I. Butkevičiaus indėlis į valstiečių gyvenamųjų namų architektūros tyrinėjimus

Lietuvių liaudies architektūros tyrinėjimai turi gilias tradicijas, siekiančias dar prieškario Lietuvą. Jau prieš I pasaulinį karą keli mokslo vyrai tyrinėjo lietuvių žemdirbių sodybas, o nepriklausomoje Lietuvoje sistemingą inventorizaciją vykdė Vytauto Didžiojo muziejus Kaune ir Šiaulių etnografinis muziejus "Aušra". Po karo pertraukos, kaimo architektūros tyrinėjimai atnaujinti 1947 metais ir išsišakojo trimis kryptimis: ekspedicijos ir inventorizacija, studijiniai darbai, saugotini architektūriniai paminklai.

Šiame kontekste ypač svarbus Izidoriaus Butkevičiaus (1924-1982) - etnologo, etnografo, istorijos mokslų kandidato, pedagogo, spaudos bendradarbio, knygų autoriaus - indėlis. Jis reikšmingai prisidėjo prie lietuvių valstiečių gyvenamųjų namų architektūros tyrinėjimų, o jo darbai padėjo pagrindus tolimesniems moksliniams tyrimams šioje srityje.

Lietuvos etnokultūriniai regionai

I. Butkevičiaus veikla ir indėlis

I. Butkevičius 1953-1982 m. buvo Istorijos instituto Archeologijos ir etnografijos sektoriaus jaunesnysis mokslinis bendradarbis, nuo 1961 m. - vyresnysis mokslinis bendradarbis. Jo mokslinė veikla buvo itin produktyvi ir apėmė platų spektrą temų, susijusių su lietuvių etnografija ir architektūra.

Pagrindinės veiklos kryptys:

• Ekspedicijos ir inventorizacija: I. Butkevičius vadovavo ekspedicijoms, kurių metu buvo inventorizuojami kaimo trobesiai, renkama informacija apie jų architektūrą, planavimą, konstrukcijas ir puošybą. 1953-1967 metų ekspedicijose dalyvavo keli instituto moksliniai bendradarbiai ir apie 40 braižytojų. Suinventorizuota apie 4000 pastatų, padaryta 16,000 nuotraukų.
• Studijiniai darbai: I. Butkevičius parašė daugybę straipsnių ir studijų, skirtų lietuvių liaudies architektūrai. Jis analizavo gyvenamųjų namų kilmę ir raidą, tipologiją, planavimo ypatumus ir regioninius skirtumus.
• Paminklų apsauga: I. Butkevičius aktyviai dalyvavo registruojant saugotinus architektūrinius paminklus kaimuose ir miesteliuose. Ekspedicijų metu suregistruota per 300 vertingų pastatų, kaip saugotini architektūros paminklai kaimuose ir miesteliuose. Jų tarpe yra ištisi sodybų kompleksai.

Svarbiausi darbai:

• "Lietuvių etnografijos bruožai" (1964 m.) - apie gyvenvietes ir trobesius.
• Straipsniai rinkiniuose "Kernavė" (1972 m.), "Kudirkos Naumiestis" (1990 m.), "Panemunių dzūkai" (1970 m.) ir kt.

I. Butkevičiaus įžvalgos apie valstiečių namų architektūrą

I. Butkevičius savo darbuose nagrinėjo įvairius aspektus, susijusius su valstiečių gyvenamųjų namų architektūra.

Kaimų klasifikacija

I. Butkevičius kritikavo LLA I tome (1965) pateiktą kaimų klasifikaciją, kurioje kaimai skirstomi į padrikuosius, gatvinius ir vienkiemius. Jis teigė, kad tokia klasifikacija yra nepakankama, nes neatsižvelgiama į senesniuosius kupetinius kaimus ir bajorkaimius. Patsai Butkevičius siūlo tokią kaimų gyvenviečių klasifikaciją (Lietuvių etnografijos bruožai, 1964): 1. kaimai (kupetiniai ir gatviniai), 2. vienkiemiai ir 3. kolūkiai (kolchozai). Iš tikrųjų, tokia klasifikacija geriau atitinka istorinę raidą.

