Sudarydami draudimo sutartį, dažnai atkreipiame dėmesį į draudimo įmokos dydį, tačiau dažnai neįvertiname aplinkybių, kuriems asmenims suteiksime teisę vairuoti apdraustą transporto priemonę, o suteikus teisę tokiems asmenims vairuoti, papildomai nepranešame draudikui dėl draudimo rizikos pasikeitimo, tuo pažeisdami draudimo sutarties šalių pareigą kuo glaudžiau bendradarbiauti ir kooperuotis sudarant ir vykdant draudimo sutartį.
Šiame straipsnyje aptarsime gyventojų turto draudimo taisykles Nr. 060, sąlygas bei svarbiausius aspektus, kuriuos būtina žinoti kiekvienam draudėjui.
Toks šalių kooperavimasis pagrįstas tarpusavio pasitikėjimu, kuris draudikui leidžia prognozuoti savo sutartinių įsipareigojimų mastą, o draudėjui - užsitikrinti nuostolių atlyginimo rizikos perkėlimą.
Draudėjo Pareigos ir Bendradarbiavimas
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme (toliau - TPVCAPDĮ) yra atskirai įtvirtina draudėjo pareigą pateikti visą draudiko prašomą informaciją ir dokumentus, būtinus sutarčiai sudaryti, o draudikui nustato teisę, prieš sudarant sutartį, šią informaciją patikrinti, taip pat apžiūrėti transporto priemonę.
Draudėjo pareiga draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu informuoti draudiką apie draudimo rizikos padidėjimą yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.1010 str. 1 d. Draudimo sąlygose dažniausiai būna nustatyta, kad jeigu draudimo rizika, numatyta draudimo sutartyje, padidėja ar gali padidėti draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, draudėjas ar apdraustasis privalo informuoti draudiką apie padidėjusią draudimo riziką.
Laikytina, kad rizika pasikeičia, kai draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu pasikeičia kuri nors aplinkybė, tiesiogiai susijusi su pavojaus draudimo objektui sumažėjimu ar padidėjimu, ir jeigu draudikas draudimo sutartyje, kad tokia aplinkybė turi įtakos draudimo rizikos padidėjimui ar sumažėjimui.
Tuo atveju, jeigu draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, pranešimas turi būti pateiktas ne vėliau, nei ji padidėja, o visais kitais atvejais - tuoj pat, kai draudėjas ar apdraustasis apie tokius pasikeitimus sužinojo ar turėjo sužinoti, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo to momento, kurį draudėjas ar apdraustasis sužinojo ar turėjo sužinoti apie padidėjusią draudimo riziką.
Tuo atveju, jeigu draudimo rizika padidėja, draudėjas draudikui pareikalavus privalo sumokėti papildomą draudimo įmoką.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bendradarbiavimo pareigos nevykdymo pasekmė - neigiamų padarinių atsiradimas, suteikiantis draudikui teisę pateikti draudėjui atgręžtinį reikalavimą atlyginti dalį trečiajam asmeniui išmokėtų sumų.
Ši draudiko teisė yra įtvirtinta ir TPVCAPDĮ 22 straipsnyje, kuriame yra nustatyta, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį.
Šios nuostatos buvo ne kartą nagrinėtos ir aiškintos teismų praktikoje.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, draudikams yra suteikta galimybė nustatyti skirtingas įmokas asmenims, priklausomai nuo skirtingo tikėtinumo laipsnio draudikui sukurti tikimybę vykdyti įsipareigojimus trečiojo asmens naudai.
Draudimo riziką draudžiant civilinę atsakomybę sudaro draudžiamojo įvykio atsiradimo tikimybė ir jo sukeltų nuostolių tikėtinas dydis.
Teisę nustatyti ir apskaičiuoti draudimo įmokos dydį turi draudikas, o draudimo įmoka turi būti nustatoma atsižvelgiant į draudiko suteikiamą draudimo apsaugą draudėjui (apdraustiesiems), taip pat draudimo įmoka turi būti proporcinga draudiko prisiimamiems įsipareigojimams pagal draudimo sutartį bei nepažeisti draudėjo (apdraustųjų) interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.
Šiame kontekste, pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo kontekste, asmenų, neturinčių dvejų metų vairavimo patirties, vairavimas yra rizikingesnis, todėl draudikas turi teisę nustatyti, kad tokių asmenų mokama draudimo įmoka yra didesnė už vairavimo patirtį turinčių vairuotojų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr.
Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra suformulavęs taisyklę, kad nustatant, į kokio dydžio draudimo išmokos dalies grąžinimą pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalį ir Taisyklių 62.2 punktą konkrečiu atveju įgijo teisę draudikas, turi būti atsižvelgiama į tai, kokia apimtimi draudikui neatskleistos aplinkybės nulėmė draudimo rizikos padidėjimą lyginant su rizika, nustatyta remiantis aplinkybėmis, kurias draudėjas atskleidė draudikui sudarant draudimo sutartį, ir ar šios aplinkybės yra susijusios su draudžiamuoju įvykiu.
Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėse yra numatyta, kad atsakingas draudikas turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos.
Vienoje iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtų bylų (2014 m. kovo 4 d. civilinė byla Nr. 3K-3-55/2014) buvo keliamas klausimas dėl draudiko teisės reikalauti dalies išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo Taisyklių 62.2 punkto pagrindu apimties tuo atveju, kai draudėjas pažeidė pareigą informuoti apie draudimo rizikos pasikeitimą dėl to, kad apdrausta transporto priemonė perduota valdyti draudimo sutartyje nustatyto amžiaus ir (ar) vairavimo stažo neturintiems asmenims.
Šioje byloje teismas paliko galioti apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria iš draudėjo priteista 50 proc. išmokėtos draudimo išmokos.
Šioje byloje buvo įvertintas draudimo sutarties pažeidimo pobūdis - t. y. Kaip pagrindą priteisti iš kasatoriaus maksimalią teisės aktuose nustatytą išmokėtos sumos dalį teismas nurodė tai, kad transporto priemonės valdytojo amžius ir vairavimo stažas yra reikšmingi veiksniai vertinant draudžiamojo įvykio atsiradimo tikimybę, nes jaunesnio amžiaus ir mažesnį vairavimo stažą turinčių asmenų vairavimas yra rizikingesnis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo aspektu.
Pabrėžtina, kad tiek transporto priemonės valdytojo amžius, tiek vairavimo stažas laikytinos aplinkybėmis, galinčiomis nulemti draudimo riziką.
Kitoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje byloje (2016 m. liepos 15 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. e3K-3-380-969/2016) teismas pažymėjo, savaime negalima visais atvejais laikyti, kad jaunesnio amžiaus ir mažesnį vairavimo stažą turinčių asmenų vairavimas visais atvejais padidina draudimo riziką tokia apimtimi, kuri sudarytų pagrindą draudikui reikalauti maksimalios išmokėtos sumos dalies pagal Taisyklių 62.2 punktą.
Šioje byloje teismas vertino kokio išmokėtos draudimo išmokos dydžio gali reikalauti draudikas tuo atveju, kai transporto priemonės valdytojas eismo įvykio metu buvo 27 metų amžiaus ir turėjo 6 metų vairavimo stažą, tuo tarpu draudimo sutartis buvo sudaryta atsižvelgiant į draudimo riziką, apskaičiuotą remiantis tuo, kad transporto priemonę vairuos ne jaunesnis nei 30 metų amžiaus ir turintis ne mažesnį nei 7 metų vairavimo stažą asmuo.
Teismas pažymėjo, kad tai reiškė, kad draudimo rizika dėl nepranešimo apie aplinkybes, susijusias su transporto priemonės valdytojo amžiumi ir vairavimo stažu, negalėjo pasikeisti tokia apimtimi, kuri sudarytų pagrindą draudikui reikalauti maksimalios išmokėtos sumos dalies pagal Taisyklių 62.2 punktą.
Teisėjų kolegijos vertinimu, draudimo rizikos pasikeitimas, apie kurį draudikas nebuvo informuotas, nagrinėjamu atveju nebuvo žymus, todėl sudaro pagrindą konstatuoti, kad ieškovui iš kasatoriaus priteista maksimali teisės aktuose nustatyta suma yra per didelė.
Atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir taikydamas draudimo rizikos padidėjimo kriterijų, teismas nusprendė priteistiną sumą sumažinti iki 25 proc.
Gyventojų Turto Draudimo Specialiosios Sąlygos UAB „Viena sąskaita“ Klientams
UAB „Viena sąskaita“ ir ADB Gjensidige pasirašytu susitarimu prie bendradarbiavimo sutarties apdraudė būstų savininkus Gyventojų turto draudimu pagal žemiau nurodytas sąlygas:
Sąvokos
Svarbios sąvokos, apibrėžiančios draudimo sutarties terminus:
- Draudikas: ADB Gjensidige
- Draudėjas: UAB Viena sąskaita
- Apdraustasis: Turto savininkas/naudos gavėjas
- Naudos gavėjas: Asmuo, turintis teisę gauti draudimo išmoką
- Šeimos nariai: Sutuoktinis, vaikai, tėvai ir kiti
Taip pat svarbu žinoti, kas laikoma vertybėmis, būsto nuomos išlaidomis, papildomomis išlaidomis draudimo vietai sutvarkyti, trečiaisiais asmenimis ir kitomis sąvokomis, kurios gali turėti įtakos draudimo išmokos dydžiui ir sąlygoms.
