Būstas, kuriame praleidžiame didžiąją gyvenimo dalį, atlieka svarbų vaidmenį mūsų sveikatai ir gyvenimo kokybei. Todėl svarbu atkreipti dėmesį į vidutinį gyventojų skaičių viename būste ir jo įtaką įvairiems gyvenimo aspektams.
Būstas ir sveikata: ryšys
Tyrimai rodo, kad būsto dydis tiesiogiai susijęs su gyventojų sveikata. Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono biuro inicijuotas tyrimas Vilniuje parodė, kad žmonės, gyvenantys mažesniuose nei 59 kv. m butuose, savo sveikatos būklę vertina blogiau nei gyvenantys didesniuose būstuose. Gyventojai, turintys sveikatos sutrikimų, dažnai nepatenkinti bendru buto ir kambarių dydžiu.
Infekcinėmis, lėtinėmis ir aplinkos veiksnių sukeliamomis ligomis dažniau serga tie, kurie gyvena mažose, perpildytose, blogai vėdinamose patalpose, neatitinkančiose higieninių reikalavimų. Dažniausi nusiskundimai, susiję su netinkama patalpų kokybe, yra akių, nosies ir ryklės gleivinių dirginimas, nuovargis, dusulys, silpnumas, galvos skausmai, pykinimas ir nervinis dirglumas.
Be to, mažos patalpos gali turėti įtakos depresijos išsivystymui. Remiantis tyrimo duomenimis, dauguma respondentų (34,5 proc.) teigė, kad mažos patalpos turi didesnę įtaką depresijos išsivystymui, nei didesnių dydžių patalpos.
Būsto plotas ir patogumai
Pagal 2001 m. gyventojų ir būsto surašymo rezultatus, vidutinis namų ūkio dydis (gyventojų viename būste) buvo 2,55 asmens (mieste - 2,48). Remiantis būsto tyrimo duomenimis, viename namų ūkyje gyvena vidutiniškai 3,15 gyventojo, būste yra 3,3 kambario, vidutinis būsto plotas - 57,8 kv. m.
Statistikos departamento duomenimis, vidutinis naudingas gyvenamasis plotas, tenkantis vienam Lietuvos gyventojui, 2006 metais buvo 24,1 kv. m. Nuo 2001 metų šis rodiklis didėja ir preliminariais šių metų duomenimis vienam gyventojui tenka 28,3 kv. m naudingo gyvenamojo ploto.
2021 m. vidutinis vieno būsto naudingasis plotas buvo 66,7 kv. m (2001 m. - 59,6 kv. m, 2011 m. - 63,1 kv. m): mieste - 60,7 kv. m (2001 m. - 55,3 kv. m, 2011 m. - 59,6 kv. m), kaime - 79,4 kv. m (2001 m. - 68,5 kv. m, 2011 m. - 70,3 kv. m). Vidutiniškai vienam gyventojui teko 29,6 kv. m naudingojo ploto (2001 m. - 22,6 kv. m, 2011 m. - 26,2 kv. m).
Daugiausia naudingojo ploto vidutiniškai vienam gyventojui teko Alytaus (35,7 kv. m), Molėtų (34,3 kv. m), Biržų (34,1 kv. m) ir Kupiškio (34 kv. m) rajonų savivaldybėse, mažiausiai - Elektrėnų, Klaipėdos rajono, Neringos, Vilniaus miesto ir Visagino savivaldybėse - mažiau nei 27 kv. m.
Būsto kokybė ir patogumai
Surašymo metu buvo fiksuojama, kokie patogumai (vandentiekis, kanalizacija, elektra, karštas vanduo, vonia (dušas), tualetas su nutekamuoju vandeniu, centrinis šildymas) įrengti būste. 1,325 mln. būstų (92,1 proc.) buvo įrengtas centrinis šildymas (2011 m. 1,305 mln. būstų (90,8 proc. visų įprastinių būstų) buvo įrengti visi patogumai (vandentiekis, kanalizacija, elektra, karštas vanduo, vonia (dušas), tualetas su nutekamuoju vandeniu, centrinis šildymas), juose gyveno 2,589 mln. gyventojų (93 proc.
Triukšmas ir saugumas būste
Tarp esminių statinio reikalavimų yra ir saugus naudojimas. Nemažai gyventojų teigia, kad jiems yra įvykę nelaimingų atsitikimų būste. Dažniausios priežastys dėl ko kyla nelaimingi atsitikimai namuose yra konstrukcijos elementai (sienos, grindys, durys, langai, laiptai, liftas), baldai, kilimai, užuolaidos ir kt. (nepritvirtinti kilimai), laiptai, durų slenksčiai, laiptinės, šildymo įrenginiai, viryklė ar orkaitė, kiti elektros prietaisai ar įrenginiai (atviri ar nepritvirtinti laidai ir kt.).
