Kaip Prisiregistruoti Prie Gyvenamojo Ploto Lietuvoje: Viskas, Ką Turite Žinoti

Gyvenamosios vietos deklaravimas Lietuvoje yra svarbus procesas, kuris gali turėti įtakos įvairioms gyvenimo sritims. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kam reikalingas gyvenamosios vietos deklaravimas, ar nuomininkas gali prisideklaruoti be savininko žinios, kokie dokumentai reikalingi ir kokie niuansai gali iškilti.

Vienas buto savininkas, nuomojantis būstą asmeniui su mažamečiu vaiku, klausė: „Ar galėsiu po to bet kada išdeklaruoti? Ar tik tuo atveju, jei jie sutiks išsideklaruoti? Ar nuo deklaruotų žmonių skaičiaus pakyla mokesčiai, ar dar kokie niuansai?“ Šiame straipsnyje rasite atsakymus į šiuos ir kitus klausimus.

Kam Išvis Reikalingas Gyvenamosios Vietos Deklaravimas?

Registrų centro Gyventojų, Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrų skyriaus vadovo Valerijaus Danilevičiaus teigimu, gyvenamosios vietos deklaravimas - tai įstatymuose įtvirtinta asmens pareiga. Asmuo deklaruoja tą gyvenamąją vietą, kurioje jis daugiausiai gyvena. Be to, įvairios valstybės ir savivaldybių institucijos ir įmonės savo paslaugas teikia ar, esant reikalui, susisiekia su asmeniu būtent pagal jo deklaruotą gyvenamosios vietos adresą. Dėl šių priežasčių labai svarbu, kad informacija apie asmens deklaruotą gyvenamosios vietos adresą būtų tiksli ir aktuali.

Ir tam tikras paslaugas, pavyzdžiui, medicinines, išmokas, vietas vaikų darželyje, asmuo gauna pagal tai, kokioje savivaldybėje yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą.

Kas Pasikeičia Nuomininkui Deklaravus Gyvenamąją Vietą?

„Jankauskas ir partneriai“ advokatų profesinės bendrijos advokatės Jolitos Juškaitės aiškinimu, didelių permainų deklaravus gyvenamąją vietą nuomotojas ir nuomininkas nepajaus. Nuomininkas tiesiog turės deklaruotą gyvenamąją vietą, dėl ko jį pasieks laiškai, siuntos ar kita svarbi informacija (pvz., susijusi su pensijomis, pensininkų pažymėjimais, išmokomis, kaimyninių teritorijų statybos planais ir kt.), svarbūs kitų institucijų (pvz., teismų, antstolių, policijos ir kt.) laiškai.

Vis tik teisininkė pažymėjo, kad deklaravus daugiau asmenų prie gyvenamosios vietos, komunaliniai mokesčiai būstui gali būti skaičiuojami pagal būste registruotų žmonių skaičių. Taip pat gali būti apsunkintas būsto pardavimas tol, kol jame bus registruoti kiti asmenys: „Tad nuomojant būstą reikia atsižvelgti į šiuos aspektus.“

Ar Galima Prisideklaruoti Būste Be Savininko Žinios?

J. Juškaitė nurodė, kad nuomininkas gali prisideklaruoti gyvenamąją vietą be būsto savininko žinios. Deklaruojant gyvenamąją vietą, deklaravimo įstaigai reikia pateikti patalpos ar pastato savininko (bendraturčio) arba jo įgalioto asmens sutikimą, kad asmuo ten apsigyventų, arba kitą dokumentą, kuris patvirtina asmens teisę ten gyventi.

Advokatė atkreipė dėmesį, kad, jeigu tame dokumente yra nurodyta data, iki kurios asmeniui leista gyventi tame būste (arba tokią datą gyvenamosios vietos deklaracijoje nurodo savininkas), deklaravimo duomenys galioja ne ilgiau kaip iki tos nurodytos datos. Pavyzdžiui, jeigu būstas išnuomojamas vienerių metų laikotarpiui, nuomininko gyvenamoji vieta bus deklaruojama tik tiems vieneriems metams.

Anot V. Danilevičiaus, asmuo savo gyvenamąją vietą gali būti deklaravęs jam priklausančiose patalpose arba kitam asmeniui priklausančiose patalpose, esant patalpų savininko sutikimui, pavyzdžiui, nuomos sutarčiai. Ir pridūrė, kad asmuo gali deklaruoti tik vieną gyvenamąją vietą.