Šalių Teisės ir Pareigos
Apdraustojo teisės ir pareigos:
- Pranešti apie įvykį draudikui ne vėliau kaip per 3 darbo dienas.
- Susipažinti su tvarkomais asmens duomenimis ir reikalauti juos ištaisyti.
- Pateikti visus draudžiamąjį įvykį patvirtinančius dokumentus.
- Gauti informaciją apie draudžiamojo įvykio tyrimo eigą.
- Leisti draudikui susipažinti su visa dokumentacija ir teisinių institucijų turima informacija.
Draudikas turi teisę:
- Kreiptis į VĮ „Registrų centras“ dėl informacijos apie draudžiamus pastatus, butus gavimo.
- Teikti rekomendacijas apdraustajam nuostolių sumažinimui.
- Tirti įvykio aplinkybes.
- Atsisakyti išmokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti, jei draudėjas nevykdo savo pareigų.
- Reikalauti papildomos informacijos iš policijos, prokuratūros, teismo, priešgaisrinės tarnybos ir kitų įstaigų.
Draudimo Sąlygos
Draudimo objektas - turtiniai interesai, susiję su apdraustu turtu bei Apdraustojo kaip apdrausto turto savininko (valdytojo) civiline atsakomybe.
Draudžiamas turtas:
- Pastatai (gyvenami namai, kotedžai)
- Butai
- Namų turtas (kilnojamieji namų apyvokos daiktai)
Draudimo apsauga galioja sertifikate nurodytu adresu.
Draudimo paslaugų variantai:
- I variantas: Nekilnojamo turto (pastato) draudimas (draudimo suma 30 000 EUR).
- II variantas: Namų turto draudimas (draudimo suma 15 000 EUR, išskaita 60 EUR).
- III variantas: Pastato savininko civilinės atsakomybės draudimas (draudimo suma 3000 EUR, išskaita 60 EUR).
Draudimo vieta - draudimo sertifikate nurodytas adresas Lietuvoje, o namų turtui už draudimo vietos ribų draudimo apsauga galioja geografinėje Europoje, išskyrus Rusiją, Ukrainą, Baltarusiją.
Nedraudžiami Objektai ir Įvykiai
Svarbu žinoti, kokie objektai ir įvykiai nėra draudžiami, kad išvengtumėte nesusipratimų ateityje. Pavyzdžiui:
- Vertybės
- Dviračiai, kūdikių ir neįgaliųjų vežimėliai už draudimo vietos ribų
- Namų turtas už draudimo vietos ribų (lauke, patalpoje, automobilyje)
- Pastatai, butai LR įstatymų nustatyta tvarka pripažintų avariniais ar skirtų nugriovimui ir juose esančio namų turto
Taip pat nedraudžiami įvykiai, kurie pagal Gyventojų turto draudimo taisykles Nr. 060 yra nurodyti kaip Bendri nedraudžiamieji įvykiai, arba nurodyti kaip nedraudžiamieji įvykiai prie kiekvienos draudžiamos rizikos (įvykio) atskirai.
Informacijos Teikimo Tvarka
Bet koks pranešimas, kurį Draudikas, Draudėjas ar Apdraustasis privalo perduoti vienas kitam, turi būti pateikimas raštu. Tarpininkai nėra įgalioti šiuos pranešimus priimti.
Pranešimai Draudikui, Draudėjui ar Apdraustajam siunčiami raštu faksimiliniu ryšiu arba paštu arba naudojantis kurjerio paslaugomis. Pranešimas, išsiųstas elektroniniu laišku elektroninio pašto adresu, nurodytu sertifikate, arba laišku adresu, nurodytam draudimo sutartyje, laikomas tinkamai įteiktu kitai sutarties šaliai.
Gyventojų turto draudimo taisyklės Nr. 060 yra svarbus dokumentas, su kuriuo turėtų susipažinti kiekvienas draudėjas. Žinodami savo teises ir pareigas, galite užtikrinti, kad jūsų turtas būtų tinkamai apsaugotas, o iškilus problemoms, gautumėte reikiamą kompensaciją.
Žemiau esančioje lentelėje pateikiama pagrindinė informacija apie draudimo variantus:
Kaip rasti tinkamą būsto savininko draudimą | Būsto savininko draudimo poliso paaiškinimas
Draudimo Variantai ir Sąlygos
Pastaba: Ši lentelė yra tik informacinio pobūdžio. Visos tikslios sąlygos nurodytos Gyventojų turto draudimo taisyklėse Nr. 060.