Vienas iš esminių statinio reikalavimų yra apsauga nuo triukšmo ir šioje srityje nuolatos vykdomi tyrimai. Tyrimų rezultatai rodo, kad triukšmo jutimas priklauso nuo garso stiprumo ir garso bangų virpesių dažnio: kuo didesnis garso stiprumas ir virpesių dažnis, tuo garsas juntamas stipriau, t. y. didesnis jo garsumas. Triukšmo garsumas priklauso ir nuo patalpų akustinių savybių, kurias nulemia jų tūris, forma, apstatymas baldais ar įrengimais, grindų, sienų, lubų danga. Remiantis būsto tyrimo duomenimis, net du trečdaliai namų ūkių mano, kad juos trikdo triukšmas dėl nepakankamos garso izoliacijos.
Be to, didėjantis automobilių skaičius kiemuose sukelia nepatogumų ir kelia pavojų. 2005 m. duomenimis 1 butui teko 1 automobilis (mieste - 0,98, bendrai - 1,01), o 2006 m. duomenimis 1 butui teko 1,2 automobilių. Visa tai sąlygoja, kad gyvenamųjų namų kiemai perpildyti automobiliais ir kiemai tapo nepravažiuojami specialiajam transportui. Todėl vis sunkiau užtikrinama žmonių ir turto sauga ekstremaliose situacijose.
Namų ūkiai ir šeimos Lietuvoje
2021 m. Lietuvoje buvo 1 mln. 215 tūkst. namų ūkių (2011 m. - 1 mln. 267 tūkst.), juose gyveno 2 mln. 785 tūkst. asmenų (2011 m. - 3 mln. 19 tūkst.). Mieste buvo 69,8 proc. namų ūkių (2011 m. - 68,7 proc.), kaime - 30,2 proc.
Daugiau nei trečdalyje namų ūkių (35,2 proc.) gyveno vienas asmuo. Tokių namų ūkių dalis per dešimtmetį nežymiai padidėjo (2011 m. - 31,7 proc.). Namų ūkių, kuriuose gyveno du asmenys, dalis per dešimtmetį nepasikeitė (2011 m. - 28,3 proc.) ir išliko didesnė nei ketvirtadalis - 28,4 proc. Didžiausių namų ūkių, t. y. tų, kuriuose gyveno penki ir daugiau asmenų, dalis per dešimtmetį taip pat iš esmės nepasikeitė. Tokie namų ūkiai sudaro 6 proc.
2021 m. buvo 781 tūkst. šeimų (šeiminių namų ūkių), 2011 m. - 861,4 tūkst. Lietuvoje buvo 310,7 tūkst. (34,3 proc. visų šeimų) šeimų su vaikais iki 18 metų (2011 m. - 362,7 tūkst., arba 42,1 proc.). Vieno iš tėvų su vaikais iki 18 metų šeimų dalis padidėjo nuo 15,8 proc. 2011 m. iki 17,5 proc. Vidutinis šeimos dydis sumažėjo nuo 3,03 asmens 2011 m. iki 3 asmenų - 2021 m.
2021 m. 1 mln. 109,5 tūkst. (91,3 proc.) namų ūkių gyveno nuosavuose būstuose. 36,1 tūkst. (3 proc.) namų ūkių gyveno nuomojamuose būstuose. 69,7 tūkst. (5,7 proc.) namų ūkių gyveno kitokio valdos statuso būstuose.
Būsto įperkamumas Vilniuje ir Kaune
Būsto įperkamumas – kaip kapitalo rinkos ir nekilnojamasis turtas gali padėti Europai pereiti prie būsto?
Būstas Vilniuje yra gerokai brangesnis nei Kaune - net 28 proc. Vidutinės pasiūloje esančių butų kainos, atitinkamai, šių metų sausio gale sudarė 3 585 ir 2 803 Eur/kv. Taigi, kauniečiai gali lengviau įpirkti būstą: jie už vieną vidutinį, „į rankas“ gaunamą atlyginimą gali nupirkti apie 0,49 kv. m, o Vilniuje - 0,44 kv. m. Perkant su paskola, būsto įperkamumas taip pat Kauno pusėje: čia vienas vidutiniškai uždirbantis žmogus, imdamas 85 proc. būsto vertės paskolą, praėjusių metų gale galėjo įsigyti apie 38 kv. m ploto būstą, Vilniuje - 36 kv. m. Tomis pačiomis sąlygomis būstą perkant dviese, jo plotas, sudarytų 72 kv. m Kaune ir 68 kv. m Vilniuje.
Nuosavas būstas Baltijos šalyse
Nuosavame būste gyvenančių žmonių dalis Lietuvoje yra didžiausia tarp Baltijos šalių ir sudaro 80 procentų, parodė „Swedbank“ atlikta palyginamoji būsto rinkos analizė. Latvijoje ir Estijoje nuosavame būste gyvenančių žmonių dalis siekia atitinkamai 71 proc. ir 62 proc. visų gyventojų. „Lietuvos gyventojų požiūris į būstą nesikeičia - dauguma šalies gyventojų pageidauja gyventi nuosavame būste.