Nuomininką Išdeklaruoti Galima Ne Visada

Pasak J. Juškaitės, prašymą ištaisyti neteisingus deklaravimo duomenis ar juos pakeisti nagrinėja ir sprendimą dėl deklaravimo duomenų taisymo ir keitimo priima deklaravimo įstaiga. Taip būna, kuomet patalpos ar pastato savininkas (bendraturtis) deklaravimo įstaigai pateikia prašymą panaikinti jam priklausančioje patalpoje ar pastate savo gyvenamąją vietą deklaravusio asmens pateiktus neteisingus deklaravimo duomenis ar gyvenamąją vietą deklaravusio ir ją pakeitusio (išvykusio) asmens deklaravimo duomenis.

Taigi, išdeklaruoti asmenį (nuomininką) iš nuosavybės teise priklausančio namo (buto) galima tik tada, kai asmuo nebegyvena gyvenamojoje patalpoje, kurioje yra deklaruota jo gyvenamoji vieta. Todėl tuo atveju, kai nuomotojas nuomoja būstą, geriausia numatyti nuomos terminą (pvz., nuomos sutarties galiojimą 6 mėn. su galimybe pratęsti nuomos laikotarpį). Kuomet bus numatomas ribotas nuomos laikotarpis, o jam pasibaigus nuomos sutartis nebus pratęsiama, asmens gyvenamosios vietos deklaravimas automatiškai pasinaikins.

Registrų centro atstovas pridūrė, kad pakeitus gyvenamąją vietą ar patalpų savininkui pateikus prašymą panaikinti kito gyvenamąją vietą deklaravusio asmens duomenis, t. y. išdeklaruoti, asmuo turi per vieną mėnesį deklaruoti naują gyvenamąją vietą. Tais atvejais, kai asmuo neturi galimybių deklaruoti savo gyvenamosios vietos jokiose gyvenamosiose patalpose, jis gali būti įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą.

Kada Deklaruoti Gyvenamąją Vietą Gali Kitas Asmuo?

„Jankauskas ir partneriai“ teisininkė nurodė, kad kitas asmuo pilnamečio, veiksnaus asmens deklaruoti gyvenamojoje vietoje negali, tą padaryti gali tik pats asmuo. Vis tik ji paminėjo išimtis, kuriomis esant kitas asmuo galėtų deklaruoti asmens gyvenamąją vietą:

• Nepilnamečių gyvenamąją vietą deklaruoja jų tėvai (įtėviai), globėjai (rūpintojai) arba kiti teisėti atstovai;
• Nepilnamečiai, kuriems sukako 16 metų, gyvenamąją vietą deklaruoja patys, jeigu negyvena kartu su tėvais (įtėviais), globėjais (rūpintojais) arba kitais teisėtais atstovais ir pastarieji jų gyvenamosios vietos nedeklaravo;
• Asmenų, kuriems yra nustatyta globa ar rūpyba, gyvenamąją vietą deklaruoja globėjai (rūpintojai), socialinių paslaugų, sveikatos priežiūros įstaigų, kurioms pavesta eiti globėjų (rūpintojų) pareigas, administracija.

Dokumentai Reikalingi Registracijai

Norint prisiregistruoti prie gyvenamojo ploto, reikalingi tam tikri dokumentai. Jei namas jau pastatytas, reikia pasidaryti kadastrinių matavimų bylą ir eiti registruoti. Taip pat reikės užpildyti statybos pabaigimo darbų deklaraciją.

Jeigu namas yra iki 80 m2, namo įregistravimui Registrų centre, turite pateikti namo kadastrinę bylą su 100% baigtumu, atnaujintą sklypo planą su statiniais ir užpildytą statybos užbaigimo deklaraciją. Jei namas bus užregistruotas registro centre, tai tokiame name galėsite prisiregistruoti. Tam reikia nuvykti į savo seniūniją, turėti registro centro išrašą ir savo asmens dokumentą.

Sodo Paskirties Keitimas Į Gyvenamą Namą

Sodo paskirties keitimui į gyvenamą namą reikalingas leidimas, tad neužregistruosit be leidimo tokio veiksmo. Visiems gyvenamosios paskirties pastatams reikalingas projektas ir statybos leidimas.

Norint pakeisti jau pastatyto pastato paskirtį į gyvenamąją, reikalinga rengti paskirties keitimo projektą ir gauti statybos leidimą. Kai statybos leidimą gausite, reikalinga užsakyti naują pastato kadastro bylą ir užregistruoti naują paskirtį Registrų centre.

Trumpai tariant: jei neturite projekto ir statybos leidimo, pastato registruoti, kaip gyvenamojo namo negalite, kadangi visiems gyvenamiesiems namams, nepriklausomai nuo dydžio ir vietovės, nuo 2017-01-01, reikalingas projektas ir statybos leidimas.

