Šiame straipsnyje aptariami pagrindiniai gyvenamųjų patalpų higienos normų reikalavimai Lietuvoje, apimantys akustinio komforto, triukšmo lygio, mikroklimato ir patalpų priežiūros aspektus.
Akustinis komfortas ir triukšmo reikalavimai
Akustinis komfortas - tai subjektyvus „apsaugos nuo triukšmo“ kokybės apibrėžimas. Svarbu užtikrinti, kad gyvenamosiose patalpose nebūtų viršijami triukšmo lygiai, nustatyti higienos normose.
Pastato išorės aplinkos garso klasė yra informacinio pobūdžio. Numatomos pastato (jo dalies) garso klasės visų rodiklių reikalavimai turi būti įvykdyti.
Garso klasė, įvertinama natūriniais akustiniais matavimais pastato ir/arba jo elementų. Mažiausias elementų skaičius yra trys. Patalpos gali būti klasifikuojamos, jei kiekvienoje iš jų atlikti akustiniai matavimai. Garso klasė patvirtinama klasifikavimo protokolu.
Svarbu atkreipti dėmesį į ore sklindančio garso izoliavimo klasifikatorių, smūgio garso izoliavimo klasifikatorių ir bendrojo naudojimo patalpų aidėjimo trukmės klasifikatorių.
Gyvenamųjų pastatų vidinių atitvarų ore sklindančio garso izoliavimo klasifikatorius ir gyvenamųjų pastatų perdangų smūgio garso izoliavimo klasifikatorius nustato minimalius reikalavimus garso izoliacijai tarp patalpų. Taip pat svarbu atsižvelgti į gyvenamųjų pastatų bendrojo naudojimo patalpų aidėjimo trukmės klasifikatorių.
Reikalavimai taikomi, kai aplinkos triukšmo lygis iki 70 dBA. Virtuvėms, buitinėms patalpoms ir t. t. šie reikalavimai taip pat galioja.
Aplinkos triukšmas (garso klasė) turi būti nurodytas kaip „Neklasifikuota“.
Garso klasės nustatymas gali būti atliktas pagal tam tikrus punktus. Ribinės išorės aplinkos triukšmo klasifikavimo vertės pateiktos lentelėse.
Kaip pašalinti triukšmą iš audio
Triukšmas sukeliamą dirginimą paros laikotarpiu. Dienos (vakaro, nakties) pradžios standartinis laikas yra toks: diena - nuo 07.00 val. vakaras - nuo 19.00 val. iki 23.00 val. ir naktis - nuo 23.00 val. iki 07.00 val. nustatytos vidutiniam metiniam transporto srautui. Transporto šaltinių garso slėgio lygių pastato išorėje klasifikatorius.
Seminaras - Ketvirta dalis - Shemos ir sistemos
Patalpų mikroklimatas
Patalpų mikroklimatas - tai patalpų oro temperatūros, temperatūrų skirtumo, santykinės oro drėgmės, oro judėjimo greičio derinys. Mikroklimato parametrų ribinės vertės - optimalios mikroklimato parametrų vertės, kurioms esant aplinkoje, nėra neigiamo poveikio sveikatai. Higienos normoje mikroklimato parametrų ribinės vertės pateikiamos šaltajam ir šiltajam metų laikotarpiui.
Šaltasis metų laikotarpis laikomas tuomet, kai lauko oro vidutinė paros temperatūra yra ne aukštesnė kaip plius 10o C. Ji nustatoma pagal trijų parų iš eilės lauko oro vidutinę temperatūrą.
Higienos normoje, šaltuoju metų laikotarpiu, nustatytos gyvenamųjų ir visuomeninių patalpų mikroklimato ribinės vertės yra: oro temperatūra 18-22o C, santykinė drėgmė 35-60%, oro judėjimo greitis 0,05-0,15 m/s. Vertinant patalpų temperatūrą svarbu, kad temperatūrų skirtumas 0,1 m ir 1,1 m aukštyje nuo grindų būtų ne didesnis kaip 3o.
Esant didesniam temperatūros skirtumui į aplinką perduodama žymiai daugiau šilumos ir jaučiamas diskomfortas. Kaip žmogaus organizmą veikia netinkamas mikroklimatas, žinoti reikėtų kiekvienam.
Žema aplinkos temperatūra sutrikdo kraujotaką, dėl to nukenčia sąnarių ir galūnių aprūpinimas maisto medžiagomis, paūmėja sąnarių ir nervų ligos, sumažėja imunitetas, dažniau sergama kvėpavimo takų ligomis. Patalpose, kuriose yra žema temperatūra, dažniausiai būna drėgna. Tai sudaro sąlygas atsirasti pelėsiui, kuris užteršia namų orą.