Kadangi vidutinis atlyginimų augimas pirmąjį šių metų ketvirtį lenkė nekilnojamo turto kainų augimą, šalies gyventojai ir toliau turi geras galimybes nuosavam būstui įsigyti. Remiantis neseniai atliktos „Swedbank“ apklausos duomenimis, keisti savo būstą tam panaudodami nuosavas arba skolintas lėšas artimiausioje ateityje planuoja 5 proc. šalies gyventojų.
Pagal vidutinę vieno kvadratinio metro kainą brangiausi būstai šiuo metu yra Estijos sostinėje Taline - čia jie kainuoja apie 1,8 tūkst. eurų už kv. m. Antrojoje vietoje yra Vilnius, kuriame būstas vidutiniškai kainuoja 1,5 tūkst. eurų už kv. m, o Rygoje vidutinės būsto kainos šiuo metu siekia apie 1 tūkst. eurų už kv. m.
Gyventojų santuokinė padėtis
Lietuvos Respublikos 2021 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo rezultatai rodo, kad didėja niekada negyvenusių santuokoje asmenų dalis, santuokos atidedamos vis vyresniam amžiui. Palyginti su 2011 m. 2021 m. kas antras 15 metų ir vyresnis Lietuvos gyventojas buvo susituokęs. Negyvenusiųjų santuokoje buvo 28,9 proc. Lietuvos gyventojų (692 tūkst. gyventojų). Niekada negyvenusių santuokoje vyrų dalis išlieka didesnė nei moterų: beveik kas trečias vyras (32 proc.) ir kas ketvirta moteris (26,3 proc.) niekada negyveno santuokoje. Kas aštuntas šalies gyventojas, arba 297,7 tūkst. gyventojų, buvo išsituokę. Išsituokusių moterų dalis buvo didesnė nei vyrų, atitinkamai 13,7 proc. ir 11 proc. Kas vienuoliktas gyventojas buvo našlys (219,4 tūkst. gyventojų).
Statistikos departamento duomenimis, 2021 metais perpildytais laikomuose būstuose gyveno 23,7 proc. asmenų, t. y. 2,6 proc. punkto daugiau nei 2020 metais. Pastebima, kad dažniausiai su šia problema susidūrė asmenys, gyvenantys butuose daugiabučiame name (31 proc.), rečiausiai - gyvenantys vienos šeimos name (13 proc.).
Būstas laikomas perpildytu, jei namų ūkis užima mažiau kambarių, nei nustatytas minimalus kambarių skaičius. Minimalus kambarių skaičius nustatomas taip:
- vienas kambarys namų ūkiui,
- vienas kambarys kiekvienai sutuoktinių ar sugyventinių porai,
- vienas kambarys kiekvienam vyresniam nei 18 metų namų ūkio nariui, nepriskirtam prie ankstesnės kategorijos,
- vienas kambarys dviem 12-17 metų amžiaus tos pačios lyties asmenims,
- vienas kambarys kiekvienam 12-17 metų asmeniui, nepriskirtam prie ankstesnės kategorijos,
- vienas kambarys dviem vaikams iki 12 metų amžiaus.
Iš metodologinės pusės svarbu pastebėti, kad nuo 2013 metų atskira virtuvė laikoma kambariu, jei ji naudojama ne tik maistui ruošti.
Į Statistikos departamento tyrimą buvo atrinkti 7 565 namų ūkiai, iš jų tyrime dalyvavo 5 655, jų apklausa vyko 2021 m. sausio-gegužės mėn.
Situacija geresnė Švedijoje, Čekijoje, Estijoje, Austrijoje Vengrijoje, Slovėnijoje, Portugalijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Danijoje, Liuksemburge, Suomijoje, Ispanijoje, Šveicarijoje, Norvegijoje, Belgijoje, Airijoje, Nyderlanduose, Maltoje ir Kipre.
Statistikoje į akis krenta didelis kaimyninių valstybių Lietuvos ir Latvijos skirtumas - 17,6 proc. punkto.
A. Adomavičienė svarstė, kad 2021 metų rodiklio padidėjimą galėjo lemti jauni žmonės. Tuo metu J. Aidukaitės manymu, tendencija turėtų būti laikina. Valstybė gali gerinti situaciją didindama valstybinio/socialinio būsto fondą, teikdama subsidijas socialinio būsto statytojams, o ne pelno siekiančios organizacijos galėtų užsiimti būsto nuoma.
Šiuo metu valstybė suteikia lengvatines paskolas jaunoms šeimoms perkant būstą, sėkmingai veikia ir parama būstui išsinuomoti mažas pajamas gaunančioms šeimoms. Tačiau socialinio/valstybinio būsto fondas nedidėja ir jį išjudinti reiktų labai daug pastangų. Egzistuoja ir labai stipri stigma - neigiamas požiūris į valstybinį/socialinį būstą.
A. Adomavičienė taip pat pridūrė, kad valstybė gali plėsti pagalbą jaunoms šeimoms įsigyjant būstą, užsiimti socialinio būsto plėtra.