Užsieniečių Gyvenamosios Vietos Deklaravimas

Migracijos departamentas informuoja, kad užsienietis gali pasirinkti, kuriuo metu deklaruos gyvenamąją vietą Lietuvoje - Migracijos departamente, pateikiant prašymą išduoti leidimą gyventi, ar seniūnijoje, jau atsiėmus leidimą gyventi.

Jeigu užsienietis pasirinks gyvenamąją vietą deklaruoti Migracijos departamente, pateikiant prašymą išduoti leidimą gyventi, duomenis apie gyvenamąją vietą Lietuvoje nurodomi pildant prašymą išduoti leidimą gyventi, o gyvenamosios vietos deklaracijos atskirai pildyti nebereikia.

Per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS) pildydamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, užsienietis gali pridėti dokumentus, patvirtinančius užsieniečio teisę deklaruoti gyvenamąją vietą gyvenamojoje patalpoje. Tai gali būti:

• Gyvenamosios patalpos savininko ar bendraturčio ar jo (jų) įgalioto atstovo sutikimas apsigyventi savininkui (bendraturčiams) priklausančioje gyvenamojoje patalpoje. Savininko (bendraturčio) sutikimas turi būti patvirtintas notaro arba seniūno.
• Su fiziniu ar juridiniu asmeniu sudaryta nuomos ar panaudos sutartis. Sutarties nebūtina tvirtinti notariškai arba registruoti VĮ „Registrų centras“.
• Juridinio asmens išduotas raštas, patvirtinantis teisę apsigyventi juridiniam asmeniui priklausančioje patalpoje, arba apsigyvenimą viešbutyje ar suteiktą bendrabutį patvirtinantis dokumentas.

Pildant prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi, užsienietis vieną iš minėtų dokumentų ir pasižadėjimą deklaruoti gyvenamąją vietą tinkamoje gyvenamojoje patalpoje gali pridėti prašymo pridedamų dokumentų skiltyje „Galiojantis kelionės dokumentas“.

Jeigu gyvenamoji patalpa užsieniečiui priklauso nuosavybės teise arba su fiziniu ar juridiniu asmeniu sudaryta nuomos ar panaudos sutartis įregistruota VĮ „Registrų centras“, šias aplinkybes patvirtinančių dokumentų Migracijos departamentui pateikti nereikia.

Jeigu užsienietis pasirinks gyvenamąją vietą deklaruoti seniūnijoje, jau atsiėmus leidimą gyventi, pildant prašymą išduoti leidimą gyventi, galima pateikti pasižadėjimą deklaruoti gyvenamąją vietą tinkamoje gyvenamojoje patalpoje, o vėliau, atsiėmus leidimą gyventi iš Migracijos departamento, per 1 mėnesį nuvykti į seniūniją ir deklaruoti gyvenamąją vietą VĮ „Registrų centras“ direktoriaus nustatyta tvarka.

Kiekvienas pilnametis užsienietis, siekiantis gauti leidimą gyventi Lietuvoje, turi įrodyti, kad jam tenkantis gyvenamasis plotas yra ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai. Užsieniečiams, atvykstantiems mokytis ar studijuoti, taikomas mažesnio gyvenamojo ploto reikalavimas - 4 kvadratiniai metrai.

Namo Registravimas Ir Prisiregistravimas

Jeigu namas jau stovi, pasidarote kadastrinių matavimų bylą ir einate registruoti. Dar reiks užpildyti statybos pabaigimo darbų deklaraciją. Jei tai sodo namas, tai yra ne gyvenamas namas, registruotis tada negalima.

Namo Plotas Ir Registracija

Namui iki 80 m2 įregistruoti reikalinga namo kadastrinė byla su 100% baigtumu, atnaujintas sklypo planas su statiniais ir užpildyta statybos užbaigimo deklaracija. Jei namas bus užregistruotas registro centre, tai tokiame name galėsite prisiregistruoti. Tam reikia nuvykti į savo seniūniją, turėti registro centro išrašą ir savo asmens dokumentą.

Statybos Leidimas Ir Projektas

Visiems gyvenamosios paskirties pastatams reikalingas projektas ir statybos leidimas. Norint pakeisti jau pastatyto pastato paskirtį į gyvenamąją, reikalinga rengti paskirties keitimo projektą ir gauti statybos leidimą. Kai statybos leidimą gausite, reikalinga užsakyti naują pastato kadastro bylą ir užregistruoti naują paskirtį Registrų centre.

Jei neturite projekto ir statybos leidimo, pastato registruoti, kaip gyvenamojo namo negalite, kadangi visiems gyvenamiesiems namams, nepriklausomai nuo dydžio ir vietovės, nuo 2017-01-01, reikalingas projektas ir statybos leidimas.

tags: #ieskau #zmogaus #galintis #priregistruoti #prie #gyvenamojo