Inžineriniai tinklai, taip pat ir šildymo sistema, yra bendrojo naudojimo objektas, už šios sistemos priežiūrą ir atnaujinimą turi mokėti proporcingai visi savininkai. Daugiabučio namo blokas permirkęs 75%, namo renovacijos nėra, atliktas hermetizavimas prieš daugiau nei 10 metų. Siena kiaurai šlampa, iš vidaus šildytis negaliu, nes supelys viskas. Namo ale buhalterė teigia, kad turėčiau samdytis kompaniją, kad tvarkytų mano bloką iš lauko. Tai ar aš atsakinga už namo sieną iš lauko pusės? Tada kam moku mokesčius? Kur tokiu atveju kreiptis?

Reikia pakeisti kanalizacijos vamzdį, kuris yra laiptinės sienoje. pirmininkė aiškina, kad reikia daužyti tualeto sieną iš buto vidaus ir taip keis stovą, o jei daužys iš laiptinės pusės, sako, kad negarantuoja, kad kanalizacija bus pajungta :D absurdas. dar aiškina, kad išdaužius laiptinės pusėje angą mes turėsime už taisymą sumokėti. Kas teisus? Dėl būdo, kaip atlikti bendrojo naudojimo objekto atnaujinimą ir remontą pasako specialistai. Savininkai privalo užtikrinti prieigą prie bendrojo naudojimo objektų, esančių jų patalpose, taip pat ir prie bendro stovo. Už bendrojo naudojimo abjektų atnaujinimą (siena laiptinėje tokia yra) proporcingai moka visi savininkai arba asmuo, dėl kurio.

Savininkai mokesčius moka ne buhalterinės apskaitos bendrovei, bet savo bendrijai. Mokant bendrijos pavadinimą reikia įvesti tokį, koks jis yra įregistruotas. Su "Vienos sąskaitos" sistemos administratoriumi bendrija turėtų pasirašyti sutartį, tada galėsite įtraukti ir paslaugos teikėją - savo bendriją, dėl mokėjimų "Maximoje", "Perlo".

Vieną iš mūsų daugiabučių namų po kiekvieno lietaus pradėjo užpilinėti iš viršuje esančios privačios terasos. Nors terasa yra privati, tačiau užliejamam butui ji tarnauja kaip svetainės stogas. Man kaip bendrijos pirmininkui kyla klausimas, kas turėtų dengti remonto išlaidas? Visi gyventojai ar terasos savininkai? Darbus išskaidau į tris kategorjas, pagal tai galėtų būti skirtingi mokėtojai: 1) demontavimo darbai ir atliekų šalinimas, 2) hidroizoliacijos ir betonavimo medžiagos ir darbai, 3) plytelės ir jų klojimas. Į tokius klausimus galima atsakyti tik įsigilinus į konkrečią situaciją, o situacijų būna.

Atsakomybė už apleistus automobilius

Daugiabučių kiemai, panašu, netrukus taps laisvesni. Seimas galutinai pritarė, kad gyventojai viešose erdvėse negali laikyti eksploatavimui netinkamų priemonių, antraip jas nutemps policijos pareigūnai. Už tokius pažeidimus vairuotojų laukia įspėjimai ir baudos iki 300 eurų.

Ketvirtadienį Seimas palaimino pataisas, kuriomis nuo 2022 m. automobilių savininkai įpareigojami bendro naudojimo vietose nelaikyti nenaudojamų automobilių. Iš kiemų savininkai turės pašalinti transporto priemones, jeigu dėl akivaizdžių trūkumų ar išorinių požymių jos negali būti naudojamos. Taip pat, jei ilgiau kaip tris mėnesius jos neturi teisės dalyvauti eisme arba per tiek laiko jos neįregistruojamos arba yra išregistruotos.

Neeksploatuojama transporto priemone laikoma visiškai ar iš dalies sudegusi, visiškai ar iš dalies išardyta ar kitų akivaizdžių defektų turinti transporto priemonė. Negalima eksploatuoti laikoma neregistruota transporto priemonė arba transporto priemonė, kuriai neatlikta privalomoji techninė apžiūra.

