Gyventojų Skaičius Būstuose: Lietuvos Statistika ir Tendencijos

Būstas, kuriame praleidžiame didžiąją gyvenimo dalį, atlieka svarbų vaidmenį mūsų sveikatai ir gyvenimo kokybei. Todėl svarbu atkreipti dėmesį į vidutinį gyventojų skaičių viename būste ir jo įtaką įvairiems gyvenimo aspektams.

Būsto Dydis ir Gyventojų Skaičius

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje sparčiai daugėja vieno buto namų. Palyginti su 2001 m. surašymo duomenimis, jų skaičius padidėjo 25,7 proc. (nuo 2011 m. iki 2021 m. - 6,9 proc.), būstų dviejų butų namuose, trijų butų daugiabučiuose namuose ir butų negyvenamosiose patalpose (toliau - butas) skaičius išaugo 6,3 proc. (nuo 2011 m. iki 2021 m. 66,2 proc.

2021 m. sausio 1 d. Lietuvoje buvo 1,438 mln. įprastinių būstų (2001 m. - 1,275 mln., 2011 m. - 1,374 mln.). Įprastiniuose būstuose gyveno 2,785 mln. (99,1 proc.) gyventojų, kolektyvinėse gyvenamosiose patalpose - 26 tūkst. 1,663 mln., arba 59,1 proc., šalies gyventojų gyveno butuose, 1,122 min., arba 40 proc., - vieno buto namuose. Mieste 1,478 mln. gyventojų (77,1 proc.) gyveno butuose, 422,6 tūkst. (22,1 proc.) - vieno buto namuose. Kaime 699,6 tūkst. gyventojų (78,3 proc.) gyveno vieno buto namuose, 184,1 tūkst.

Mieste vyravo butai (82,7 proc.), kaime - vieno buto namai (78,8 proc.).

Surašymo duomenimis, 146,5 tūkst. būstų, arba 10,2 proc., buvo pastatyti iki 1945 m. Du trečdaliai visų būstų (970,1 tūkst., arba 67,5 proc.) buvo pastatyti 1946-1990 m. 1991-2020 m. pastatyta 321 tūkst., arba 22,3 proc., būstų: iš jų mieste - 69,8 proc. (224 tūkst.), kaime - 30,2 proc. Beveik pusė (45,5 proc.) 2011-2020 m. statytų būstų buvo pastatyta penkiuose didžiuose miestuose, ketvirtadalis (25,2 proc.) - šių miestų rajonuose.

Surašymo duomenimis, Lietuvoje buvo 1,213 mln. (84,4 proc.) būstų, kuriuose buvo gyvenama nuolat, 224,3 tūkst. (15,6 proc.) būstų buvo neapgyvendinti. Kaime kas penktas būstas buvo neapgyvendintas, mieste tokių būstų buvo 13,5 proc. Mieste 91,6 proc. vieno buto namuose ir 85,5 proc. butuose buvo nuolat gyvenama. Didžiuosiuose miestuose neapgyvendinti būstai sudarė nuo 11,5 proc. visų būstų Šiauliuose iki 16,2 proc.

Būstai, kuriuose gyveno jų savininkai, sudarė 91,3 proc. visų apgyvendintų būstų. 3 proc. būstų buvo nuomojami (nuomos sutartys užregistruotos valstybės įmonėje Registrų centre). Kitokia nuosavybės forma turimi būstai sudarė 5,7 proc. Daugiausia nuomojamų būstų buvo Neringos (15,7 proc.

Anot Statistikos departamento, surašymų nepriklausomybės metais rezultatai rodo, kad Lietuvoje nuolat auga didesnių būstų skaičius. 2021 m. vidutinis vieno būsto naudingasis plotas buvo 66,7 kv. m (2001 m. - 59,6 kv. m, 2011 m. - 63,1 kv. m): mieste - 60,7 kv. m (2001 m. - 55,3 kv. m, 2011 m. - 59,6 kv. m), kaime - 79,4 kv. m (2001 m. - 68,5 kv. m, 2011 m. - 70,3 kv. Vidutiniškai vienam gyventojui teko 29,6 kv. m naudingojo ploto (2001 m. - 22,6 kv. m, 2011 m. - 26,2 kv. m).

