Samylų apylinkės, įsikūrusios Kauno rajone, pasižymi turtinga istorija, gamtos grožiu ir kultūros paveldu. Ši vietovė, esanti prie Kauno marių, traukia tiek ieškančius ramybės gamtoje, tiek norinčius investuoti į nuosavą oazę.
Kauno marios - kraštovaizdžio dalis
Istorija ir kultūros paveldas
Kur dabar tyvuliuoja Kauno marios, kadaise ramiai savo senąja vaga tekėjo Nemunas, žaliavo pievos, ošė miškai. 1956 m. pradėjus statyti Kauno hidroelektrinę ir po 3 metų užtvenkus Nemuną iš Kauno marių dugno į aukštesnes vietas buvo iškelti 33 kaimai, nukeltos 721 sodyba, 3 kartus tiek pagalbinių statinių, daug šulinių. Po vandeniu liko žmonių gimtinė, išminti takai ir takeliai. Iš gimto lizdo dirbtinai perkeltas į kitus, dar šaltus ir neprijaukintus namus, žmogus išgyveno krizę.
Apie gyvenimą marių dugne, jaunystę, papročius, padavimus bei skausmą netekus tėviškės ir pasakoja Samylų etnografinis ansamblis „Senolės“, susibūręs 1998 metais. Tai iš Kauno marių dugno iškeltų kaimų gyventojos, kurios tų laikų tradicijas, papročius ir dainas tiesiogiai perduoda jaunimui. Koncertuoja ne tik vienos bet kartu ir su jaunimu. Vaidinusios renginių cikle „Vestuvės iš Kauno marių dugno”, pasakoje „Devyni broliai ir sesulė”. Festivalio ,,Atataria lamzdžiai”, 2003-2007m. Pasaulio lietuvių dainų šventės dalyvės, nuolatinės Kauno rajono dainų švenčių dalyvės.
Samylų seniūnija, įsikūrusi pietryčiuose nuo Kauno miesto kairiajame Kauno marių krante, yra turtinga archeologinių vietovių. Joje yra gilią senovę menantys Samylų, Pakalniškių ir Dubravų piliakalniai. Joje gausu išlikusių kryžių, galima pamatyti senovinių pastatų, kuriuose dar stovi prieš septyniasdešimt metų gaminti baldai, daiktai. Nemažai dailės vertybių saugoma Švč. M. Marijos Apsilankymo bažnyčioje, Šlienavoje. Tai ornamentuoti, kalvių rankų darbo, kryžiai, skulptūros, paveikslas, arnotas. Bažnyčia taip pat įrašyta į architektūros paminklų sąrašą.
Pakalniškių piliakalnis
Šlienavos parapija ir bažnyčia
Šlienavos gyvenvietę sudaro ne vienas kaimas, tačiau jie visi yra sujungti į vieną Samylų seniūniją, kuri yra kur kas didesnė už pačią parapiją. Plečiantis gyvenvietei žmonės vis labiau ir labiau norėjo turėti savo vietinę bažnytėlę ir parapiją. Todėl 1940-1944 metais vietinių aštuonių kaimų gyventojai suvežė po kelis rastus prie koplytėlės ir pastatė bažnyčios salę prie koplytėlės.
Ruošiantis tvenkti Kauno marias, 1956 metais buvo rimtai pradėtas svarstyti Kampiškių parapijos bažnyčios perkėlimas. Ir 1957 metais neoficialiai, o 1958 metais jau oficialiai buvo atidalyta Šlienavos parapijos bažnyčia Kampiškių vardu. Šiuo metu bažnyčiai buvo suteiktas „Švč. Jau iš pirmų dienų kun. Vytautas Vaičiūnas aktyviai ėmėsi šventoriaus ir pačios bažnytėlės gražinimo darbų. 1999 metų vasarą kun. Vytautas Vaičiūnas pradėjo naujo bažnyčios bokšto statybą.
2000 m. balandžio 30 d. naujojo bokšto patalpose buvo įkurtas ir pašventintas bažnytinis muziejus. Šlienavos parapijos bažnyčios šventoriuje 2000 metų birželyje buvo pradėti statyti ir 2000 metų lapkritį baigti parapijos namai. Bažnyčioje švenčiami trys atlaidai: Mergelės Marijos aplankymo atlaidai, kurie švenčiami pirmąjį liepos sekmadienį, Šv. Baltramiejaus atlaidai - švenčiami paskutinį rugpjūčio sekmadienį, ir Šv. Bažnyčioje minimos ir Lietuvos valstybės šventės bei vietos gyventojams žymios datos.
Šios parapijos teritorijoje yra 3 žinomos kapinės: dabartinės Šlienavos kapinės, kuriuose nuo 1958-09-19 yra laidojami Šlienavos parapijiečiai, tai pat yra senosios Samylų kaimo kapinaitės, kur taip pat buvo laidojami vietiniai gyventojai, ir vadinamasis prancūzkapis, kuris yra apaugęs pušynu.