Pasak pataisų iniciatoriaus konservatoriaus Mykolo Majausko, šios pataisos padės atlaisvinti daugiabučių kiemus. „Matoma, kad daugiabučių kiemuose apie 20 proc. automobilių yra negalimi eksploatuoti. Šiuo sprendimu būtų įtvirtinta, kad bendro naudojimo vietose nebūtų laikomos neeksploatuojamos ar negalimos eksploatuoti transporto priemonės“, - ketvirtadienį sakė Seimo narys.

Taip pat Seimas pritarė atsisakyti rašytinio perspėjimo už neeksploatuojamas transporto priemones. Nuspręsta, kad jį pakeis administracinė nuobaudą - įspėjimas, o tuomet - bauda. Vairuotojai, gavę įspėjimą dėl savo viešoje vietoje paliktos neeksploatuojamos priemonės, ja turės pasirūpinti per 20 kalendorinių dienų. Be to, vairuotojai apie gautus įspėjimus galės būti informuojami ir elektroniniu paštu.

Vairuotojai, kurie nesiims priemonių gavę įspėjimą, sulauks 70-140 eurų baudos. Kartu su pirma pinigine bauda nustatoma galimybė transporto priemonę konfiskuoti, kad kritinės būklės transporto priemonės iš viešų vietų būtų pašalinamos greičiau. Antroji bauda automobilių savininkams - 140-300 eurų.

Alytaus miesto tvarkymo ir švaros taisyklės

Kovo 1 dieną įsigalioja praėjusių metų gruodžio pabaigoje Alytaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintos Alytaus miesto tvarkymo ir švaros taisyklės, kuriose numatyti bendrieji ir specialieji kelių, gatvių, žemės sklypų ir kitų teritorijų tvarkymo ir švaros, taip pat renginių organizavimo ir tvarkos juose reikalavimai.

Minėtomis taisyklėmis nustatyta tvarkoma teritorija yra įstatymu nustatyta tvarka (teritorijų planavimo dokumentais) priskirti žemės sklypai, statinių, įrenginių apsaugos zonos, daugiabučių namų individualių namų, įmonių, įstaigų ir organizacijų, bendrijų naudojimo sklypai, kiemai ar statinių, reikalingų gyventojų ūkio ir buities reikmėms tenkinti teritorija.

Vadovaujantis šiomis taisyklėmis tvarkytojais įvardijami už švarą ir tvarką atsakingi miesto ribose esančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto savininkai, nuomininkai, renginių organizatoriai, prekybininkai ir pan.

Asmenys tvarkomose teritorijose privalo:

• nuolat užtikrinti švarą ir tvarką, valyti, tvarkyti, sušluoti, surinkti ir išvežti šiukšles, atliekas ir kitas nenaudojamas ar nereikalingas medžiagas ar daiktus;
• šienauti visus žaliuosius plotus (pievas, vejas, kelkraščius, skiriamąsias juostas, griovius ir kitas teritorijas, kuriose auga žolė ar piktžolės), šienaujama pagal poreikį (pagal tvarkymo lygį), žolė sugrėbiama ir išvežama per 3 dienas po nupjovimo;
• išvežti sąšlavas iš jų susidarymo vietų, susikaupusias šiukšles iš šiukšlių dėžių, sutvarkyti teritoriją aplink šiukšlių dėžes, buitinių atliekų bei antrinių žaliavų rūšiavimo konteinerius ir konteinerių stovėjimo aikšteles, užtikrinti, kad šiukšlių dėžės ir konteineriai nebūtų perpildyti bei teritorijos aplink juos nebūtų užterštos ne mažesniu kaip 5 metrų spinduliu, o esant būtinumui (pvz. paliktas šiukšles nunešus vėjui, gyvūnams ar pan.) ir didesniame plote;
• rudenį sugrėbti arba sušluoti lapus, surinkti nukritusias šakas, tvarkyti nutekamuosius griovius ir ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas sąšlavas išvežti į kompostavimo aikšteles;
• nuimti ir nuvalyti skelbimus nuo medžių, stulpų, tvorų, suoliukų, šiukšlių dėžių, kelio ženklų, šviesoforų, informacinių nuorodų, skulptūrų, paminklų, atminimo lentų ir su jais susijusių įrenginių;
• nuimti, nugriauti ar išmontuoti neteisėtai įrengtą išorinę reklamą (arba iškabą, nuorodą ar pan.) neatlyginant nuostolių jos savininkui, jeigu jų iškabinimas nesuderintas su teritorijos ar sklypo savininku ir Alytaus miesto savivaldybės administracija.
• asmuo, turintis sklypą gyvenamojo namo ar kitokios paskirties statiniui statyti ir nepradėjęs statybos darbų, privalo sklypą prižiūrėti (šienauti žolę, rinkti šiukšles ir pan.)