Daugiausia naudingojo ploto vidutiniškai vienam gyventojui teko Alytaus (35,7 kv. m), Molėtų (34,3 kv. m), Biržų (34,1 kv. m) ir Kupiškio (34 kv. m) rajonų savivaldybėse, mažiausiai - Elektrėnų, Klaipėdos rajono, Neringos, Vilniaus miesto ir Visagino savivaldybėse - mažiau nei 27 kv.

Būsto kainų pokyčiai Lietuvoje

Būsto Kokybė ir Patogumai

2021 m. surašymo metu buvo fiksuojama, kokie patogumai (vandentiekis, kanalizacija, elektra, karštas vanduo, vonia (dušas), tualetas su nutekamuoju vandeniu, centrinis šildymas) įrengti būste. 1,325 mln. būstų (92,1 proc.) buvo įrengtas centrinis šildymas (2011 m. 1,305 mln. būstų (90,8 proc. visų įprastinių būstų) buvo įrengti visi patogumai (vandentiekis, kanalizacija, elektra, karštas vanduo, vonia (dušas), tualetas su nutekamuoju vandeniu, centrinis šildymas), juose gyveno 2,589 mln. gyventojų (93 proc.

Perpildyti Būstai

Statistikos departamento duomenimis, 2021 metais perpildytais laikomuose būstuose gyveno 23,7 proc. asmenų, t. y. 2,6 proc. punkto daugiau nei 2020 metais. Pastebima, kad dažniausiai su šia problema susidūrė asmenys, gyvenantys butuose daugiabučiame name (31 proc.), rečiausiai - gyvenantys vienos šeimos name (13 proc.).

Būstas laikomas perpildytu, jei namų ūkis užima mažiau kambarių, nei nustatytas minimalus kambarių skaičius. Minimalus kambarių skaičius nustatomas taip:

• vienas kambarys namų ūkiui,
• vienas kambarys kiekvienai sutuoktinių ar sugyventinių porai,
• vienas kambarys kiekvienam vyresniam nei 18 metų namų ūkio nariui, nepriskirtam prie ankstesnės kategorijos,
• vienas kambarys dviem 12-17 metų amžiaus tos pačios lyties asmenims,
• vienas kambarys kiekvienam 12-17 metų asmeniui, nepriskirtam prie ankstesnės kategorijos,
• vienas kambarys dviem vaikams iki 12 metų amžiaus.

Iš metodologinės pusės svarbu pastebėti, kad nuo 2013 metų atskira virtuvė laikoma kambariu, jei ji naudojama ne tik maistui ruošti. Į Statistikos departamento tyrimą buvo atrinkti 7 565 namų ūkiai, iš jų tyrime dalyvavo 5 655, jų apklausa vyko 2021 m. sausio-gegužės mėn.

Gali nustebinti situacija Latvijoje „Eurostat“ duomenimis, dažniau nei Lietuvoje perpildytuose būstuose gyvenama Serbijoje, Latvijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje, Lenkijoje, Kroatijoje, Slovakijoje, Graikijoje ir Italijoje. Situacija geresnė Švedijoje, Čekijoje, Estijoje, Austrijoje Vengrijoje, Slovėnijoje, Portugalijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Danijoje, Liuksemburge, Suomijoje, Ispanijoje, Šveicarijoje, Norvegijoje, Belgijoje, Airijoje, Nyderlanduose, Maltoje ir Kipre.

Statistikoje į akis krenta didelis kaimyninių valstybių Lietuvos ir Latvijos skirtumas - 17,6 proc. punkto. Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė sakė, kad jos Latvijos rodiklis nenustebino. „Latviai labai smarkiai koncentruojasi Rygoje. Tai yra pagrindinės darbo vietos. Pati Latvija nėra labai tankiai apgyvendinta“, - „Delfi“ sakė ji.

Tuo metu Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja Jolanta Aidukaitė pastebėjo, kad Lietuva priklauso šalių grupei (į kurią patenka Vidurio, Rytų Europos ir Pietų Europos šalys), kuriose yra gana didelis būsto perpildymas. „Tai susiję su didele privačia būsto nuosavybe ir mažu valstybiniu/socialiniu būstu. Neseniai atliktas tyrimas rodo, kad kuo didesnė privati būsto nuosavybė ir kuo mažesnis socialinio būsto sektorius, tuo daugiau gyventojų gyvena perpildytuose būstuose. Kita vertus, tai susiję ir su Lietuvos situacija: būstai Lietuvoje maži, jie įperkami, tačiau maži ir sovietiniai būstai, kurie iki šiol sudaro didžiąją būsto fondo dalį“, - aiškino ji.