Namų kilmė ir raida

Lietuvių namotyros literatūroje pastebima šiek tiek maišaties namų pavadinimuose. Namu vadina senuosius, jau išnykusius namus su namogaliu gyvuliams, žemaičių vad. noms arba nums. Kiti gyvenamieji trobesiai - troba, pirkia, stuba - bendrai vadinami gyvenamaisiais namais arba gyvenamaisiais trobesiais. Kaip namų kilmės klausimu skyrėsi ankstesniųjų autorių nuomonės, taip jos nesutampa ir vad. tarybinėje literatūroje. Iš istorinių šaltinių žinoma, kad ūkiniai trobesiai atsiradę vėliau už namą. Pvz., V. Žilėno duotas XVII a. laikas, kada turėjęs susiformuoti gyvenamasis trobesys iš ub-ladės, nepriimtinas, nes jaų XVI a. istoriniai šaltiniai rodo tada buvus dvejopus gyvenamuosius trobesius: senąjį namą ir naujesnę trobą.

Gyvenamųjų trobesių klasifikacija

Dabar literatūroje priimti 3 tipai: troba (žemaičių), pirkia (aukštaičių) ir stuba (Užnemunės). Čerbulėnas tam tikrais atvejais jungia pirkią ir trobą į vieną lietuvišką tipą, tik skirtingų raidos variantų. Dar yra pamario žvejų gyvenamasis namas ir aukštaičių kryžminis "rūmas".

Šios įžvalgos padėjo geriau suprasti lietuvių kaimo architektūros raidą ir regioninius skirtumus.

I. Butkevičiaus metodika

I. Butkevičius savo darbe naudojo įvairius metodus, tarp kurių svarbiausi:

• Ekspedicijos: I. Butkevičius organizavo ir dalyvavo ekspedicijose, kurių metu rinko informaciją apie kaimo architektūrą tiesiogiai iš gyventojų.
• Inventorizacija: Ekspedicijų metu buvo inventorizuojami pastatai, daromi jų brėžiniai ir nuotraukos.
• Archyviniai tyrimai: I. Butkevičius tyrinėjo archyvinę medžiagą, siekdamas išsiaiškinti kaimo architektūros raidą istoriniu aspektu.
• Lyginamoji analizė: I. Butkevičius lygino skirtingų regionų architektūrą, siekdamas nustatyti jų skirtumus ir panašumus.

Lietuvos sodybų tipai

Lietuvos sodybų tipai skirstomi pagal kelis kriterijus: kaimo tipą, planavimo būdą ir pastatų išdėstymą. Skiriami šie pagrindiniai sodybų tipai:

• Gatviniai kaimai: Sodybos išsidėsčiusios abiejose gatvės pusėse, trobesiai rikiuojami vienas šalia kito.
• Padrikieji kaimai: Sodybos išsidėsčiusios netvarkingai, be aiškios struktūros.
• Vienkiemiai: Atskiros sodybos, nutolusios nuo kitų gyvenviečių.

Kiekvienas sodybos tipas turi savitų planavimo ir pastatų išdėstymo ypatumų.

I. Butkevičiaus atminimas

I. Butkevičiaus darbai yra svarbus indėlis į lietuvių etnografiją ir architektūros istoriją. Jo tyrinėjimai padėjo išsaugoti ir įvertinti lietuvių liaudies architektūros paveldą. I. Butkevičiaus atminimas saugomas jo darbų archyvuose ir publikacijose, o jo įžvalgos tebėra aktualios šiuolaikiniams tyrinėtojams.

tags: #i #butkevicius #valstieciu #gyvenamieji #namai