Kriminalinės Žvalgybos Informacijos Panaudojimas Baudžiamajame Procese: Pagrindiniai Aspektai

Šiame straipsnyje aptarsime, kaip kriminalinės žvalgybos informacija yra naudojama baudžiamajame procese, remiantis Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymu. Aptarsime kriminalinės žvalgybos veiksmų nutraukimą pradėjus ikiteisminį tyrimą, informacijos panaudojimą baudžiamajame procese, slaptų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimą ir kitus svarbius aspektus.

Kriminalinės Žvalgybos Veiksmų Nutraukimas Pradėjus Ikiteisminį Tyrimą

Kriminalinės žvalgybos veiksmai, sankcionuoti prokuroro ar teismo, ir kiti kriminalinės žvalgybos veiksmai nutraukiami priėmus sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą.

Nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai gali būti tęsiami tik tuo atveju, jei dėl besitęsiančio ir trunkamojo pobūdžio jie negali būti nutraukti ir neriboja asmens teisių, numatytų BPK 44 straipsnio 9 dalyje, arba gali būti tęsiami Rekomendacijų 6 punkte nustatyta tvarka.

Įtariamojo, dingusio be žinios asmens paieška gali būti vykdoma atliekant ir kriminalinės žvalgybos, ir BPK numatytus proceso veiksmus. Atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus, nereikalaujančius prokuroro ar teisėjo sankcijos, nebūtina gauti aukštesniojo prokuroro arba prokuroro, kontroliuojančio kriminalinės žvalgybos teisėtumą, pavedimą.

Kriminalinės Žvalgybos Informacijos Panaudojimas Baudžiamajame Procese

Kriminalinės žvalgybos informacija baudžiamajame procese panaudojama laikantis proporcingumo principo.

Baudžiamajame procese panaudojama paprastai tik Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (toliau - Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas) (Žin., 1999, Nr. 105-3019; 2004, Nr. 21.

Kriminalinės žvalgybos subjektui nusprendus baudžiamajame procese panaudoti informaciją, gautą atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus, paprastai surašomas kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas, kuriame išdėstoma tik ikiteisminiam tyrimui reikšminga informacija.

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas gali būti surašomas ir kriminalinės žvalgybos tyrimo, ir ikiteisminio tyrimo metu, taip pat ir iki kriminalinės žvalgybos informacijos išslaptinimo, ir po jos išslaptinimo.

Kriminalinės žvalgybos informacija nesurašant protokolo baudžiamajame procese gali būti naudojama, jei yra užfiksuota dokumente, kuris atitinka BPK 95-96 straipsniuose nurodytų dokumentų požymius, ir nėra galimybės surašyti BPK 179 straipsnio 2 dalies reikalavimus atitinkantį protokolą (pvz., informacija gauta arba užfiksuota iki pradedant kriminalinės žvalgybos tyrimą ar nedalyvaujant kriminalinės žvalgybos subjektui).

Ikiteisminį tyrimą atliekantis pareigūnas ir prokuroras patikrina, ar kriminalinės žvalgybos veiksmai, kuriais gauta informacija naudojama baudžiamajame procese, atlikti nepažeidžiant Kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytos tvarkos.

Ikiteisminį tyrimą atliekantis pareigūnas ir prokuroras privalo užtikrinti, kad baudžiamojoje byloje, iki perduodant ją į teismą, būtų kriminalinės žvalgybos veiksmų, numatytų Kriminalinės žvalgybos įstatymo 9-15 straipsniuose (informacijos gavimas iš ūkio subjektų, techninių priemonių naudojimas specialia tvarka, slapta pašto siuntų ir jų dokumentų apžiūra, pašto siuntų kontrolė ir paėmimas, susirašinėjimo ir kitokio susižinojimo slapta kontrolė, slaptas patekimas į asmens būstą, tarnybines ir kitas patalpas, uždaras teritorijas, transporto priemones, teisėsaugos institucijos užduotis, sekimas), atlikimo teisinis pagrindas, t. y. Jei buvo atlikti prokuroro sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai, numatyti Kriminalinės žvalgybos įstatymo 13-15 straipsniuose (nusikalstamos veikos imitavimas, kontroliuojamasis gabenimas, sekimas), byloje turi būti ne tik teisinis tokių veiksmų atlikimo pagrindas, t. y.

Generalinės prokuratūros, apygardos prokuratūros prokurorai ir (ar) valstybės tarnautojai, atsakingi už įslaptintos informacijos administravimą, gavę informaciją apie duomenų išslaptinimą, organizuoja prokuratūroje esančio teikimo apygardos teismo pirmininkui (ar jo dalies) išslaptinimą, o išslaptinus šį dokumentą (ar jo dalį) motyvuotu raštu kreipiasi į apygardos teismo pirmininką dėl teismo nutarties (ar jos dalies) išslaptinimo. Apygardos teismui išslaptinus teismo nutartį (ar jos dalį), prokuroras išslaptintą teismo nutartį ar teismo nutarties išrašą įdeda į bylą.

