IĮ Įkeitimo Ir Apribojimo Būdai Lietuvoje

Mokesčiai sudaro didelę Valstybės biudžeto dalį, todėl lėšų patekimas į biudžetą turi būti užtikrintas. Mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų vaidmuo labai svarbus. Jie užtikrina lėšų patekimą į biudžetą bet kuriuo atveju, be to, neleidžia, kad dėl netinkamo mokestinės prievolės įvykdymo ar jos visiško neįvykdymo Valstybės biudžetui būtų padaryta žala.

Mokesčių mokėtojas - asmuo, kuriam pagal mokesčio įstatymą yra nustatyta prievolė mokėti mokestį. Mokesčių mokėtoju laikomas ir mokestį išskaičiuojantis asmuo, visos įstatymo nuostatos minėtam asmeniui taikomos taip pat kaip ir mokesčių mokėtojui, išskyrus tiesiogiai numatytus specialius atvejus. Asmuo - fizinis asmuo arba juridinis asmuo.

Įkeitimas civilinėje teisėje - tai skolinio įsipareigojimo įvykdymo garantija, kai kreditorius (įkaito turėtojas), skolininkui neįvykdžius reikalavimo, savo reikalavimą gali patenkinti iš įkeisto turto vertės. Tai viena iš daiktinių teisių.

Įkeitimas - tai esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrinantis kilnojamojo daikto ar turtinių teisių įkeitimas, kai įkeitimo objektas perduodamas kreditoriui, trečiajam asmeniui ar paliekamas įkaito davėjui. Įkaito turėtojas turi teisę, skolininkui neįvykdžius prievolės, patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto turto vertės pirmiau už kitus kreditorius.

Šiuo metu Lietuvoje skiriamos dvi įkeitimo formos:

• Hipoteka;
• Kilnojamojo turto įkeitimas.

Šių įkeitimo formų - hipotekos ir kilnojamojo turto įkeitimo - tikslas yra garantuoti efektyvų prievolių užtikrinimą ir realų skolinių įsipareigojimų įvykdymą.

Dr. Egidijus Baranauskas teigia, kad: „Įkeitimas yra ypatingas prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas ne tik savo turiniu, bet ir prigimtimi. Netesybos, laidavimas, garantija ir rankpinigiai yra prievolinės teisės institutai ir dėl to nekyla ginčų, o abiem įkeitimo formoms (hipotekai ir įkeitimui), nors jos Civilinio kodekso 6.70 straipsnyje ir priskiriamoms prie prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų, yra nustatytas teisinis daiktinių teisių režimas“.

Tuo pačiu paaiškinama, kad tiek hipoteka, tiek įkeitimas, kaip civilinės teisės institutai, Lietuvos teisės sistemoje yra laikomos daiktinėmis teisėms ir reglamentuojamos CK IV knygos „Daiktinė teisė” XI ir X skyriuose.

Pagrindinės Daiktinės Teisės

Daiktinės teisės - tai teisės, susijusios su daiktu, suteikiančios jų turėtojui tam tikrą valdžią daikto atžvilgiu. Jos gali priklausyti turto savininkui arba asmeniui, kuris nėra turto savininkas. Daiktinės teisės turėtojas yra aktyvus, o kitas asmuo turi elgtis pasyviai, kad nepažeistų daiktinių teisių. Jai būdinga sekimo teisė - daiktinė teisė visada lydi daiktą ir turi pirmenybę prieš kitas teises, pavyzdžiui, prievolines teises.

Pagrindinės daiktinės teisės:

Įkeitimo principai nėra aiškiai išreikšti. Jų esmė ir turinys įtvirtinti konkrečiose teisės normose reglamentuojančiose įkeitimą, juos išskiria ir įvardija teisės mokslininkai savo darbuose, teismų praktika.

E. Baranauskas daktaro disertacijoje “Įkeitimo teisinis reguliavimas” kaip esminius išskiria įrašymo principą; viešumo principą; negrįžtamumo principą; specialumo principą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2001 m. sausio 23 d. nutartyje išskiria tokius pagrindinius hipotekos principus: hipotekos kreditoriaus pirmumo principas; informacijos apie įkeistą turtą viešumo, prieinamumo principas; informacijos patikimumo principas; hipotekos kreditorių reikalavimų tenkinimo ne ginčo tvarka principas, kartu pabrėžia ir hipotekos įrašymo principą.

Abiejų įkeitimo formų - hipotekos ir kilnojamojo turto (turtinių teisių) įkeitimo tikslas yra įtvirtinti efektyvią prievolių įvykdymo užtikrinimo sistemą, realų skolinio įsipareigojimo įvykdymą. Be abejonės, jog įvardinti hipotekos pagrindiniai principai taikytini ir turtinių teisių įkeitimui, atsižvelgiant į paties įkeitimo objekto specifiką, jo nematerialumą.

Įkeitimas yra priverstinis (įstatymo ar teismo nustatytas) ir sutartinis (remiantis sutarties ar vienašaliu pareiškimu). Įkeitimo objektas gali būti kilnojami daiktai (pvz., apyvartoje esančios prekės, žaliavos, pusgaminiai, produkcija) ir turtinės teisės (teisė į žemę, mišką, kitus objektus; gali būti naudojimo, nuomos ir kitos teisės, nesusijusios su įkaito davėjo asmenybe).