Padidėjimo Priežastys

A. Adomavičienė svarstė, kad 2021 metų rodiklio padidėjimą galėjo lemti jauni žmonės. „Statistika už 2020 m. rodo jų skurdo padidėjimą. Jauni žmonės nebegalėjo išsilaikyti savo nuomojamuose būstuose ir tuomet grįžo pas savo tėvus. Kitas dalykas, būsto nuomos kaina per kovidą smarkiai išaugo. Žmonės tada grįždavo gyventi kartu, pas savo tėvus ar kur pigiau tiesiog. Galima keliese susimesti ir gyventi. Dar galėjo prisidėti emigrantai, nes per kovidą buvo grįžtančių žmonių“, - svarstė pašnekovė.

Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorės vertinimu, dabartinė tendencija išsilaikys kurį laiką. „Nes dabar turime nemažą pabėgėlių iš Ukrainos antplūdį. Dabar situacija tikrai nėra geresnė, ypač ten, kur žmonės priėmė pabėgėlių pas save į namus. Be to, būsto nuomos kainos išaugo, čia žmonės, ypač jaunesni, kurie gali, kooperuosis, gyvens taip“, - dėstė ji.

Tuo metu J. Aidukaitės manymu, tendencija turėtų būti laikina. „Manau tai gali būti susiję su laikinai sulėtėjusiais procesais būsto rinkoje: kritusiais būsto pardavimais ir pirkimais ir statyba. Panašu, kad gyventojai dėl kovido krizės, o dabar dėl karo, atideda didelius pirkimus, tokius kaip būstas. Taip pat tai gali būti susiję su kiek sumažėjusia emigracija, kuri gerokai krito 2019 metais ir iki šiol išlieka mažesnė, lyginant su 2018 metais“, - „Delfi“ sakė ji.

Valstybės Priemonės

J. Aidukaitė dar sakė, kad valstybė gali gerinti situacija didindama valstybinio/socialinio būsto fondą, teikdama subsidijas socialinio būsto statytojams, o ne pelno siekiančios organizacijos galėtų užsiimti būsto nuoma. „Šiuo metu valstybė suteikia lengvatines paskolas jaunoms šeimoms perkant būstą, sėkmingai veikia ir parama būstui išsinuomoti mažas pajamas gaunančioms šeimoms. Tačiau socialinio/valstybinio būsto fondas nedidėja ir jį išjudinti reiktų labai daug pastangų. Egzistuoja ir labai stipri stigma - neigiamas požiūris į valstybinį/socialinį būstą. Tuo metu šalyse, kur nemažą dalį būsto fondo sudaro socialinis/valstybinis būstas (pavyzdžiui, Nyderlandai, Danija) matome tik nedidelė dalis asmenų gyvena perpildytame būste“, - sakė ji.

Apie socialinio būsto problemas Lietuvoje kalbėjo ir A. Adomavičienė. „Kas liečia socialinį būstą, matėme pagerėjimą, kad eilės mažėja. Pernai vidurkis buvo apie 3 metai. Tačiau panagrinėjus atskiras savivaldybes, situacija skiriasi. Pavyzdžiui, kurortinėse eilė laukti būsto yra daugiau nei 6 metai. Vilniuje ir Panevėžyje socialinio būsto laukiama beveik 4 metus. Tai rodo, kad žmonės, kurių pajamos mažos, labai ilgai laukia tų būstų. Valstybė yra priėmusi būsto nuomos kompensacijas, bet ta priemone net trečdalyje savivaldybių visai nepasinaudota pernai. Matyt, ten ir būsto rinkos nėra. Kitas dalykas yra šešėlis, nes tam, kad galėtum šia priemone naudotis, nuomotojas turi pasirašyti sutartį ir registruoti Registrų centre. To nepadarius, tai tiesiog nevyksta. Vilnius čia pirmauja, bet eilės vis tiek yra didelės“, - pasakoja ji.