Dokumentai, patvirtinantys kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo teisinį pagrindą, išslaptinami Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 10 straipsnyje nustatyta tvarka.

Jei baudžiamajame procese panaudojama informacija, gauta atlikus nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, kriminalinės žvalgybos subjektas, iki pradedant ikiteisminį tyrimą ar tuojau po to, kai ikiteisminis tyrimas pradėtas, Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka išslaptina prokuroro, kontroliuojančio kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumą, sankcionuotą kriminalinės žvalgybos subjekto motyvuotą teikimą (ar jo dalį) ir sprendžia dėl kitos kriminalinės žvalgybos informacijos ar jos dalies, sudariusios faktinį nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų sankcionavimo ir taikymo pagrindą, bei kitos tyrimui reikšmingos kriminalinės žvalgybos informacijos, gautos taikant kriminalinės žvalgybos veiksmus, išslaptinimo (jei ji buvo įslaptinta). Ikiteisminį tyrimą atliekantis pareigūnas ir prokuroras privalo patikrinti pateiktų duomenų pakankamumą. Nustačius, kad pateiktų duomenų nepakanka patvirtinti kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo faktinį pagrindą, būtina raštu pranešti kriminalinės žvalgybos subjekto vadovui ar jo įgaliotam pareigūnui, priėmusiam sprendimą dėl kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo baudžiamajame procese.

Ikiteisminiam tyrimui reikšminga informacija, gauta prokuroro, kontroliuojančio kriminalinės žvalgybos teisėtumą, pavedimu ikiteisminio tyrimo metu atlikus kriminalinės žvalgybos veiksmus, kuriais neribojamos asmens teisės, numatytos BPK 44 straipsnio 9 dalyje, negali būti laikoma duomenimis, naudojamais aplinkybėms, turinčioms reikšmės bylai išspręsti teisingai, patvirtinti arba paneigti.

Slapti Ikiteisminio Tyrimo Veiksmai

Slapti ikiteisminio tyrimo veiksmai atliekami laikantis proporcingumo principo, t. y.

Prokuroras gali reikalauti, kad atliekantis tyrimą ikiteisminio tyrimo pareigūnas raštu motyvuotai pagrįstų slaptų ikiteisminio tyrimo veiksmų taikymo būtinumą.

Ikiteisminio tyrimo teisėjui priėmus nutartį, prokuroras, gavęs ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno tarnybinį pranešimą apie asmens naudojamą telefono ryšio numerį, elektroninių ryšių tinklų galinį įrenginį ar elektroninio pašto adresą ir jų nustatymo aplinkybes, būdus bei priemones, vadovaudamasis BPK 170 straipsnio 3 dalies nuostatomis, rašytiniu nurodymu (atskiru raštu ar rezoliucija) paveda ikiteisminio tyrimo įstaigos padaliniui klausytis nutartyje nurodyto asmens pokalbių, kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją telefono ryšio numeriu, elektroninių ryšių tinklų galiniu įrenginiu ar elektroninio pašto adresu.

Tarnybiniame pranešime nurodoma ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties data ir registracijos numeris, naujai nustatytas telefono ryšio numeris, elektroninių ryšių tinklų galinis įrenginys, elektroninio pašto adresas. Prokuroras, nesikreipdamas su nauju prašymu į ikiteisminio tyrimo teisėją, pagal BPK 170 straipsnio 3 dalies nuostatas rašytiniu nurodymu (atskiru raštu ar rezoliucija) paveda ikiteisminio tyrimo pareigūnui vykdyti asmens perduodamos informacijos kontrolę pakeistu arba nauju telefono ryšio numeriu, elektroninių ryšių tinklų galiniu įrenginiu ar elektroninio pašto adresu.

Apie pradėtą elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę ikiteisminio tyrimo pareigūnas per 24 valandas praneša prokurorui, pateikdamas nutarimo kopiją (paštu, faksu ar kt.) ar elektroniniu paštu atsiųsdamas nutarimo nuskaitytą kopiją.

Ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis ar prokuroro nutarimas ikiteisminio tyrimo įstaigai perduodami su lydimuoju dokumentu.

Ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir paslaugas, gautos informacijos saugojimo terminus, informacijos teikimo kriminalinės žvalgybos subjektams ir ikiteisminio tyrimo įstaigoms sąlygos ir tvarka reglamentuojama Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme (Žin., 2004, Nr. 69-2382; 2012, Nr.

Prokuroras ir ikiteisminio tyrimo pareigūnai privalo užtikrinti, kad informacija apie elektroninių ryšių įvykius ir jų dalyvius baudžiamajai bylai būtų pateikta tinkamai įforminta, rašytinė informacija atitiktų oficialiems dokumentams keliamus reikalavimus.