Patalpų vėdinimas-vienas svarbiausių mikroklimatą lemiančių veiksnių. Gyvenamąsias patalpas reikia vėdinti reguliariai, bent kelis kartus per dieną. Jei nėra galimybės tai atlikti reguliariai, patalpas reikėtų vėdinti ryte ir vakare prieš miegą.
Renovuotų daugiabučių gyvenamųjų namų, kurių langai yra itin sandarūs, gyventojai susiduria su vėdinimo problema, kadangi nėra pratę vėdinti patalpų atidarant langus žiemą. Tokiais atvejais siūloma dažniau naudoti taip vadinamą „mikroventiliacinę“ langų padėtį. Planuojant langų keitimą rekomenduojama pagalvoti ar nevertėtų pasikeisti langų su orlaidėmis.
Vėdinamose patalpose judantis oras skatina odos kraujagyslių refleksus ir normalią šilumos reguliaciją, nuo to priklauso odos temperatūra, pulso dažnumas bei šiluminis komfortas. Ilgai nevėdinamose patalpose ore sumažėja deguonies kiekis, kuris įtakoje nuovargio atsiradimą, galvos skausmą, nervingumą.
Vaikų ugdymo įstaigoms mikroklimato parametrai yra reglamentuoti Lietuvos higienos normose HN 75:2016 ir HN 21:2017. Mokyklos patalpų mikroklimato reikalavimai: mokymo klasėse, kabinetuose, aktų salėje oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18o C ir šaltuoju metų laiku ne aukštesnė kaip 22o C, o šiltuoju metų laiku ne aukštesnė kaip 28o C, sporto salėje oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 15o C ir šaltuoju metų laikotarpiu ne aukštesnė kaip 17o C, o šiltuoju metų laiku ne aukštesnė kaip 24o C, persirengimo kambariuose, dušuose oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20o C.
Lietuvos higienos normos HN 75:2016 "Įstaiga, vykdanti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. V-93 VIII skyriaus 67 punktas nurodo, kad patalpų, kuriose vykdoma ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programa, priežiūra patalpos, jose esantys įrenginiai ir kitas inventorius turi būti švarūs, patalpos ir jose esantys įrenginiai turi būti tvarkomi, valomi kiekvieną dieną drėgnu būdu ir pagal poreikį, santechniniai įrenginiai (unitazai, praustuvės ir pan.) turi būti techniškai tvarkingi ir švarūs visą laiką, tualetų-prausyklų valymo inventorius turi būti paženklintas.
Lietuvos higienos normos HN 75:2016 "Įstaiga, vykdanti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. V-93 VIII skyriaus 67, 76 ir 77 punktai nurodo, kad valymo priemonės turi būti naudojamos pagal paskirtį. Asmenys, dirbantys su valymo, dezinfekcijos priemonėmis, turi vadovautis gamintojų instrukcijomis, gamintojų ar tiekėjų saugos duomenų lapuose nurodytais sveikatos saugos reikalavimais.
Lietuvos higienos normos HN 75:2016 "Įstaiga, vykdanti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. V-93 VIII skyriaus 69 punktas nurodo, kad visos vaikui skirtos priemonės turi būti ženklinamos tuo pačiu ženklu ar numeriu: rankšluosčiai ar rankšluostinė (jei naudojami ne vienkartiniai rankšluosčiai), lova ar čiužinys, patalynė, jei naudojami - naktipuodžiai.
Lietuvos higienos normos HN 75:2016 "Įstaiga, vykdanti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. V-93 IV skyriaus 32 punktas nurodo, kad ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo vietoje naudojami skalbiniai turi būti skalbiami viešojoje skalbykloje, kuriai teisės akto nustatyta tvarka išduotas leidimas-higienos pasas.
Lietuvos higienos normos HN 75:2016 "Įstaiga, vykdanti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. V-93 IV skyriaus 39 punktas nurodo, kad vaikai gali miegoti jų ūgį atitinkančiose lovose kietu pagrindu arba ant jų ūgį atitinkančių čiužinių, kurių aukštis turi būti ne mažesnis kaip 7 cm. Lovų ar čiužinių turi būti ne mažiau, nei grupėje yra pietų miegą miegančių vaikų, o savaitinėje grupėje - ją lankančių vaikų. Atsižvelgiant į vaiko amžių ir lovos aukštį, įrengiamos saugos priemonės, kad vaikas neiškristų. Iki 1,5 metų amžiaus vaikams skirtos lovos turi būti su sienelėmis.