Įkeičiami vertybiniai popieriai ar specialūs dokumentai perduodami įkaito turėtojui, jei įstatymas ar sutartis nenumato kitaip. Įkeitimo objekto draudimas neprivalomas, jei įstatymas ar sutartis nenumato. Įkeitimo objektu negali būti daiktai, kurių negalima išieškoti.

Įkaito davėju gali būti pats skolininkas ar kitas asmuo. Jis turi būti įkeičiamo daikto ar teisės savininkas, išskyrus atvejį, kai juo yra asmuo, kuris ateityje dar įgis įkeitimo objektą nuosavybės teise.

Kai įkeitimo objektas perduodamas įkaito turėtojui, įkeitimas įforminamas rašytine įkeitimo sutartimi, kai perduodamas trečiajam asmeniui ar paliekamas įkaito gavėjui, surašomas įkeitimo lakštas, tvirtinamas notaro, registruojamas Hipotekos registre (nesilaikant šių reikalavimų įkeitimas negalioja).

Delspinigiai

1. už nesumokėtą arba pavėluotai į biudžetą sumokėtą mokesčių mokėtojo deklaruotą mokestį arba mokesčių mokėtojo (atitinkamo mokesčio įstatyme numatytu atveju - mokesčių administratoriaus) apskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį (įskaitant muitinės deklaracijoje apskaičiuotą mokestį) delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas į biudžetą.

2. už nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą patikrinimo metu mokesčių administratoriaus nustatytą nedeklaruotą deklaruojamą ar neapskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį (įskaitant mokestį, kuris turėjo būti apskaičiuotas muitinės deklaracijoje) delspinigiai skaičiuojami nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas į biudžetą, iki patikrinimo akto surašymo dienos, o nesumokėjus mokesčio per 20 dienų delspinigių skaičiavimas tęsiamas nuo kitos dienos po minėto termino pasibaigimo.

Jeigu dėl atskiro mokesčio to mokesčio įstatymas nenustato kitaip, skundo, kilus mokestiniam ginčui, padavimas stabdo ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinį išieškojimą.

Delspinigių dydį ir jo apskaičiavimo tvarką nustato finansų ministras, atsižvelgdamas į vidutinę praėjusio kalendorinio ketvirčio aukciono būdu išleistų litais Lietuvos Respublikos valstybės iždo vekselių metinės palūkanų normos svertinį vidurkį. Delspinigių dydis nustatomas minėtąją palūkanų normą padidinus 10 procentinių punktų.

Nuo delspinigių mokesčių mokėtoją gali atleisti mokesčių administratorius, o mokestinio ginčo metu - ir mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija. Kai atitinkamo sprendimo priėmimas priklauso mokesčių administratoriaus kompetencijai, atleidimo nuo delspinigių tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius.

Mokesčių mokėtojas gali būti atleistas nuo delspinigių, jei:

1. Mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti.
2. Kitais atvejais, kai delspinigius išieškoti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu (sunki fizinio asmens ekonominė (socialinė) padėtis: fiziniam asmeniui reikia valstybės paramos (asmuo yra pensinio amžiaus, invalidas, asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, aasmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą) arba tokia parama jau teikiama). Šis pagrindas taikomas tik mokesčių mokėtojams, kurie yra fiziniai asmenys.

Turto Areštas

Mokesčių mokėtojo turtas gali būti areštuojamas, jeigu patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis, metu, taip pat pavedimo dėl specialisto išvados teikimo vykdymo metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų ir yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Mokesčių administratorius įkainoja areštuojamą turtą rinkos kainomis.

Esantis pas kitus asmenis, tačiau priklausantis mokesčių mokėtojui turtas areštuojamas lygiai taip pat, kaip ir mokesčio mokėtojo turtas, esantis pas jį.

Jei mokesčio mokėtojo nuosavybėje esančio turto nepakanka prievolei įvykdyti ir su išieškojimu susijusioms išlaidoms padengti, areštuojamas ir bendras su kitais asmenimis turtas, o mokesčio mokėtojui bei asmenims, kuriems turtas priklauso bendrosios nuosavybės teise, pasiūloma per 10 dienų nuo turto arešto akto surašymo kreiptis į teismą dėl bendrosios nuosavybės dalies nustatymo. Tokio ieškinio padavimas sustabdo areštuoto turto realizavimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Jeigu nerandama turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, arba asmens, surašomas turto ar asmens neradimo aktas.

Hipoteka Arba Įkeitimas

Valstybės reikalavimams, kylantiems iš mokestinių bei valstybinio socialinio draudimo teisinių santykių, užtikrinti hipoteką nustatoma valstybės mokesčių inspekcijos ar valstybinio socialinio draudimo institucijos prašymu, kuriame nurodomas daiktas, kuriam nustatoma hipoteka, skolininku esantis daikto savininkas, hipotekos nustatymo pagrindas, hipotekos terminas ir reikalavimo suma.

Laidavimo Arba Garantijos Pareikalavimas

Mokesčių administratorius gali reikalauti laidavimo garantijos. Laiduotoju arba garantu gali būti centriniame mokesčių administratoriuje jo nustatyta tvarka užregistruotas Lietuvos Respublikos asmuo - bankas, draudimo įmonė arba kitas trečiasis asmuo, taip pat kitas Bendrijoje įsteigtas trečiasis asmuo, kurie atitinka Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytus kriterijus. Jei atitinkamo mokesčio įstatyme nenumatyta kitaip, laidavimo arba garantijos dokumentų priėmimo ir naudojimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės institucija.

Literatūros Sąrašas

1. Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymas 2004 m.

tags: #iel #ikeitimo #ir #apribijomo