Pašnekovė svarstė, kad Lietuvoje įvedus visuotinį turto deklaravimą, daugiau žmonių galėtų naudotis kompensacijomis nuomai. „Matytume geresnius skaičius, daugiau žmonių galėtų laisviau nuomotis, ne taip smarkiai grūstis. Ta kompensacija tikrai padeda žmonėms su mažomis pajamomis. Jie gali dalį nuomos pasidengti per šią priemonę. Taip pat su šildymo kompensacijomis. Žmonės, kurie nedeklaruoja savo sutarčių Registrų centre, jie neturi teisės į šią priemonę“, - pastebėjo ji.

A. Adomavičienė taip pat pridūrė, kad valstybė gali plėsti pagalbą jaunoms šeimoms įsigyjant būstą, užsiimti socialinio būsto plėtra. „Tačiau svarbu, kad socialinis būstas irgi būtų kokybiškas. Matome, kad žmonės vis dar labai blogomis sąlygomis tuose socialiniuose būstuose gyvena iš neturėjimo kur dingti. Būna ir be vandentiekio, kiauruose, vėjo perpučiamuose nameliuose. Čia irgi reikėtų intensyviau spręsti šią problemą. Tuo pačiu turint omenyje, kad negalima kurti geto. Tai turėtų būti integruotos priemonės, kad žmonės kuo labiau įsimaišytų į visuomenę ir neišsiskirtų tokie mikrorajonai, miesteliai ar atskiri nuomojami būstai. Pavyzdžiui, būna, kad į socialinį būstą bendrabutyje, į vieną kambarį įkelia šeimą su trimis vaikais. Tokių socialinių būstų reikėtų kiek įmanoma vengti, vis tik palaikyti minimalų standartą, kiek vienam žmogui turėtų tekti kvadratų. Kad nebūtų taip, kad vyresnieji neturi, kur persirengti savo kambario“, - sakė A. Adomavičienė.

Būstas ir Sveikata: Ryšys

Tyrimai rodo, kad būsto dydis tiesiogiai susijęs su gyventojų sveikata. Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono biuro inicijuotas tyrimas Vilniuje parodė, kad žmonės, gyvenantys mažesniuose nei 59 kv. m butuose, savo sveikatos būklę vertina blogiau nei gyvenantys didesniuose būstuose. Gyventojai, turintys sveikatos sutrikimų, dažnai nepatenkinti bendru buto ir kambarių dydžiu.

Infekcinėmis, lėtinėmis ir aplinkos veiksnių sukeliamomis ligomis dažniau serga tie, kurie gyvena mažose, perpildytose, blogai vėdinamose patalpose, neatitinkančiose higieninių reikalavimų. Dažniausi nusiskundimai, susiję su netinkama patalpų kokybe, yra akių, nosies ir ryklės gleivinių dirginimas, nuovargis, dusulys, silpnumas, galvos skausmai, pykinimas ir nervinis dirglumas.

Be to, mažos patalpos gali turėti įtakos depresijos išsivystymui. Remiantis tyrimo duomenimis, dauguma respondentų (34,5 proc.) teigė, kad mažos patalpos turi didesnę įtaką depresijos išsivystymui, nei didesnių dydžių patalpos.

Namų ūkiai ir šeimos Lietuvoje

2021 m. Lietuvoje buvo 1 mln. 215 tūkst. namų ūkių (2011 m. - 1 mln. 267 tūkst.), juose gyveno 2 mln. 785 tūkst. asmenų (2011 m. - 3 mln. 19 tūkst.). Mieste buvo 69,8 proc. namų ūkių (2011 m. - 68,7 proc.), kaime - 30,2 proc.

Daugiau nei trečdalyje namų ūkių (35,2 proc.) gyveno vienas asmuo. Tokių namų ūkių dalis per dešimtmetį nežymiai padidėjo (2011 m. - 31,7 proc.). Namų ūkių, kuriuose gyveno du asmenys, dalis per dešimtmetį nepasikeitė (2011 m. - 28,3 proc.) ir išliko didesnė nei ketvirtadalis - 28,4 proc. Didžiausių namų ūkių, t. y. tų, kuriuose gyveno penki ir daugiau asmenų, dalis per dešimtmetį taip pat iš esmės nepasikeitė. Tokie namų ūkiai sudaro 6 proc.

2021 m. buvo 781 tūkst. šeimų (šeiminių namų ūkių), 2011 m. - 861,4 tūkst. Lietuvoje buvo 310,7 tūkst. (34,3 proc. visų šeimų) šeimų su vaikais iki 18 metų (2011 m. - 362,7 tūkst., arba 42,1 proc.). Vieno iš tėvų su vaikais iki 18 metų šeimų dalis padidėjo nuo 15,8 proc. 2011 m. iki 17,5 proc. Vidutinis šeimos dydis sumažėjo nuo 3,03 asmens 2011 m. iki 3 asmenų - 2021 m.