Lietuvos higienos normos HN 75:2016 "Įstaiga, vykdanti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. V-93 IV skyriaus 40, 41, 44 ir 45 punktai nurodo, kad statant naujus ar rekonstruojant statinius, kuriuose bus vykdoma ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programa, steigiant naujas grupes, sanitarinių įrenginių skaičius skaičiuojamas pagal planuojamą sąrašinį vaikų skaičių ir turi būti ne mažesnis kaip 1 unitazas septyniems vaikams (išskyrus grupes, kuriose ugdomi vaikai iki 3 metų amžiaus), 1 praustuvė penkiems vaikams, 1 pusvonė su lanksčiu dušo rageliu tualeto-prausyklos patalpoje (išskyrus priešmokyklinio ugdymo grupes). Grupės, kurioje ugdomi vaikai iki 3 metų amžiaus, tualeto-prausyklos patalpoje įrengiama ne mažiau kaip 1 unitazas. Draudžiama mažinti veikiančiose grupėse įrengtų sanitarinių įrenginių skaičių ir palikti šių įrenginių mažiau, nei nurodyta higienos normoje. Vaikams skirtos praustuvės įrengiamos tokiame aukštyje, kad skirtingo amžiaus vaikai galėtų patogiai ir saugiai jomis naudotis. Vaikams unitazai įrengiami ne mažesnėse kaip 0,6 kv. m kabinose. Tarp kabinų turi būti ne žemesnė kaip 1,2 m aukščio pertvara su 0,15 m tarpu nuo grindų.
Lietuvos higienos normos HN 75:2016 "Įstaiga, vykdanti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. V-93 VI skyriaus 54 punktas nurodo, kad šildymo prietaisai ir įrenginiai turi būti saugūs, lengvai valomi. Šildymo prietaisų, įrengtų vaikams prieinamose vietose, paviršiaus temperatūra turi būti ne aukštesnė kaip 42 °C.
Lietuvos higienos normos HN 75:2016 "Įstaiga, vykdanti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. V-93 IX skyriaus 85 punktas nurodo, kad vaikų veikla lauke neorganizuojama, kai oro sąlygos kelia riziką vaikų sveikatai: aplinkos oro užterštumas viršija Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 11 d. įsakyme Nr.
Patalpų paskirtis, norint gauti LHP ikimokyklinio ugdymo įstaigai, privalo būti mokslo (Statybos techninis reglamentas STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtintas Aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr.
- Ikimokyklinio ugdymo veiklai yra taikomos Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos aprašo, patvirtinto 2011 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1178 nuostatos, pagal kurias ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymas taip pat galimas viešbučių, administracinės, prekybos, kultūros, poilsio, paslaugų paskirties pastatuose ar patalpose, gyvenamosios paskirties vieno buto, dviejų butų, daugiabučiame (trijų ir daugiau butų) name ar jo patalpose, nepakeitus paskirties, neįrengus papildomo įėjimo, nedarant žalos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiam turtui (jei jis yra) ir gyvenamajai aplinkai, nepažeidžiant trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygų.
- Ugdant iki 60 vaikų, įstaiga gali neturėti savo sklypo / teritorijos ir naudotis kita vaikų žaidimui tinkančia erdve (pvz., viešoje vietoje įrengta vaikų žaidimų aikštele, parko teritorija ir pan.).
- Įstaigos sklype įrengtos vaikų žaidimų aikštelės privalo atitikti Lietuvos higienos normos HN 131:2015 „Vaikų žaidimų aikštelės ir patalpos. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. spalio 30 d. įsakymu Nr.
- Draudžiama įrengti sraigtinius laiptus, laiptų pakopos negali būti siaurėjančios.
- Vaikų ugdymo patalpose varstomi langai, kurių palangės yra žemesnės nei 1,2 m nuo grindų paviršiaus, ir žemės paviršius išorėje yra daugiau kaip 1,5 m žemiau patalpos grindų lygio, turi turėti langų atidarymo ribotuvus arba kitas apsaugos priemones (pvz., aptvarus).
- Šildymo prietaisai ir įrenginiai turi būti saugūs, prieinami valyti, aštrios briaunos apsaugotos nuimamomis grotelėmis.
- Vaikų ugdymo patalpose privalo būti tiesioginis natūralus apšvietimas.
Natūralios apšvietos koeficiento vertė vaikų ugdymo patalpose turi būti ne mažesnė kaip 1,5 proc. Higienos normos nustato tinkamą buto temperatūrą, o jei jūsų namuose per šalta ar per šilta, reikėtų kreiptis į už tai atsakingas institucijas.
„Ar yra normatyvinis aktas, kuris nustato minimalią temperatūrą bute? Vilniaus visuomenės sveikatos centro atstovė D. Švėgždaitė teigia, kad šaltuoju metų laikotarpiu oro temperatūra gyvenamosiose patalpose turėtų siekti 18-22 laipsnius šilumos, o santykinė oro drėgmė - 35-60 proc. „Esant tokiems mikroklimato parametrams, sveikatos sutrikimų nebūna. Anot D. „Ar tinkamai namo administratorius prižiūri namo būklę, stebi savivaldybė.
tags: #higienos #normu #reikalavimai #gyvenamu #patalpu #temperaturai