Kalbos gramatinė sandara susideda iš dviejų dalių: morfologijos ir sintaksės. Šiame straipsnyje nagrinėsime sakinio galūnes lietuvių kalboje, aptarsime sintaksės ir morfologijos sąveiką, pagrindines sintaksės sąvokas ir analizės principus.
Sintaksės samprata ir objektas
Žodis "sintaksė" kilęs iš senosios graikų kalbos žodžio syntaxis, reiškiančio sudarymą, sutvarkymą, rikiavimąsi. Terminu sintaksė reiškiamos dvi sąvokos:
- Kalbos gramatinės sandaros viena iš dalių.
- Kalbotyros mokslas, tiriantis kalbos sistemos sintaksinę gramatikos dalį.
Sintaksė kaip kalbos gramatinės sandaros dalis apima žodžių formų sintagminius (linijinius) santykius, žodžių junginius ir sakinius. Sintaksė kaip gramatikos mokslo dalis nagrinėja žodžių tarpusavio santykius, žodžių junginius, sakinį ir tekstą.
Mažiausias rišlios kalbos vienetas, komunikacijos ir kalbinio minties įforminimo vienetas yra sakinys. Sakinys yra ir svarbiausias sintaksės objektas. Be sakinio, sintaksė tiria ir kitus sintaksinius vienetus, tokius kaip žodžių junginiai ir sakinio dalys. Į sintaksės objektą taip pat įtrauktini sudėtinis sakinys ir tekstas.
Sintaksinė schema iliustruojanti sakinio struktūrą
Sintaksės ryšys su kitais mokslais
Sintaksė yra glaudžiai susijusi su kitais mokslais, tokiais kaip:
- Morfologija: Per žodį ir jo formas.
- Leksikologija: Per žodžio reikšmes, kurios lemia žodžių sintaksinę apsuptį.
- Kalbos kultūra, stilistika ir retorika: Per kalbos asmeninę ir visuomeninę praktiką.
- Fonetika: Nes intonacija yra vienas iš svarbiausių sakinio bruožų.
- Logika: Nes nemaža pagrindinių sakinio aiškinimo postulatų perimta iš tradicinės logikos.
- Filosofija: Ypač daug dėmesio skiriančia bendravimo problemoms.
- Psichologija: Tiriančia mąstymo psichinius pagrindus, nes sakinys vertintinas ir kaip minčių realizavimo priemonė.
Sintaksei artimi ir tokie mokslai kaip komunikacijos teorija, semiotika, kibernetika, poetika, punktuacija (skyrybos teorija).
Sintaksinės analizės principai
Valentingumas (junglumas)
Valentingumas yra potenciali žodžio savybė jungtis, užmegzti ryšį. Žodžio galimybę jungtis su kitais žodžiais pirmiausia lemia leksinė reikšmė. Taigi leksinis valentingumas - toks, kur žodžių leksinės reikšmės reguliuoja partnerių parinkimą. Lyg kita valentingumo kaip reiškinio dalis - gramatinis valentingumas.
Pagal žodžio ar jo formos reikalavimo stiprumą skiriami būtinasis ir fakultatyvusis (nebūtinasis) valentingumas (junglumas). Plečiant sakinio apimtį, akivaizdžiai matyti, kad svarbiausi - būtinieji palydovai, apimantys dažniausiai subjekto (paprastai veiksnio) ir objekto (papildinio) sritį sakinyje. Aplinkybės tik retais atvejais esti būtinieji palydovai.
Sintagminiai santykiai
Realizavus valentingumą kaip potencialią žodžio savybę jungtis, užmegzti ryšį, tarp žodžių atsiranda ryšiai. Sakiniai ir žodžių junginiai susideda iš sintagminiais santykiais susijusių žodžių bei jų formų.