2021 m. 1 mln. 109,5 tūkst. (91,3 proc.) namų ūkių gyveno nuosavuose būstuose. 36,1 tūkst. (3 proc.) namų ūkių gyveno nuomojamuose būstuose. 69,7 tūkst. (5,7 proc.) namų ūkių gyveno kitokio valdos statuso būstuose.

Būsto Įperkamumas Vilniuje ir Kaune

Būstas Vilniuje yra gerokai brangesnis nei Kaune - net 28 proc. Vidutinės pasiūloje esančių butų kainos, atitinkamai, šių metų sausio gale sudarė 3 585 ir 2 803 Eur/kv. Taigi, kauniečiai gali lengviau įpirkti būstą: jie už vieną vidutinį, „į rankas“ gaunamą atlyginimą gali nupirkti apie 0,49 kv. m, o Vilniuje - 0,44 kv. m. Perkant su paskola, būsto įperkamumas taip pat Kauno pusėje: čia vienas vidutiniškai uždirbantis žmogus, imdamas 85 proc. būsto vertės paskolą, praėjusių metų gale galėjo įsigyti apie 38 kv. m ploto būstą, Vilniuje - 36 kv. m. Tomis pačiomis sąlygomis būstą perkant dviese, jo plotas, sudarytų 72 kv. m Kaune ir 68 kv. m Vilniuje.

Nuosavas Būstas Baltijos Šalyse

Nuosavame būste gyvenančių žmonių dalis Lietuvoje yra didžiausia tarp Baltijos šalių ir sudaro 80 procentų, parodė „Swedbank“ atlikta palyginamoji būsto rinkos analizė. Latvijoje ir Estijoje nuosavame būste gyvenančių žmonių dalis siekia atitinkamai 71 proc. ir 62 proc. visų gyventojų.

„Lietuvos gyventojų požiūris į būstą nesikeičia - dauguma šalies gyventojų pageidauja gyventi nuosavame būste.

Kadangi vidutinis atlyginimų augimas pirmąjį šių metų ketvirtį lenkė nekilnojamo turto kainų augimą, šalies gyventojai ir toliau turi geras galimybes nuosavam būstui įsigyti. Remiantis neseniai atliktos „Swedbank“ apklausos duomenimis, keisti savo būstą tam panaudodami nuosavas arba skolintas lėšas artimiausioje ateityje planuoja 5 proc. šalies gyventojų.

Pagal vidutinę vieno kvadratinio metro kainą brangiausi būstai šiuo metu yra Estijos sostinėje Taline - čia jie kainuoja apie 1,8 tūkst. eurų už kv. m. Antrojoje vietoje yra Vilnius, kuriame būstas vidutiniškai kainuoja 1,5 tūkst. eurų už kv. m, o Rygoje vidutinės būsto kainos šiuo metu siekia apie 1 tūkst. eurų už kv. m.

Būsto kainos Baltijos šalyse

Gyventojų Santuokinė Padėtis

Lietuvos Respublikos 2021 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo rezultatai rodo, kad didėja niekada negyvenusių santuokoje asmenų dalis, santuokos atidedamos vis vyresniam amžiui. Palyginti su 2011 m. 2021 m. kas antras 15 metų ir vyresnis Lietuvos gyventojas buvo susituokęs. Negyvenusiųjų santuokoje buvo 28,9 proc. Lietuvos gyventojų (692 tūkst. gyventojų). Niekada negyvenusių santuokoje vyrų dalis išlieka didesnė nei moterų: beveik kas trečias vyras (32 proc.) ir kas ketvirta moteris (26,3 proc.) niekada negyveno santuokoje. Kas aštuntas šalies gyventojas, arba 297,7 tūkst. gyventojų, buvo išsituokę. Išsituokusių moterų dalis buvo didesnė nei vyrų, atitinkamai 13,7 proc. ir 11 proc. Kas vienuoliktas gyventojas buvo našlys (219,4 tūkst. gyventojų).

1 lentelė. Pagrindiniai būsto rodikliai Lietuvoje

tags: #gyventoju #skaicius #bustuose