Su nukentėjusiuoju, liudytoju ar kitu proceso dalyviu tiesiogiai susijusi informacija apie elektroninių ryšių paslaugų naudotojų srauto duomenis, ūkines, finansines operacijas, finansinių ir (ar) mokėjimo priemonių panaudojimą gali būti renkama ir šių asmenų prašymu ar sutikimu. Prireikus gauti tokią informaciją, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnai ūkio subjektams pateikia reikalavimus, surašytus vadovaujantis BPK 97 straipsniu.

Vienos ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties, priimtos vadovaujantis BPK 158 straipsniu, pagrindu slapta atlikti kratą, asmens apžiūrą, pašto siuntų, daiktų ir dokumentų poėmį, slapta paimti objektų pavyzdžius lyginamajam tyrimui galima tik vieną kartą. Jei tyrimo metu būtina slapta patekti į gyvenamąsias ar negyvenamąsias patalpas, transporto priemones daugiau nei vieną kartą, prokuroro prašyme ikiteisminio tyrimo teisėjui nurodoma ne tik slaptų veiksmų trukmė, bet ir kiek kartų per šį laikotarpį ir kokiais tikslais prašoma leidimo slapta patekti į patalpas ar transporto priemones.

Rekomendacijų 52 punkte nurodyti veiksmai gali būti atliekami kartu su veiksmais, numatytais BPK 154, 159 ir 160 straipsniuose.

Nusikalstamą Veiką Imituojantys Veiksmai

Nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai - tai teisėjo sankcionuoti veiksmai, formaliai turintys nusikalstamos veikos požymių, atliekami siekiant apginti nuo nusikalstamo kėsinimosi įstatymų saugomas asmens teises ir laisves, nuosavybę, visuomenės ir valstybės saugumą.

Atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, draudžiama provokuoti asmenį padaryti nusikalstamą veiką. Provokacija suprantama kaip asmens lenkimas (kurstymas) padaryti nusikalstamą veiką, turint tikslą jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo padaryta sukursčius. Provokaciniais veiksmais apribojama asmens veiksmų pasirinkimo laisvė ir dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino daryti. Nusikalstamą veiką imituojančiais veiksmais negali būti kurstoma ar provokuojama daryti naują nusikaltimą, negali būti kurstoma padaryti nusikalstamą veiką, kurią asmuo tik rengė ir tokius veiksmus nutraukė.

Prokurorui, kontroliuojančiam kriminalinės žvalgybos teisėtumą, pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymą sprendžiant dėl nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų sankcionavimo ar ikiteisminio tyrimo teisėjui sprendžiant dėl leidimo atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, numatytus BPK 158 straipsnio 1 dalyje ar 159 straipsnio 1 dalyje, turi būti pateikti įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kad iki tokių veiksmų sankcionavimo momento asmuo rengėsi daryti ar darė nusikalstamą veiką, t. y. Jei atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą buvo atliekami nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai, duomenys, patvirtinantys faktinį šių veiksmų sankcionavimo ir atlikimo pagrindą, ir prokuroro, kontroliuojančio kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumą, sankcionuotas kriminalinės žvalgybos veiklos subjekto vadovo ar jo įgalioto vadovo pavaduotojo motyvuotas teikimas (ar jo dalis) turi būti pateikti pridėti prie baudžiamosios bylos. Prokuroras gali kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją su prašymu leisti atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, numatytus BPK 158 straipsnio 1 dalyje, tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų apie asmens, dėl kurio atliekamas tyrimas, nusikalstamą veiką, o kreiptis su prašymu atlikti veiksmus, numatytus BPK 159 straipsnio 1 dalyje, - tik gavęs informaciją, kad asmeniui siūloma padaryti nusikaltimą ar dalyvauti jį darant.

Prokuroras privalo atsižvelgti į tai, kad teismai turi pareigą atliekant įrodymų tyrimą pirmosios ar (ir) apeliacinės instancijos teisme tikrinti, ar taikant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus kriminalinės žvalgybos arba ikiteisminio tyrimo metu nebuvo provokuojama padaryti nusikalstamą veiką, taip pat ir tikrinti tokių veiksmų taikymo pagrindą. Todėl medžiaga, kuria remiantis buvo sankcionuotas nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų taikymas, paprastai pateikiama teismui su kitais ikiteisminio tyrimo duomenimis arba teismui pareikalavus. Šie duomenys teisme tiriami vadovaujantis bendromis įrodymų tyrimo teisiamajame posėdyje taisyklėmis, juos atskleidžiant visiems bylos nagrinėjimo teisme proceso dalyviams, nes BPK 301 straipsnio 1 dalyje draudžiama nuosprendžius grįsti duomenimis, kurie nebuvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Vienintelė išimtis, kai informacija gali būti žinoma teismui, tačiau jos negali žinoti proceso dalyviai, yra numatyta BPK 202 straipsnyje, draudžiančiame atskleisti nukentėjusiojo ar liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, tapatybę nurodančius duomenis. Tai reiškia, kad, išskyrus BPK 202 straipsnyje numatyt...

tags: #i #tarnybines #patalpas #butinumo #patekti #pagrindas