Santykių tarp žodžių rodikliai
Santykius tarp žodžių rodo žodžių ryšių rodikliai, iš kurių lietuvių kalbai svarbiausi yra:
- Prasmė tarp žodžių
- Žodžių formos
- Tarnybiniai žodžiai (prielinksniai, jungtukai, dalelytės)
- Žodžių tvarka
- Intonacija
Žodžių junginiai ir sintaksiniai ryšiai
Žodžių junginio ir sakinio dėmenys vienas su kitu yra susiję tam tikrais sintaksiniais ryšiais:
- Prijungimas: Vienas žodis yra pagrindinis, o antras nuo jo priklausomas (pvz., platus kelias).
- Sujungimas: Žodžiai vienas nuo kito nepriklauso (pvz., Visa klasė sujudo, subangavo, sušnarėjo).
- Tarpusavio sąsaja: Žodžių sintaksinis ryšys yra abipusis (pvz., Aliukas atsargiai slinko paežere).
Žodžių formos ir tarnybiniai žodžiai
Kiekvienas kaitomas žodis susideda iš pagrindinės dalies (kamieno) ir formaliosios dalies (galūnės). Svarbiausi sintaksinių reikšmių rodikliai yra galūnės - tarnybinės morfemos. Tarnybiniai žodžiai (prielinksniai, jungtukai, dalelytės) taip pat padeda modifikuoti sintaksinius santykius.
Prielinksniai
Prielinksniai su linksniuojamosios kalbos dalies forma rodo sintaksinius santykius. Kartu su atitinkamu linksniu jie padeda skirti ne tik sintaksinius, bet ir semantinius santykius, pvz.: eiti į trobą (rodo aartėjimą j vidų), eiti iš trobos (rodo tolimą iš vidaus į išorę), eiti nuo miško (tolimas iš išorinės pusės).
Jungtukai
Jungtukai rodo santykius tarp žodžių ir sakinių. Pagal funkcijas jie skirstomi į sujungiamuosius (ir, o, nei, bet, tačiau.), kurie jungia vienodos reikšmės (vienarūšes) sakinio dalis arba lygiaverčius dėmenis (sakinius), ir į prijungiamuosius (kad, jog, kai, kadangi, jeigu, nes, nors), prijungiančius vieną dėmenį prie kito.
Dalelytės
Dalelytės modifikuoja sakinio modalumą:
- neigiamosios (ne, nė, nei, nebe)
- klausiamosios bei abejojamosios (ar, argi, gal, rasi, negi, nejaugi)
- geidžiamosios (tegu, kad, o kad, tegu tik)
Žodžių tvarka ir intonacija
Lietuvių kalbai, turinčiai turtingą kalbos dalių kaitymo sistemą, žodžių tvarka nėra svarbi sintaksinių santykių reiškimo priemonė. Paprastai skiriama dvejopa žodžių tvarka: įprastinė (fiksuota) ir inversinė (pakeista, laisva).
Intonacija sakiniui suteikia įvairių emocinių bei ekspresinių atspalvių, padeda išryškinti jo prasminį turinį, rodo jo vientisumą ir baigtumą. Intonacijos vaidmuo išryškėja tik sakytinėje kalboje.
Sakinių tipai
- Skatinamieji sakiniai: Sakiniai, kuriais prašoma, patariama, raginama ar liepiama.
- Klausiamieji sakiniai: Sakiniai, kuriais ko nors klausiama.
- Šaukiamieji sakiniai: Tiesioginiai, skatinamieji ir klausiamieji sakiniai, pasakomi pakeltu balsu.
| Kalbos dalis | Klausimai | Pavyzdžiai |
|---|---|---|
| Daiktavardis | Kas? | Stalas, knyga, žmogus |
| Būdvardis | Koks? Kokios? | Aukštas, graži, protingas |
| Veiksmažodis | Ką veikia? Ką veikė? | Bėga, skaito, galvoja |
| Prieveiksmis | Kaip? Kur? Kada? | Greitai, čia, dabar |
Pagrindinės kalbos dalys ir jų klausimai