Kyla klausimų dėl to, kas įeina į bendrą pastato plotą? Šiame straipsnyje aptarsime svarbius aspektus ir taisykles, kurios padės jums suprasti, kaip skaičiuojamas plotas, į kurį atsižvelgiama nustatant mokesčius ir kitas įmokas.
Kas yra naudingas plotas?
Pagal Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ būsto naudingasis plotas - tai gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) suminis grindų plotas.
Į naudingąjį plotą neįeina balkonų, lodžijų, terasų, nešildomų rūsių grindų plotas.
Mansardos kvadratūra ir bendras plotas
Mansardos kvadratūra į bendrą pastato plotą paprastai skaičiuojama pagal tam tikras Lietuvos statybos normatyvų nustatytas taisykles.
Remiantis galiojančiais reikalavimais, dažniausiai yra skaičiuojamas plotas tų zonų, kur aukštis nuo grindų iki lubų yra ne mažesnis nei 1,60 metrai.
Tai reiškia, kad zonos, kur aukštis yra mažesnis nei 1,60 m, į gyvenamojo ploto apskaičiavimą neturėtų būti įtraukiamos arba turėtų būti skaičiuojamos tik iš dalies (pvz., 50%).
Tačiau tikslius reikalavimus gali nurodyti vietinės statybos institucijos ar specifiniai projekto reikalavimai.
Rekomenduojama kreiptis į vietinę savivaldybę arba nekilnojamojo turto specialistus, kurie gali pateikti detalesnę informaciją pagal jūsų konkretų projektą ir vietos reglamentus.
Balkono ir lodžijos skirtumai
Balkonas - tai pastato dalis, atvira išsikišusi aikštelė išorinėje pastato sienoje su aptvaru žmonių saugai užtikrinti ir turinti duris į vidaus patalpas.
Atvirų lodžijų, atvirų balkonų plotai neskaičiuojami į bendrąjį pastato plotą.
Rūsio plotas ir bendras namo plotas
Visas patalpų plotas, apribotas 4 sienomis, grindimis ir lubomis, įeina į bendrą namo plotą.
Terasos, neįstiklinti balkonai, pavėsinės į bendrą plotą neįsiskaičiuoja.
Plotų skaičiavimas skiriasi, kai daromas supaprastintas projektas.
Namui iki 80 kv.m antžeminio ploto rūsys į plotų sumavimą neįsiskaičiuoja.
Jei jūsų namas yra virš 80 kv.m, tai visų patalpų plotas įsiskaičiuoja į bendrą namo plotą, tame tarpe ir rūsys.
Mokesčių paskirstymas daugiabučiuose
Mokesčiai priskaitomi butų ir (arba) kitų patalpų savininkams proporcingai jų daliai pastate - pagal įregistruotus naudinguosius plotus (negyvenamųjų patalpų bendras plotas laikomas naudinguoju).
Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas.
Kaip analizuoti nuomojamą turtą (greitas ir paprastas būdas)
Atliekų tvarkymo apmokestinimas ūkiuose
Ūkininkų netenkina, kad mokesčiai už atliekas skaičiuojami pagal turimų patalpų ir pastatų plotą, o ne sukauptą šiukšlių kiekį.
Sandėliai, garažai, praktiškai nenaudojamos patalpos ar kur nesusidaro atliekų, yra įtraukiamos į bendrą plotą ir apskaičiuojamos tikrai didelės sumos.
Pavyzdžiui, koks grūdų sandėlys, kur grūdai sezono metu supilami, o paskui išvežami ir ten nesusidaro jokių atliekų, o mokestį mokėti reikia.
Būtų siekiama įtvirtinti nuostatas, kad sandėliavimo patalpose būtų galima naudoti konteinerius.
Statybos inspekcijos veikla
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) stiprina savo techninę bazę ir į kasdienę veiklą diegia pažangius skaitmeninius sprendimus.
Institucija įsigijo modernų 3D skenavimo įrenginį su GPS integracija ir tacheometru, kuris bus naudojamas statinių matavimams ir patikrinimams atlikti.
2025 metais Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) atliko 1853 žemės naudojimo patikrinimus.
Pažeidimai nustatyti net 1171 atveju, o net 95 proc. jų sudarė savavališkas valstybinės žemės, miško ar vandens telkinių užėmimas ir naudojimas.
Patarimai perkant būstą iš brėžinio
Pirmiausia, rekomenduojama nuodugniai išstudijuoti pardavėjo veiklos istoriją ir reputaciją.
Būstas dažnai yra vienas svarbiausių gyvenimo pirkinių, todėl visuomet rekomenduojama pasidomėti, iš ko tas būstas perkamas.
Kita iš galinčių pasitaikyti nemalonių staigmenų - tai realiai mažesnis būsto plotas nei buvo numatytas brėžiniuose.
Dėl to patariama atidžiai pasidomėti, ką vystytojas nurodo kaip parduodamo būsto naudingąjį plotą.
Perkant butą iš brėžinio, pirkėjai pasirašo tik preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį, kuri gali skirtis nuo galutinės, notarinės sutarties.
Pirkėjai, pirkdami butą, negali būti tikri, kad galiausiai to buto kaina išliks tokia pati, kokia yra nurodyta preliminarioje sutartyje.
Dėl to pirkėjams iškyla rizika, kad perkamas būstas pabrangs, kol bus pastatytas ir bus prieita prie galutinės pirkimo pardavimo sutarties.
Dėl to preliminarioje pirkimo-pardavimo sutartyje būtina numatyti, kokia kaina bus, kai butas bus pastatytas ir įrengtas.
tags: #i #bendra #plota #itraukiamos