Atliekų tvarkymas ir rūšiavimas

„Džiaugiamės, kad atliekų tvarkymo srityje esame lyderiai, tą jaučiame kalbėdami su kolegomis iš kitų savivaldybių, tą pabrėžia ir Aplinkos ministerija. Šaunu būti šiuolaikiškiems. Tačiau tas kelias nebuvo lengvas, pirmiausia - įtikinti gyventojus. Kas važiuojate pro Gargždų ar Glaudėnų aikšteles, tai matote, kokios jos tvarkingos. Nors pastatytos prieš keletą metų, tačiau atrodo taip pat kaip ši nauja“, - Kuodžių kaime atidarant didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę kalbėjo Klaipėdos rajono savivaldybės meras Bronius Markauskas.

Jis akcentavo, kad Klaipėdos rajonas - vienintelė savivaldybė Lietuvoje, kuri stato savo didelių gabaritų atliekų aikšteles. Rajono vadovas apibūdino projekto „Komunalinių atliekų rūšiuojamojo surinkimo infrastruktūros plėtra Klaipėdos rajone“ tikslus ir negailėjo gerų žodžių projekto įgyvendintojams: „Savivaldybei svarbus tvarumas, skatiname rūšiavimą ir šiandien galime pasidžiaugti, kad šiame kelyje mums stipriai padeda ir iniciatyvą rodo VšĮ „Gargždų švara“, mūsų Komunalinio ūkio ir aplinkosaugos skyrius, kuriems tikrai rūpi, kad Klaipėdos rajonas būtų švarus, kurie šviečia visuomenę ir prisideda prie to, kad būtume aplinkai draugiška savivaldybė.“

Meras atkreipė dėmesį, kad dabar jau net trys Savivaldybės pastatytos stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelės rajono gyventojams suteikia galimybę patogiau ir greičiau priduoti turimas atliekas, nesukant galvos, kur dėti šiukšles, darytis remontus ar tvarkytis namus, sodybas.

Pasak vicemerės Violetos Riaukienės, priekuliškiai nuolat klausinėdavo, kada atidarys Kuodžių aikštelę, dabar šis pageidavimas jau išsipildė. Priekulės seniūnė Daiva Bliūdžiuvienė prisiminė, kad steigiant aikštelę Kuodžiuose buvo įvairiausių gyventojų nuomonių, buvo net grasinimų, kad „tokios seniūnės neberinksim“.

„Visgi mes radome gražių bendrų sprendimų, kvietėmės gyventojus, sodininkų bendrijas į Kultūros centrą diskusijoms. Šiandien jau turime aikštelę, į kurią gali gyventojai važiuoti net kaip į turistinį objektą akivaizdžiai pamatyti, kokia čia puiki, tvarkinga, švari bekvapė erdvė. Siekdama sumažinti važiuojančių į aikštelę automobilių triukšmą Savivaldybė išasfaltavo kelią“, - pasakojo D. Bliūdžiuvienė, itin pasidžiaugusi žaliųjų atliekų konteineriais, kurių gyventojai itin laukė.

„Klaipėdos rajono savivaldybės vadovai, VšĮ „Gargždų švara“, aplinkosaugininkai tikrai užkėlė aukštą kartelę. Prisiminus, koks chaosas Dituvos soduose buvo dar prieš kelerius metus, tai dabar situacija skiriasi kaip diena nuo nakties“, - kalbėjo Dituvos sodininkų bendrijos pirmininkas Tadas Vaitkus.

Kuodžių aikštelės atidarymo ceremonijoje už gamtosaugos iniciatyvas Savivaldybę sveikino ir Seimo narys, Aplinkos apsaugos komiteto narys Petras Gražulis.

tags: #gyventojai #draudzia #ivaziuoti #i #daugiabuciu #kiemus