Gamtos grožis ir rekreacinės galimybės
Nuo Pakalniškių piliakalnio iki Girionių gyvenvietės plyti vienas iš didžiausių ir turtingiausių rūšine sudėtimi Lietuvoje Girionių miško parkas, įkurtas 1960m., kuriame gausu retų augalų. Svarbiausios gamtos vertybės - didžiosios atodangos, užlietos Nemuno intakų žiotys, įlankos virtusios tikrais fiordais (įspūdingas, sienomis dunksančias atodangas geriausia apžvelgti plaukiant Kauno mariomis), prie marių prigludusios sengirės su turtinga augalija ir gyvūnija, ypač retų Lietuvoje žinduolių - didžiųjų miegapelių - populiacija, pelkėjančių tankiais nendrynais apaugusių marių pakrančių vandens paukščiais. Mariose perėjimo ir migracijų metu aptinkami beveik visų Lietuvoje registruotų rūšių vandens paukščiai. Puikūs reginiai į marias, miškus ir sudėtingą reljefą atsiveria nuo Žiegždrių įrengtų apžvalgos aikštelių.
Kauno marios labai turtingos žuvimis, žvejojama tiek vasarą, tiek ir žiemą. Gausu kuojų, ešerių, plakių, karšių, starkių, lynų, lydekų ir kitų vertingų žuvų. Žvejus neretai pradžiugina sazanai, šamai. Čia be laimikių neliks ir plūdinės, ir dugninės meškerės mėgėjai, nebus nuskriausti spiningautojai, žiemą traukdami žuvis nesušals poledyninės žūklės mėgėjai. Retais augalais turtinga Dubravos giria. Čia auga įdomus gamtos paminklas - „Dubravos dvyniai”.
Laumėnai - kaimas Kauno rajone, 1 km į vakarus nuo Šlienavos, Kauno marių kairiajame krante. Kolektyviniai sodai, yra poilsiaviečių. Aptikta 14 senovės stovyklų ir gyvenviečių.
Žiegždrių geologinis takas
Susipažinkite - Kauno marių regioninio parko gamtos mokykla
Sodybų įsigijimo galimybės
Ieškote ramybės ir gamtos prieglobsčio šalia Kauno marių? Parduodamas 9,39 arų žemės ūkio sklypas Samylų kaime, sodų bendrijoje! Tai ideali vieta tiems, kurie svajoja apie nuosavą oazę gamtos apsuptyje, vos keliolika minučių nuo miesto šurmulio.
Kas laukia Jūsų?
- Žvejybos rojus: vos 100 metrų iki tvenkinio ir 700 metrų iki Kauno marių! Jūsų laikas gamtoje taps dar malonesnis.
- Derlingas sodas: sklype rasite brandžias obelis, kriaušes, putinų ir riešutmedžius, taip pat gervuogių, agrastų ir juodųjų serbentų krūmus. Mėgaukitės nuosavu derliumi!
- Gyvenamas sodo namas su galimybe pasidinti kambarių skaičių antrame aukšte.
- Poilsio erdvė: pavėsinė, kurioje galėsite leisti vakarus su artimaisiais.
- Potencialas: naujai pastatyta pirtis/patalpa, kurią galite įrengti pagal savo poreikius! Tai gali tapti jaukiu namuku, modernia pirtimi ar kūrybine studija - viskas Jūsų rankose.
Netoli Kauno marių parduodama naujos statybos ūkininko sodyba. Labai rami vieta, švarus oras, puikus privažiavimas. Pagal statybų leidimo sąlygas, galima pasistatyti papildomai 89 kv. m. ūkinį pastatą. 2,7 ha žemės ūkios paskirties žemėje parduodami sklypai su statybų leidimais ir projektais poilsio namams 160-220 kv. m. (C kategorija).
Taigi, Samylų apylinkės - puikus pasirinkimas tiems, kurie ieško sodybos ramioje, gražioje vietoje, turtingoje istorija ir gamtos ištekliais.
Gražiausios Kauno rajono sodybos
Prieš mėnesį pradėjusi darbą Kauno rajono sodybų, ūkininkų sodybų ir kaimo gyvenamųjų vietovių apžiūros - konkurso 2009 m. vertinimo komisija įvertino 34 seniūnijų rekomenduotas rajono sodybas ir išrinko pačias gražiausias. Komisijos narių vertinimu gražiausiai tvarkomos sodybos šeimininkais tapo Natalja Liovkina ir Rytis Padegimas (Ringaudai), antra vieta įvertinta Valerijos Sinkevičienės sodyba (Šlienavos km., Samylų sen.), trečiąja - Danutės ir Česlovo Paškevičių sodyba (Butkūnų km., Vandžiogalos sen.). Už gražiai tvarkomas sodybas skirtos ir keturi padėkos raštai: Danutei ir Kaziui Alonderiams, čekiškiečiams Laimai ir Jonui Grudinskams, D. ir E. Medeckams iš Vilkijos, Skirmantai ir Reigardui Grikiečiams iš Bernatonių (Raudondvario sen.).
„Gražiausiai tvarkomos ūkininko sodybos“ nominacija atiteko Lolitai ir Antanui Juočioniams iš Dievogalos (Alšėnų sen.), antra vieta skirta Gemai ir Vytautui Užpalevičiams, gyvenantiems Šlienavoje (Samylų sen.), trečioji - Jonui Žotkevičiui, ūkininkaujančiam Padubysio kaime (Vilkijos apylinkių sen.). Už prisidėjimą saugant XIX a. lituanistinio sąjūdžio dalyvio A. Vištelio-Višteliausko atminimą ir šeimos paveldo sodyboje saugojimą vertinimo komisija padėkos raštą skyrė Aldonai Birbalienei (Gaižėnų km., Ringaudų sen.). Dar vienas padėkos raštas pasieks Ritos ir Rimanto Vaidotų šeimą (Boniškų km., Vandžiogalos sen.), plėtojančią šeimos ūkio verslą.