Hatušas (Hatusas, Hatuš, Hatušaš, turk. Hattuşaş) - hetitų imperijos sostinės liekanos Turkijoje, esančios 40°01′11″ š. pl. 34°36′55″ r. ilg. / 40.01972°š. pl. 34.61528°r. ilg. Senovės miesto liekanos yra centrinėje Anatolijoje, šalia Bohazkalės (turk.).
Ankstyvoji istorija
Jau šeštame tūkstantmetyje prieš mūsų erą šių apylinkių kalnų šlaituose gyveno žmonės.
Po 2000 m. pr. m. e. pro Hatušą ėjo Asirijos pirklių prekybos kelias iš Ašūro į Kanešą (Kiultepę), ir Hatušas traktuotas kaip viena asirų prekybinių kolonijų. Hatuše prekybininkai užėmė net ketvirtį miesto.
1700 m. pr. m. e. Hetitų valdovas Labarnas II (1650-1620 m. pr. Kr.) įkūrė trečio tūkstantmečio prieš Kristų antroje pusėje miestą.
Nuo antro tūkstantmečio prieš Kristų pradžios, Hatušilis I (apie 1650-20 pr. Kr.) laikais tapo sostine ir vienu svarbiausių Anatolijos prekybos ir politinių centrų.
Valdant Hantiliui I (1590-60 pr. Kr.) miestas apjuostas dviguba gynybine akmenų siena su bokštais.
Per dažnus karus keletą kartų sugriautas, tačiau atstatytas valdant karaliui Šupiluliumui I (1380-40 pr. Kr.).
Hatušo klestėjimas
Hatušo klestėjimo metais miestas užėmė 1,8 km² ir sudarė dvi dalys: vidinė (senamiestis) ir išorinė.
Visą miestą supo masyvios akmeninės sienos.
Senamiestis užėmė apie 0,8 km², kuriame buvo dideli administraciniai pastatai bei šventyklos.
Išorinė miesto dalis su įspūdingais vartais, papuoštais liūtų, sfinksų ir karių skulptūromis, buvo pietinėje miesto dalyje.
Čia taip pat buvo keturios šventyklos su savo vidiniais kiemais.
Už miesto sienos buvo kapinės, kuriuose daugiausia palaidoti kremuoti miesto gyventojai.
Dabartiniais skaičiavimais Hatuše galėjo gyventi nuo 40 000 iki 50 000 gyventojų.
Pastatai, kurie buvo pastatyti iš medžio ir dumblo plytų iki mūsų laikų neišliko.
Žlugimas ir atradimas
Žlugus hetitų imperijai, apie 1200 m. pr. m. e., 13 a. pr. Kr. pradžioje įsiveržusių kaškajų genčių apiplėštą ir nusiaubtą Hatušą atstatė Hatušilis III (apie 1286-65 ar 1275-50 pr. Kr.).
Hetitų valstybei suirus (1193 pr. Kr.) apie 1190 pr. Kr. miestas buvo apleistas.
1834 m. liepos 28 d. prancūzų archeologas Karlas Teksieras (pranc. Charles Texier) atrado Hatušo miesto griuvėsius, o nuo 1906 m. Vokietijos orientalistai čia pradėjo archeologinius kasinėjimus.
Dabar čia kasinėjimo darbus atlieka Vokietijos archeologijos institutas (vok. Deutsches Archäologisches Institut).
Archeologiniai atradimai
Didžiausias archeologinis atradimas Hatuše buvo surastas, dantiraščiu ant molinių plytelių parašytas, hetitų karališkasis archyvas.
Archyvą sudaro: oficiali korespondencija, sutartys, juridinis kodeksas, kulto apeigų aprašymai, pranašystės ir Artimųjų Rytų literatūra.
Ypač svarbi yra 1258 m. pr. m. e. hetitų karaliaus Hatušilio III ir Egipto faraono Ramzio II pasirašyta Kadešo taikos sutartis.
Ši sutartis dabar eksponuojama Stambulo Archeologijos muziejuje.
Padidinta Kadešo sutarties molinė kopija kabo Jungtinių Tautų Organizacijoje, kuri atspindinti pačią seniausią istorikams žinomą pasaulio sutartį.
Visa hetitų istorija / Senovės istorijos dokumentinis filmas
| Data | Įvykis |
|---|---|
| 6 tūkstantmetis pr. m. e. | Pirmieji gyventojai apylinkėse |
| Po 2000 m. pr. m. e. | Asirijos pirklių prekybos kelias |
| 1650-1620 m. pr. Kr. | Labarnas II įkuria miestą |
| 1380-40 pr. Kr. | Atstatymas valdant Šupiluliumui I |
| Apie 1200 m. pr. m. e. | Miesto apleidimas |
| 1834 m. | Charles Texier atranda griuvėsius |
| Nuo 1906 m. | Vokietijos archeologijos instituto kasinėjimai |